Karas Ukrainoje: V. Kličko teigia, kad Rusija gali pulti Kyjivą bet kurią akimirką (nuolat atnaujinama)

Pasaulis

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

216420

78-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos kariams pamažu pavyksta atsikovoti Charkivo apylinkės. Tačiau rytuose kovos intensyvėja, toliau apšaudoma  „Azovstal“ gamykla. Kyjivo meras perspėja apie galimą naujo puolimo grėsmę.

Apie praėjusios paros karo Ukrainoje įvykius skaitykite čia.

21:42

Vien per balandį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų

UNICEF patvirtino, kad vien per balandį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų, tačiau realūs skaičiai gali būti gerokai didesni, nes konfliktas sukėlė vaikų apsaugos krizę.

„Tik praėjusį mėnesį JT patvirtino, kad beveik 100 vaikų žuvo, ir manome, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni“, – sakė UNICEF vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Omaras Abdi. 

Kalbėdamas JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl taikos ir saugumo Ukrainoje palaikymo, O. Abdi sakė: „Daugiau vaikų buvo sužeista ir rimtai pažeistos jų teisės, dar milijonai buvo perkelti. Karas Ukrainoje, kaip ir visuose karuose, yra vaikų apsaugos ir vaiko teisių krizė.“

O. Abdi taip pat sakė, kad ir toliau mokyklos patiria atakas.

„Praėjusią savaitę mažiausiai 15 iš 89 – viena iš šešių – UNICEF remiamų mokyklų Rytų Ukrainoje buvo apgadintos arba sunaikintos nuo karo pradžios. Pranešama, kad šimtai mokyklų visoje šalyje nukentėjo nuo sunkiosios artilerijos, oro antskrydžių ir kitų sprogstamųjų ginklų“, – sakė UNICEF vykdomojo direktoriaus pavaduotojas O. Abdi. 

21:37

G7 užsienio reikalų ministrai per susitikimą Vokietijoje aptars, kaip nutraukti Ukrainos grūdų blokadą 

G7 užsienio reikalų ministrai aptars, kaip nutraukti Ukrainos grūdų blokadą, kad jie būtų eksportuojami į pasaulį, ketvirtadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

„Šiuo metu Ukrainos Odesos uoste užblokuoti 25 milijonai tonų grūdų, o tai reiškia, kad milijonams žmonių pasaulyje skubiai reikia maisto, ypač Afrikos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose“, – žurnalistams sakė B. Baerbock.  Ukraina yra viena didžiausių grūdus gaminančių šalių pasaulyje, teigia CNN.

21:04

Rusija prarado dar vieną karo laivą

Žurnalisto Sergejaus Vysockio teigimu, „Project 23120“ laivas nukentėjo nuo Ukrainos „Neptūno“ netoli Zmeinių. Laivas į salą gabeno pastiprinimą, įskaitant priešlėktuvines raketų sistemas. Laivas užsidegė pataikius ukrainiečių raketai.

20:42

„BlueSauron“ apskaičiavo rusų nuostolius Seversky Donets upės perėjoje netoli Belogorovkos. Iš viso buvo sunaikinti ir palikti 73 rusiškos technikos vienetai.

20:26

Ukraina derasi su Rusija dėl sužeistų karių evakuacijos iš „Azovstal“

Kyjivas derasi su Maskva dėl galimybės evakuoti 38 „sunkiai sužeistus“ karius iš Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio metalurgijos įmonės „Azovstal“, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ši gamykla yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas strategiškai svarbiame pietrytiniame uostamiestyje, per Rusijos invaziją virtusiame griuvėsiais.

„Šiuo metu deramės tik dėl 38 sunkiai sužeistų kovotojų, kurie negali patys atsistoti ant kojų. Dirbame žingsnis po žingsnio“,  – platformoje „Telegram“ paskelbė I. Vereščuk.

Pasak jos, Kyjivas tikisi iškeisti karius į 38 „reikšmingus“ rusų karo belaisvius, o paskui pereiti prie kitos derybų stadijos. Vicepremjerė nepatikslino, su kuo bus susijęs naujas etapas, bet nurodė, kad „dėl apsikeitimo 500 ar 600 žmonių“ nesiderama.

Anksčiau ketvirtadienį vienas Ukrainos prezidentūros pareigūnas pareiškė, kad Kyjivas tikisi iš „Azovstal“ evakuoti „pusę tūkstančio“ sužeistų ukrainiečių kovotojų.

Gamyklos gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ nariai jau ne kartą atsisakė pasiduoti, teigdami, kad bijo būti nužudyti arba kankinami. Antradienį Kyjivas pranešė, kad „Azovstal“ yra likę „daugiau kaip tūkstantis“ Ukrainos karių, bet daugelis jų yra sužeisti.

19:24

Prasidėjus Rusijos invazijai iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 6 milijonai žmonių, pranešė JT pabėgėlių agentūra

Remiantis naujausiais Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro duomenimis, nuo  Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 6 mln .

Be to, remiantis naujausia Tarptautinės migracijos organizacijos ataskaita, daugiau nei 8 milijonai žmonių – beveik kas penktas Ukrainos prieškarinis gyventojas – yra priversti palikti savo namus šalies viduje.

Numatoma, kad iš Ukrainos pabėgs 8,3 mln. pabėgėlių, balandžio pabaigoje pranešė UNHCR.

18:08

JT pradeda tyrimą dėl įtariamų Rusijos žiaurumų Ukrainoje

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.

Taryba 33 balsais prieš du parėmė Ukrainos pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo raginama ištirti pažeidimus, kaip įtariama, padarytus Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų srityse vasario pabaigoje ir kovą, „siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn“.

16:45

Per pastarąją parą Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pagrindinė direkcija Donecko srityje vykdė civilių gyventojų evakuaciją. Iš viso evakuota 13 žmonių, tarp jų trys vaikai.

15:53

Černihivo srityje rusai apšaudė mokyklas. Žuvo 3 žmonės, 12 sužeista.

15:27

V. Putinas: sankcijos Rusijai „provokuoja“ pasaulinę krizę

Vakarų Rusijai įvestos sankcijos „provokuoja“ pasaulinę krizę, ketvirtadienį per susitikimą ekonomikos klausimais pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Jų autoriai, vedami trumparegiškų, išpūstų politinių ambicijų, rusofobijos, labiau smogė savo nacionaliniams interesams, savo ekonomikoms, savo piliečių gerovei. Tai matome, visų pirma, smarkiai padidėjus infliacijai Europoje“, – sakė V. Putinas.

Pasak Rusijos lyderio, Vakarų „manija dėl sankcijų“ neišvengiamai sukels „sunkiausias pasekmes“ Europos Sąjungai ir skurdžiausioms pasaulio šalims.

„Dėl to kaltas vien Vakarų šalių elitas, kuris yra pasirengęs paaukoti likusį pasaulį, kad išlaikytų savo dominavimą pasaulyje“, – sakė jis.

V. Putinas pridūrė, kad Rusija susiduria su išoriniais iššūkiais, kuriuos išprovokuoja Vakarų sankcijos, o infliacija šalyje lėtėja.

„Savaitinis kainų kilimas jau sumažėjo iki 0,1 proc. – tai jau yra artima savaitiniam augimo tempui, kuris atitinka Rusijos banko infliacijos tikslą“, – sakė jis.

14:39

Severodonecko gyventojų evakuacija dar neįmanoma

Severodonetsko miesto karinės-civilinės administracijos pirmininkas Oleksandras Stryukas pažymėjo, kad dabar gyventojų evakuacija iš miesto neįmanoma.

„Kelias, vedantis į miestą, yra apšaudomas. Todėl dabar humanitarinės pagalbos teikimas sustabdytas, o susisiekimas su miestu yra sudėtingas. Dėl to esame priversti sustabdyti evakuaciją iš miesto“, – sakė O. Stryukas.

14:00

Juodojoje jūroje galimai sunaikintas dar vienas Rusijos laivas

Laivas „Vsevolod Bobrov“ arba „Elbrus“ gali būti sunaikintas, žurnalistams praneša šaltinis.

Juodojoje jūroje, karo su Ukraina metu, Rusijos Federacija galimai prarado dar vieną laivą.

Rusijos Federacija prarado projekto „23120“ logistikos paramos laivą, praneša „Channel 24“, cituodamas šaltinius žvalgyboje.

Pasak jo, Rusijos Federacija turi tik du tokius laivus – Elbrus“ ir „Vsevolod Bobrov“.

13:29

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė kalbėjęsis su Suomijos užsienio reikalų ministru Sauli Niinistu ir „pagyręs“ jį už Suomijos sprendimą įstoti į NATO.

M. Niinisto anksčiau socialiniame tinkle „Twitter“ parašė kalbėjęsis su V. Zelenskiu, kuris „išreiškė visišką paramą“ Suomijos žingsniams narystės NATO link.

12:41

Užgrobtoje Popasnoje Luhansko srityje rusų įsibrovėliai tarp mieste likusių gyventojų ieško Ukrainos patriotų ir išsiveda juos nežinoma kryptimi.

Apie tai Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Haidai pranešė Telegrame.

„Su Popasna nėra jokio ryšio, o iš mūsų gaunamų informacijos fragmentų yra žinoma, kad okupantai vykdo žiaurumus, tiesiog ieško patriotiškų ukrainiečių, jie išvežami nežinoma kryptimi. Jokio ryšio su jais. Kaip visada – žiaurumai“, – sakė regiono karinės administracijos vadovas.

12:28

Vokietijos vicekancleris: Vokietija gali išgyventi žiemą be rusiškų dujų

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų.

„Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Jis dar kartą paragino Vokietijos gyventojus taupyti energiją.

„Vartojimo mažinimas – alfa ir omega dujų atveju. Jei per artimiausius dvejus metus pramonėje ir privačiuose namų ūkiuose sutaupysime 10 proc., tai bus lemiamas veiksnys neatsidurti krizinėje situacijoje. Kiekvienas turėtų prisidėti. Didesnis taupymas yra rimta priemonė prieš [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, – sakė Vokietijos vicekancleris.

Pasak R. Habecko, du iš keturių Vokietijos išsinuomotų plaukiojančių suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų atsvertų beveik ketvirtadalį iš Rusijos vamzdynais importuojamų dujų. Kartu ministras įspėjo apie didelę ekonominę riziką, kuri kiltų Rusijai nutraukus tiekimą.

„Net jei numatytos sąlygos bus įvykdytos, dujų kainos neabejotinai labai smarkiai išaugs, o saugyklos žiemos pabaigoje bus ištuštintos“, – paaiškino jis.

Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl raginimai įvesti embargą joms kelia nevienareikšmišką reakciją šalyje. Remiantis Vokietijos ekonomikos ministerijos naujausiais duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 55 proc. iki 35 procentų. Berlynas tikisi iki 2024-ųjų vasaros šį rodiklį palaipsniui sumažinti iki 10 proc., skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

11:48

Dmitrijus Medvedevas, buvęs Rusijos prezidentas ir ilgametis Valdimiro Putino sąjungininkas, sureagavo į žinią, kad Suomija ir Švedija artėja prie narystės NATO siekio.

„Telegram“ kanale V. Medvedevas rašė:

„Vakarų šalių su Rusija pradėto netiesioginio karo kontekste noriu dar kartą labai aiškiai suformuluoti dalykus, kurie jau yra tokie akivaizdūs visiems protingiems žmonėms.

1. Nato šalių vykdomas Ukrainos pumpavimas ginklais, jos karių mokymas naudoti vakarietišką įrangą, samdinių siuntimas ir Aljanso šalių pratybų vykdymas prie mūsų sienų didina tiesioginio ir atviro konflikto tarp NATO ir Rusijos tikimybę, o ne jų „karą pagal įgaliojimą“.

2. Toks konfliktas visada gali virsti visaverčiu branduoliniu karu.

3. Tai bus katastrofiškas scenarijus visiems.“

11:39

Rusų pajėgos apšaudė Sumų sritį

„Telegram“ kanale Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad Rusija sunkiąją artilerija smogė Sumų sričiai. Žuvo vienas žmogus.

„Rudai surengė artilerijos smūgį Sumų srityje Rusijoje esančio Tetkino kaimo. Kilo gaisras, suskaičiuota apie dvi dešimtis šūvių“, – sakoma pranešime.

11:29

Nuo karo pradžios žuvo daugiau nei 26 tūkstančiai rusų karių

Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo karo pradžios Rusija neteko apie 26 650 karių.

Rusija prarado 1 195 tankus, 2 873 šarvuotąsias kovos mašinas, 534 artilerijos sistemas, 191 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 87 priešlėktuvines gynybos priemones, 199 lėktuvus, 161 sraigtasparnį, 2 019 automobilius, 13 laivų, 398 dronus.

10:49

Rusijoje, Chabarovsko krašto Amūro rajono Teisino kaime per sprogimą ir gaisrą kariniame dalinyje žuvo vienas rusų karys, o septyni buvo sužeisti. „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė TASS, remdamasis šaltiniais pagalbos tarnyboje.

Rusijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad sprogimas įvyko iškraunant amuniciją.

Teisino kaimas yra 82 km į pietryčius nuo Komsomolsko prie Amūro miesto, 8800 km nuo Ukrainos sienų. Praėjusią savaitę Rusijoje buvo pranešta apie daugybę kasdienių sprogimų ir gaisrų pramonės ir kariniuose objektuose.

10:28

Ukraina nori, kad jai būtų „rezervuota“ vieta ES

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko, ketvirtadienį lankydamasis Berlyne sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Kalbame ne apie kuo greitesnę Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad Ukrainai būtų rezervuota ši vieta“, – sakė jis vokiečių transliuotojui ARD.

„Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti“, – pridūrė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) anksčiau šią savaitę įspėjo, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Vietoj to E. Macronas pasiūlė sukurti platesnę Europos politinę bendruomenę, kuri apimtų tokias nares kaip Ukraina ar Britanija po „Brexito“.

Į Vokietiją atvykęs susitikti su šalies politiniais lyderiais, taip pat dalyvauti derybose su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G-7), D. Kuleba sakė, kad aptars tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kita svarbi tema, pasak ministro, bus kova su pasauliniu maisto trūkumu, kurį sukėlė karas.

10:18

CNN paviešino vaizdo medžiagą, kaip Rusijos okupantai netoli Kyjivo šaudo į nugarą dviem civiliams: automobilių prekybos įmonės savininkui ir apsaugininkui.

Nusikaltimas įvykdytas kovo 16 d.

10:15

Ukraina praneša apie naujus aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“

Ukrainos kariškiai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“ ir miestelių Ukrainos rytuose puolimą.

78-osios karo dienos pranešime Ukrainos Generalinis štabas taip pat nurodė, kad rusų pajėgos iš artilerijos pabūklų ir granatsvaidžių apšaudė ukrainiečių karius Zaporižios kryptimi. Zaporižia yra tapusi priebėga iš Mariupolio bėgantiems civiliams. 

Generalinis štabas nedetalizavo naujausių veiksmų „Azovstal“ teritorijoje ir aplink ją.

Pasak Ukrainos kariuomenės, rusų artilerija taip pat apšaudė ukrainiečių junginius į šiaurę nuo Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose. Be to, Generalinis štabas pranešė apie rusų smūgius šiauriniuose Černihivo ir Sumų regionuose.

Ukrainos kariuomenė paminėjo savo „dalinę sėkmę“ Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, kur nuo pat karo pradžios nuolat vyksta mūšiai. Nurodoma, kad ukrainiečių pajėgos atrėmė devynias rusų atakas ir sunaikino kelis dronus bei karines transporto priemones.

Nepriklausomai šios informacijos patvirtinti neįmanoma.

09:48

Apgultų Mariupolio gynėjų vadas prašo Elono Musko pagalbos

Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų vienas iš vadų trečiadienį tiesiogiai kreipėsi į turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską (Iloną Maską) prašydamas pagalbos.

Trečią mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje sugriovė strateginę reikšmę turintį uostamiestį, kur rusų pajėgų apsiausti ukrainiečiai po savaites trukusių kruvinų kovų tebesipriešina įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.

36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna sakė susikūręs paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ vien tam, kad galėtų susisiekti su E. Musku.

„Žmonės sako, kad atvykot iš kitos planetos išmokyti žmonių tikėti tuo, kas neįmanoma, – E. Muskui parašė S. Volyna. – Mūsų planetos šalia, nors aš gyvenu ten, kur beveik neįmanoma išgyventi. Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

S. Volyna paragino „kiekvieną žmogų Žemės planetoje“ padėti pasiekti, kad E. Muskas pamatytų prašymą.

Anksčiau šią savaitę Kyjivas pranešė, kad „Azovstal“ teritorijoje, sovietiniais laikais įrengtame tunelių ir bunkerių labirinte, yra per tūkstantį ukrainiečių karių ir kad daug jų yra sužeisti.

Moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš Mariupolį kontroliuojančių rusų pajėgų apaustos gamyklos per Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus koordinuotą humanitarinę misiją.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „Twitter“, kurį E. Muskas siekia nupirkti už 44 mlrd. dolerių (41,7 mlrd. eurų), vartotojų skaičius smarkiai išaugo – žmonės šiuo socialiniu tinklu naudojasi ieškodami naujienų ir pagalbos, nurodo kompanija.

Daugiau kaip 92 mln. sekėjų turintis E. Muskas per šią platformą yra pakvietęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į „dvikovą“ dėl Ukrainos.

Anksčiau „Tesla“ vadovas, kuris yra gimęs Pietų Afrikoje, sureagavo į Kyjivo prašymą ir įjungė „Starlink“ internetą Ukrainoje, nusiuntė įrangos, padedančios palaikyti ryšį Rusijos karinių atakų paveiktuose rajonuose.

09:42

Rusai blokuoja požeminius išėjimus iš „Azovstal“, Mariupolio gynėjai kontratakuoja

Mariupolyje priešai blokuoja požeminius išėjimus iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos, o Ukrainos kariuomenė pradeda kontratakas.

Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, skelbia „Ukrinform“.

„Vakar priešas nesiliovė bandęs šturmuoti gamyklą. Pagrindinis tikslas – blokuoti išėjimus iš požeminių perėjų sistemos, kurią priešui nurodė išdavikas. Nepaisant to, mūsų Mariupolio gynėjai bando kontratakuoti, rizikuodami viskuo“, – rašoma žinutėje.

P. Andriuščenka pažymėjo, kad viena didžiausių problemų yra priešo dronai. „Jei būtų būdas juos neutralizuoti, mums būtų daug lengviau, ir ne tik „Azovstalyje“, – sakė jis.

Vakar Ukraina pasiūlė Rusijai iškeisti sunkiai sužeistus „Azovstal“  kovotojus į rusų belaisvius pagal standartines karo belaisvių mainų taisykles.

Šiuo metu „Azovstal“ atblokuoti karinėmis priemonėmis neįmanoma.

Mariupolio gynėjai pasiduoti neketina, o rusai nesutinka su „ištraukimo“ procedūra.

09:21

Bulgarija skelbia susitarusi su JAV dėl dujų tiekimo mažesnėmis nei rusiškos kainomis

Bulgarija susitarė dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV mažesnėmis kainomis po išdujinimo nei Rusijos vamzdynais eksportuojamų, skelbia „Bulgarian News Agency“, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, jog  susitarimą dėl JAV SGD tiekimo nuo ateinančio mėnesio Vašingtone pasiekė Bulgarijos premjeras Kirilas Petkovas ir JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris).

„Susitarta, kad SGD į Bulgariją bus pradėtos tiekti nuo birželio mėnesio mažesnėmis nei „Gazprom“ kainomis“, – teigiama pranešime.

Konkretūs skaičiai jame nepateikiami.

Tikėtina, kad Bulgarija SGD iš Jungtinių Valstijų importuos per terminalą Graikijoje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai, taip pat ir Lenkijai, atsisakiusioms vykdyti Kremliaus vienašališką reikalavimą už jas mokėti rubliais. Europos Komisija įspėjo, kad Rusija taip gali pasielgti ir su kitomis ES valstybėmis narėmis, paragino šiam šantažui nepasiduoti ir pažadėjo, jog ES atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus „neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas“.

09:04

Lenkijos ambasada Maskvoje aplieta raudonais dažais

Nežinomi užpuolikai trečiadienį raudonais dažais apliejo Lenkijos ambasados Maskvoje pastatą, o Rusija pareikalavo, kad Varšuva oficialiai atsiprašytų dėl, jos teigimu, „pasibaisėtino“ išpuolio prieš jos ambasadorių.

Pirmadienį Varšuvoje proukrainietiškai nusiteikę aktyvistai apliejo Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą raudonais dažais, šiam atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių minint vadinamąją Pergalės dieną.

Šie incidentai įvyko Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau trečią mėnesį.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį (Kšyštofą Krajevskį) dėl „pasibaisėtino“ išpuolio ir pareikalavo „oficialaus atsiprašymo“ iš šalies vadovybės.

„Sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas atsižvelgiant į Varšuvos reakciją į mūsų reikalavimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Tą pačią dieną raudonais dažais buvo aplietas Lenkijos ambasados Maskvoje pastatas.

„Ponas ambasadorius Krzysztofas Krajewskis patvirtino, kad toks incidentas įvyko“, – lenkų naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina (Lukašas Jasina).

Jis pridūrė, kad ambasadorius laukė atvykstant policijos.

Lenkų užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) žurnalistams Vašingtone sakė, kad jei Lenkijos ambasados pastatas iš tiesų buvo aplietas dažais, Varšuva tikisi, kad Rusija išsiaiškins šį klausimą ir suras kaltininkus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) pirmadienį Rusijos ambasadoriaus apliejimą raudonais dažais pavadino incidentu, kurio neturėjo įvykti.

Lenkija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių iš kaimyninės Ukrainos, rusų prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į provakarietišką šalį.

08:52

Per parą rusai 26 kartus smogė Luhansko sričiai

Per pastarąją parą Rusijos kariai 26 kartus apšaudė Luhansko srities miestus ir kaimus, buvo apgadinti mažiausiai 24 pastatai.

Apie tai „Telegram“ pranešė Luhansko srities administracijos spaudos tarnyba.

„Gegužės 11 d. rusai apgadino mažiausiai 24 namus – septynis Severodonetske“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Rusijos artilerija pradėjo šaudyti į Severodonetską apie 10 val. Septyni pastatai buvo apgadinti. Dar trys namai buvo sugriauti Rubižnėje, du Horskyje, penki Vrubivkoje, keturi Komyšuve ir trys Toškivkoje. Iš viso per gegužės 11-ąją Luhansko srities miestai ir kaimai buvo apšaudomi 26 kartus. Daugiausia, devynis kartus, pultas Severodonetskas.

08:32

Rusijos kariai tęsia puolimo operacijas Rytų operatyvinėje zonoje, siekdami visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono regionų teritoriją bei išlaikyti sausumos koridorių su laikinai okupuotu Krymu.

Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

Be to, Voluinės, Polisijos ir Seversko srityse tam tikri Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų daliniai toliau vykdo užduotis stiprinti Ukrainos ir Baltarusijos sieną Bresto ir Gomelio srityse. Raketų ir bombų smūgių į Ukrainos teritorijoje esančius objektus grėsmė iš Baltarusijos teritorijos išlieka.

08:14

Ukraina rengiasi pirmajam karo nusikaltimų teismui dėl Rusijos invazijos

Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė.

Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime.

Pasak pranešimo, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Kai buvo atakuota rusų pajėgų kolona, V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai šalia Čupachivkos kaimo pavogė automobilį, priduriama pranešime.

Civilis, kurio tapatybė neįvardijama, važiavo dviračiu kelio pakraščiu netoli savo namų, nurodė prokuratūra.

„Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos“, – rašoma pareiškime.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Suimtam rusų kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

I. Venediktova nepranešė, kada prasidės teismo procesas.

Jos biuras paskelbė V. Šišimarino nuotrauką, tačiau nepateikė informacijos, kaip jis buvo sulaikytas ir kas nutiko kartu su juo buvusiems kariams.

Prokuratūroje užregistruota daugiau kaip 10 700 įtariamų karo nusikaltimų. Jų padarymu įtariami 622 asmenys.

Kyjivas ir Vašingtonas ne kartą kaltino Rusijos pajėgas įvykdžius karo nusikaltimų per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.

Dėl karo savo namus paliko beveik 6 mln. ukrainiečių, daugelis kurių pasakoja patyrę kankinimus, seksualinį smurtą ir beatodairišką niokojimą.

Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai pasiuntė į Ukrainą karo nusikaltimų tyrėjus, kad jie padėtų vietos ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo komandoms, tiriančioms galimus masinius žiaurumus, įskaitant civilių žudynes šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur balandžio 2 dieną buvo aptikta mažiausiai 20 kūnų.

07:45

Naktį rusai smogė Černihivo sričiai: yra žuvusių ir sužeistų

Rusų okupantai įvykdė oro antskrydžius Novgorodui-Severskiui, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Apie tai „Telegram“ pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Chausas.

„Šiąnakt Novgorodo-Severskio mieste rusai smogė keletą oro smūgių kritinei infrastruktūrai. Tai mokyklos. Apgadinti kiti administraciniai pastatai ir privatūs namai. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Įvykio vietoje šiuo metu dirba gelbėtojai ir medikai“, – sakė jis.

Kitos detalės kol kas nepaskelbtos.

07:19

Prorusiški programišiai nusitaikė į Italijos institucijų interneto svetaines

Prorusiški programišiai atakavo kelių Italijos institucijų, įskaitant Gynybos ministeriją ir Senatą, interneto svetaines, trečiadienį pranešė žiniasklaida.

Gynybos ministerijos interneto svetainė buvo „tvarkoma“, o Senato interneto svetainė buvo neprieinama, tačiau praėjus kelioms valandoms po išpuolio abi vėl pradėjo veikti.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ teigė, kad prokremliška grupuotė „Killnet“ prisiėmė atsakomybę už kibernetinę ataką, kuri, kaip pranešama, nepažeidė infrastruktūros, tačiau apsunkino prieigą prie kelių interneto svetainių, įskaitant Nacionalinio sveikatos instituto tinklalapį.

Naujienų agentūra AGI pranešė, kad programišiai nesėkmingai bandė įsilaužti į „Eurovizijos“ dainų konkurso svetainę.

Praėjusį mėnesį „Killnet“ taikėsi į Rumunijos vyriausybės svetaines dėl Bukarešto paramos Rusijos užpultai Ukrainai, teigia šalies nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra.

Rumunijos žvalgybos tarnyba teigė, kad grupuotė taip pat taikėsi į oficialias JAV, Lenkijos, Čekijos, Estijos ir NATO interneto svetaines.

2021 metų rugpjūtį Romos regione įvyko plataus masto kibernetinė ataka, dėl kurios žmonės nebegalėjo užsiregistruoti vakcinacijai nuo COVID-19.

07:09

U. von der Leyen: Rusija kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumiju Kišida), kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.

Aukščiausi Europos Sajungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą. Tai negali būti toleruojama“, – sakė F. Kishida, kurio vyriausybė prisijungė prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant sankcijas energetikos srityje.

Darbotvarkėje taip pat buvo klausimai dėl vis agresyvesnės Pekino pozicijos Azijoje, ES siekiant imtis svarbesnio vaidmens priešinantis Kinijai.

„Mūsų bendradarbiavimas Ukrainoje yra labai svarbus Europoje, tačiau jis taip pat svarbus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, be to, norime giliau konsultuotis dėl agresyvesnės Kinijos“, – savo ruožtu sakė Ch. Michelis.

„Manome, kad Kinija turi ginti daugiašalę sistemą, kuri jai buvo naudinga vystant savo šalį“, – pridūrė jis.

U. von der Leyen sakė, kad ES ir Japonija stiprina bendradarbiavimą, be kita ko, pradėdamos pirmąją Europoje skaitmeninę partnerystę, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama konkurencingumui ir saugumui šioje srityje.

Ji nurodė, kad abi šalys taip pat sieks „įvairinti ir stiprinti tiekimo grandines“.

„Tai svarbu, nes yra medžiagų ir technologijų, kurios tapo labai svarbios mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, puslaidininkiai“, – sakė U. von der Leyen.

„Turime turėti galimybę pasikliauti patikimomis tiekimo grandinėmis“, – pridūrė EK pirmininkė.

06:56

V. Kličko teigia, kad Rusija gali pulti Kyjivą bet kurią akimirką

Rusija neatsisakė plano užgrobti Kyjivą, todėl miesto meras Vitalijus Kličko negali garantuoti namo grįžtančių gyventojų saugumo.

V. Kličko apie tai kalbėjo interviu CNN. Meras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimybės Rusijai panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Anot V. Kličko, Ukrainos sostinė vis dar išlieka pagrindiniu Rusijos tikslu. Jis perspėja namo grįžtančius Kyjivo gyventojus būti atsargiems.

„Kol Ukrainoje vyksta karas, negalime duoti garantijų jokiam ukrainiečiui“, – sakė V. Kličko ir pridūrė, kad bet kurią akimirką gali įvykti Rusijos puolimas.

„Dabar saugumas yra svarbiausias prioritetas. Taip, žinoma, tikimės, kad mūsų kariuomenė mus saugo, tačiau rizika vis dar yra, o be mūsų partnerių, be JAV ir Europos šalių mes nežinome, ar sugebėsime išgyventi“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt