Kino filmuose apie lošimų namus matome prabangias lošimų sales, girdime linksmą muziką, džiugiai nusiteikę ir dailiai pasipuošę žmonės čia nerūpestingai leidžia laiką: gurkšnoja kokteilius, šnekasi, vis pastatydami ant pasirinktos spalvos ar skaičiaus ir laimėdami milžiniškas sumas. Pagrindiniai tokių filmų veikėjai namo visada išeina praturtėję. Tačiau lošimų namuose dirbę žmonės ir priklausomus asmenys konsultuojantys psichologai pasakoja apie kitokią realybę. Kaip pramoga prasidėjęs lošimas gali lengvai peraugti į priklausomybę, o ją įveikti labai sunku. Priklausomi žmonės grimzta į skolas, praranda šeimas ir draugus, nebegeba kontroliuoti nei savo laiko, nei emocijų, nei finansų. Šypsena šių žmonių veide – retas atvejis.

Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinančia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartinių lošimų. Todėl būtina įvertinti šių „smagių pramogų“ grėsmę iš anksto. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Sigita Šolytė atkreipia dėmesį į tyrimų duomenis, įrodančius, kad loterijos, kortų žaidimai siejami su vidutine patologinio lošimo rizika, o kazino lošimai – su didele patologinio lošimo rizika. Apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, grėsmę, skaudžius padarinius ne tik lošiančiajam, bet ir jo aplinkai, kalbamės ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana Volujevič.

Latvijoje siekiant uždrausti azartiniuose lošimuose dalyvauti asmenims iki 21 metų, Seime taip pat pradedamos diskusijos dėl pokyčių šioje rinkoje.

Kiek­vie­nam ver­tė­tų at­min­ti, kad vi­si azar­ti­niai lo­ši­mai yra klas­tin­gi – ne­svar­bu, lo­ši­te ka­zi­no ar pirk­si­te lo­te­ri­jos bi­lie­tą, or­ga­ni­za­to­riai vi­suo­met džiaug­sis pel­nu. Apie tai, kad pri­klau­so­my­bė nuo azar­ti­nių lo­ši­mų ga­li tu­rė­ti skau­džių pa­sek­mių, pa­sa­ko­ja sa­vo kai­liu tai pa­ty­ręs bu­vęs ra­di­jo lai­dų ve­dė­jas ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius Pau­lius Bu­kaus­kas. Dėl šio ža­lin­go įpro­čio jam te­ko tre­jus me­tus pra­leis­ti įka­li­ni­mo įstai­go­je. Taip pat sa­vo įžval­go­mis ir pa­ta­ri­mais da­li­ja­si Res­pub­li­ki­nio pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro, Klai­pė­dos fi­lia­lo Am­bu­la­to­ri­nio sky­riaus ve­dė­jas gy­dy­to­jas psi­chiat­ras Pa­vel Osi­pov.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojusių alkoholį 15–16 metų mokinių.

Žmogus per pirmuosius 18 gyvenimo metų nueina netrumpą pažinimo, virsmo ir pokyčių kelią. Žmogui 18 metų reiškia paauglystės pabaigą ir pilnametystės pradžią. Šiemet 18 metų sukanka ir azartiniams lošimams Lietuvoje – tai daug ar mažai?