Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena dažniausių patologijų, su kuria kasdienėje praktikoje susiduria stacionaruose dirbantys ar ambulatorinį gydymą skiriantys gydytojai. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovės pareigas laikinai einančios gydytojos pulmonologės Virgainės Bielskienės, šiai ligai būdingi lėtiniai kvėpavimo simptomai: kosulys, skrepliavimas, dusulys ir nuolatinė bronchų obstrukcija, susidaranti dėl plaučių takų arba bronchų pažeidimų, kurį dažniausiai sukelia įkvepiamos žalingos dalelės arba dujos, dažniausiai susijusios su ilgalaikiu rūkymu. Rūkymas (taip pat ir pasyvus) lemia apie 80 proc. visų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, LOPL jau yra laikoma trečiąja pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje, kurią lenkia tik širdies ligos ir insultas.

Inkstų akmenligė – tai liga, kuria sergant inkstuose formuojasi akmenys. Šie akmenys ilgus metus gali nesukelti jokių simptomų – dažniausiai apie juos sužinoma tik ištikus ūmiam stipraus skausmo priepuoliui. Apie inkstų akmenligės priežastis, simptomus, diagnostiką bei gydymo galimybes pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytojas urologas Mindaugas Raščius.

Nepaisant nuolat tobulėjančios medicinos, vaikų astmos paplitimas, sergamumas ir mirtingumas per pastaruosius 40 metų pasaulyje labai išaugo. Specialistų teigimu, tai – viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių vaikų plaučių ligų. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Indrė Stukienė teigia, kad atpažinti pirmuosius astma sergančio vaiko organizmo siunčiamus signalus – itin svarbu.

Brazilijoje vyras atsidūrė ligoninėje po to kai pasižiūrėjęs „Youtube“ vaizdo įrašą „pasidaryk nosies plastinę operacija pats“ pabandė tai atlikti. Skelbiama, kad greitai po šio įvykio „Youtube“ pašalino vaizdo įrašą.

Skrandžio opa – tai skrandžio gleivinės žaizda, atsirandanti sumažėjus skrandžio gleivinės apsauginiam barjerui ir skrandžio rūgščiai pažeidus skrandžio gleivinę. Opalige serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų.

Vaikai taip pat serga COVID-19. Į intensyviosios terapijos skyrius patenka ir mažamečių, ir vos kelių mėnesių ar vos kelių dienų kūdikių. „Šiuo metu turime sunkaus meningito ir COVID-19 atvejį. Vaikui – šešeri, dabar jau pradeda atsigauti, sąmonę atgauti. Sunku vaikui“, – sako gydytojas Darius Varaškevičius.

Vėžio diagnozės nustatymas ir gydymas yra skaudus iššūkis, tačiau baisiausia, kad šia liga sergantys žmonės dažnai ilgą laiką net nežino, kad serga. Kai kuriems pacientams pradinėse stadijose simptomų iš viso nebūna, o kiti patiria įspėjamuosius vėžio požymius, kurie yra tokie netikėti, kad žmogus juos dažnai priskiria kitiems saveikatos sutrikimams.

Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. Vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė šiuolaikinis, modernus, naujai rekonstruotas Vaikų priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius. Neatpažįstamai pasikeitusios senos sudėtingos būklės patalpos, bauginusios ne tik trūkusiais vamzdžiais ir bet ir krintančiu lubų bei sienų tinku, virto erdviomis patalpomis su modernia medicinos įranga, naujais baldais, sienas puošiančiais dailininkų paveikslais. Skyriaus vedėja pediatrė Liuda Gražina Bekerienė sako, jog ir ligoniukai greičiau sveiksta, tėveliai mažiau jaudinasi, o gydytojai labiau pasitiki savo jėgomis, kai gali dirbti šiuolaikiškomis sąlygomis.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – dažna liga, kurios galima išvengti ir kurią būtina gydyti. Jai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas), kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Paūmėjimai ir gretutinės ligos pablogina ligonio būklę.