Praeitis kartais būna skausminga. Prisiminimai, istoriniai įvykiai ne visada sukelia teigiamas emocijas, mintis, bet neprisiminti būtų lyg ir nepadoru, o gal net negarbinga. Nežinau, kaip Jūs, bet aš dažnai užduodu klausimą sau: kas aš? kokios mano protėvių šaknys? ar mano pirmtakiai buvo didvyriai, o gal tik paprasti kaimo žmogeliai? ar aš turiu teisę smerkti, kažką niekinti? Daugybę minčių kyla galvoje žvelgiant į miškų kemsynus, keliant akis į medžio viršūnes, kur galbūt visai netoli „karaliavo“ partizanai. Sušalę, sužvarbę, dažnai alkani, netenkantys artimųjų, bijantys net artimiausio draugo, kuris gali būti išdaviku.