Pensinio amžiaus sulaukę asmenys priklauso visuomenės grupei, apie kurią dažniausiai kalbama su gailesčiu ir apmaudu. Nors žmonės išeina į pensiją, gyvenimui tai nė motais. Statistinį Lietuvos pensininką esame linkę įsivaizduoti kaip besiskundžiantį, piktoką, sunkiai atsitraukiantį nuo televizoriaus ekrano ir išsiruošiantį tik į vaistinę, parduotuvę, turgų ar polikliniką. Tačiau amžius tėra tik skaičius. Žmogui yra tiek metų, kiek jis jaučia viduje, ir visai nesvarbu, ką rodo veidrodis ar asmens dokumentas.