Karas Ukrainoje: Sumų srityje rasta nukankintų civilių, Luhansko srityje rusai pataikė į cisterną su azoto rūgštimi (nuolat pildoma)

Pasaulis

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

211597

Prasidėjo 41-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Šiandien Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Tuo tarpu Baltieji rūmai perspėja, kad naujas karo Ukrainoje etapas gali trukti kelis mėnesius ar net ilgiau.

Praėjusios dienos informaciją apie situciją Ukrainoje rasite čia: https://www.etaplius.lt/karas-ukrainoje-kyjivo-srityje-rasta-410-civiliu-palaiku

23:00

Kyjive didelė raketų smūgio į infrastruktūrą tikimybė

Kyjive didelė tikimybė, kad rusai pradės raketų smūgį karinei ir civilinei infrastruktūrai. Tai pareiškė Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Nikolajus Žirnovas. 

N. Žirnovas taip pat pažymėjo, kad išlaisvintose Kyjivo srities gyvenvietėse vykdomos ekstremalios situacijos atkūrimo priemonės, išminavimas ir sprogmenų šalinimas.

22:45

Nuotraukos iš sunaikintos Borodiankos.

22:10

V. Zelenskis: Rusija nori sunaikinti galimybę gyventi be diktatūros

Vienas iš Rusijos invazijos į Ukrainą tikslų – sunaikinti galimybę gyventi be diktatūros ir valstybės smurto.

Tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į Ispanijos generolą Kortesą (Ispanijos parlamentą), praneša „Ukrinform“.

„Kodėl Rusija atėjo pas mus, į mūsų namus, į Ukrainą? Ką tiksliai turėtų sunaikinti Rusijos ginklai? Galimybę gyventi be diktatūros, galimybę gyventi be valstybės smurto. Galimybę būti stabilia, atvira demokratija. Galimybę taikaus sambūvio skirtingoms religijoms, skirtingoms bendruomenėms“, – sakė V. Zelenskis.

Anot jo, Rusija siekia užtikrinti, kad visame regione dominuotų tik viena tvarka – tironiška.

„Kad visa įvairovė būtų sunaikinta. Kad tarp skirtingų bendruomenių nepavyktų rasti bendros kalbos ir kompromisų. Kaip tik tai dabar vyksta Rusijoje. Būtent tai ji nori padaryti Ukrainoje. Ir tada – ir visame Rytų ir Vidurio Europos regione“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

21:20

Buča šiandien.

20:40

Bučoje rusų kariai žiauriai kankino ir norėjo sudeginti šešių civilių kūnus

Dėl šio fakto pradėtas tyrimas. Ir tai tik vienas žiaurus epizodas…

20:30

JT: yra patikimų pranešimų apie Rusijos Ukrainoje naudojamas kasetines bombas

Jungtinių Tautų aukšto rango pareigūnė 15 narių Saugumo Tarybą, įskaitant Maskvos pasiuntinį, antradienį informavo apie „patikimus pareiškimus“, kad Rusija apgyvendintuose Ukrainos rajonuose daug kartų naudojo kasetinius ginklus.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) „gavo patikimų pareiškimų, kad Rusijos pajėgos mažiausiai 24 kartus panaudojo kasetinius ginklus apgyvendintuose rajonuose“, per posėdį dėl Rusijos invazijos Ukrainoje sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo).

JT „rimtai susirūpinusios dėl didelį plotą paveikiančių sprogstamųjų ginklų nuolatinio naudojimo“, sakė R. DiCarlo ir pažymėjo, kad tokie ginklai per šį karą pareikalauja daugiausiai civilių aukų.

20:20

Mariupolio meras: padėtis mieste „peržengė humanitarinės katastrofos ribą“

Rusų pajėgų apsuptas Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostas tapo „netinkamas gyventi“ nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios vasario pabaigoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė apgulto ir sugriauto miesto meras.

„Manome, kad mieste liko maždaug 120 tūkst. miesto gyventojų. Mes jau peržengėme humanitarinės katastrofos ribą, nes pastarąsias 30 dienų šie žmonės neturi šildymo, vandens – nieko“, – sakė Vadymas Boičenka.

Mariupolis jau ilgiau kaip mėnesį yra apsiaustas Rusijos pajėgų, o miesto gyventojai, netekę aprūpinimo būtiniausiomis atsargomis, stengiasi išgyventi siaubingomis sąlygomis, patirdami nesiliaujančias atakas, kurias pasmerkė tarptautinė bendrija.

Maždaug už 200 km į šiaurės vakarus nuo Mariupolio esančioje Zaporižioje su žurnalistais kalbėjęs V. Boičenka sakė, kad tie, kas, nepaisant nuolatinio rusų pajėgų apšaudymo, liko mieste, gyvena baisiomis sąlygomis. 

„Labai svarbu visus juos evakuoti. Padėtis ten yra per daug pavojinga, netinkama gyventi. Mes bandome koordinuoti (pastangas) su įvairiais partneriais, kad išvežtume visus Mariupolio gyventojus“, – agentūrai AFP sakė miesto meras.

Pasak jo, nuo kovo 13 dienos iš miesto į saugią vietą buvo perkelta maždaug 100 tūkst. civilių gyventojų.

Anot V. Boičenkos, Rusijos pajėgos mieste bando įtikinti gyventojus, kad ukrainiečių pareigūnai juos paliko patiems pasirūpinti savimi.

„Jie bando įtikinti žmones, kad valdžia juos paliko ir nieko nedaro, kad juos išgelbėtų, atsiųstų jiems pagalbą arba bandytų juos evakuoti“, – sakė jis. 

Rusijos pajėgos „izoliavo ir apsupo miestą. Gyventojai yra atskirti nuo mūsų vyriausybės informacijos, nebeturi interneto ryšio“, pridūrė meras.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) jau kelias dienas bando nusiųsti komandą į Mariupolį, kuri padėtų užtikrinti saugų koridorių tūkstančiams išvykti norinčių civilių.

Anksčiau šią savaitę V. Boičenka žurnalistams sakė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai.

19:50

Vokietija pasisako už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos.

„Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė.

Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

A. Baerbock kalbėjo po konferencijos Berlyne dėl paramos Moldovai, smarkiai paveiktai konflikto kaimyninėje Ukrainoje.

Konferencijos dalyviai sutarė priimti 12 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, šiuo metu esančių Moldovoje, skirti 71 mln. eurų pagalbą ir kone 700 mln. eurų paskolų šiai šaliai, remti jos pastangas kovoti su korupcija ir mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

19:25

Slovėnija išsiunčia 33 Rusijos diplomatus iš šalies

Slovėnijos vyriausybė antradienį pranešė, kad išsiunčia 33 Rusijos diplomatus po to, kai Ukrainos Bučos mieste pasitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daugybė civilių lavonų, o Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas civilių žudynėmis.

Slovėnijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių Timurą Eivazovą, kad išreikštų Slovėnijos „šoką dėl Ukrainos civilių žudymo Bučoje ir kituose miestuose, kurie buvo išvaduoti nuo agresorės Rusijos pajėgų“, ir informuotų jį apie mažinamą Rusijos diplomatų skaičių šalyje.

Vėliau ministerijos atstovė naujienų agentūrai patvirtino, kad Liubliana išsiunčia 33 diplomatus.

19:00

V. Zelenskis ragina JT Saugumo Tarybą „nedelsiant“ imtis veiksmų

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Jungtines Tautas „nedelsiant“ imtis veiksmų dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į jo šalį, ragindamas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos.

V. Zelenskis paragino 15 narių tarybą, siekiančią užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, „pašalinti Rusiją kaip agresorę ir karo šaltinį, kad ji negalėtų blokuoti sprendimų, susijusių su jos pačios agresija, jos pačios karu“.

„Jungtinės Tautos gali būti paprasčiausiai uždarytos. Ponios ir ponai, ar esate pasirengę uždaryti JT? Ar tarptautinės teisės laikai baigėsi? Jeigu atsakymas yra „ne“, tai jums reikia nedelsiant veikti“, – sakė jis savo vaizdo kreipimesi. 

V. Zelenskis taip pat reikalavo, kad Rusija atsakytų už savo nusikaltimus jo šalyje.

Žmonės „buvo žudomi savo butuose, namuose... civiliai gyventojai buvo traiškomi tankų tiesiog [pajėgų] malonumui, kai sėdėjo savo automobiliuose vidury kelio“, apie žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje pasakojo V. Zelenskis JT Saugumo Tarybai, kurioje sėdėjo ir Maskvos atstovas.

„Atsakomybė turi būti neišvengiama“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis pridūrė, kad „šimtai tūkstančių“ ukrainiečių taip pat buvo deportuoti į Rusiją.

18:25

Donecko srityje Ukrainos pasieniečiai numušė Rusijos žvalgybinį bepilotį orlaivį

„Donecko srityje Kramatorsko kariai iš šaulių ginklų numušė rusišką UAV. Jis atliko oro žvalgybą“, – sakoma pranešime.

18:05

Sugriauto kaimo gyventojai pėsčiomis nuėjo 40 kilometrų iki okupuoto Chersono

Norėdami pabėgti iš Aleksandrovkos kaimo, kurį praktiškai niokojo nuolatiniai rusų okupantų apšaudymai, 15 vietinių gyventojų pėsčiomis nuėjo 40 kilometrų iki laikinai okupuoto Chersono.

17:45

A. Blinkenas pasmerkė „tyčinę žudymų, kankinimų ir prievartavimų kampaniją“ Bučoje

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį pareiškė, kad ukrainiečių žudynės Bučoje buvo Rusijos tyčia vykdomos „žudymų, kankinimų, prievartavimų kampanijos“ dalis.

„Šiam Rusijos (pajėgų) potvyniui slūgstant nuo Ukrainos, pasaulis mato (jo) paliktą mirtį ir destrukciją“, – pakeliui į Briuselį žurnalistams sakė A. Blinkenas. 

„Tai, ką matome Bučoje, nėra atsitiktinis niekšiško padalinio aktas. Tai yra tyčinė kampanija, kurios tikslas yra žudyti, kankinti, prievartauti, vykdyti žiaurumus. Pranešimai yra daugiau nei patikimi. Įrodymai yra tam, kad pasaulis galėtų tai pamatyti“, – kalbėjo jis.

17:30

Taip dabar atrodo Borodianka netoli Kyjivo.

16:55

JT: Ukrainos teritorijoje yra 7,1 mln. šalies viduje perkeltų žmonių

Ukrainos teritorijoje jau yra per 7,1 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Kovo 16 dieną pačioje Ukrainoje buvo 6,48 mln. perkeltų žmonių, rodė pirmas JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) tyrimas.

„Žmonės dėl karo toliau bėga iš savo namų, o humanitariniai poreikiai šalyje toliau smarkiai auga“, – sakė TMO generalinis direktorius Antonio Vitorino (Antoniju Vitorinu).

„Skubiai reikia humanitarinių koridorių, kad būtų galima saugiai evakuoti civilius ir užtikrinti saugų transportą bei labai reikalingos humanitarinės pagalbos pristatymą, kad būtų galima greitai padėti šalies viduje persikėlusiems žmonėms“, – sakė jis.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, milijonai žmonių pabėgo iš savo namų, įskaitant daugiau kaip 4,2 mln. iš šalies išvykusių ukrainiečių.

TMO savo antrą tyrimą vykdė nuo kovo 24 dienos iki balandžio 1-osios. Nustatyta, kad penktadienį Ukrainoje buvo 7 138 715 šalies viduje perkeltų žmonių, ir kad 59 proc. jų yra moterys.

Apskaičiuota, kad iš Kyjivo srities pabėgo kone 2,4 mln. žmonių, iš rytinio regiono – 2,4 mln., iš šiaurinio – 1,7 milijono. 41 proc. šalies viduje esančių pabėgėlių – 2,9 mln. žmonių – dabar yra Ukrainos vakaruose.

Taip pat nustatyta, jog daugiau kaip 60 proc. namus palikti turėjusiose bendrai gyvenančių žmonių grupėse yra vaikų, 57 proc. tokių grupių – pagyvenusių asmenų, o 30 proc. tokių grupių – lėtinėmis ligoms sergančių asmenų.

Daugiau kaip trečdalis namus palikti turėjusių bendrai gyvenančių žmonių grupių nurodė, kad pastarąjį mėnesį neturėjo pajamų.

16:45

NATO vadovas: Ukrainoje gali paaiškėti „daugiau žiaurumų“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį išreiškė nuogąstavimą, kad Ukrainos rajonuose, kurie buvo okupuoti Rusijos pajėgų, paaiškės „daugiau žiaurumų“.

„Kai ir jei“ Rusija atitrauks pajėgas, teritorijas perimantys ukrainiečių kariai gali „pamatyti daugiau bendrų kapų, daugiau žiaurumų ir daugiau karo nusikaltimų pavyzdžių“, sakė jis žurnalistams.

15:48

Rusijos pajėgos smogė Mykolajivo vaikų ligoninei

Mykolajivo meras Vitalijus Kimas „Telegram“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas Rusijos pajėgų smūgis vaikų ligoninei balandžio 4 dieną. Apšaudymo metu žuvo 11 žmonių.

15:45

NATO vadovas: Rusija siekia užimti „visą Donbasą“

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti „visą“ Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Rusijos pajėgos tolsta nuo Kyjivo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Artimiausiomis savaitėmis tikimės, kad Rusija toliau sieks užimti visą Donbasą ir nutiesti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – sakė jis.

15:19

Kremlius: Europos vykdomas diplomatų išsiuntimas yra „trumparegiškas žingsnis“

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

„Diplomatinio bendravimo galimybių siaurinimas tokiomis precedento neturinčiomis krizės sąlygomis yra trumparegiškas žingsnis, kuris dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, būtiną ieškant sprendinio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„O tai neišvengiamai sulauks atsakomųjų žingsnių“, – pridūrė jis.

Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisijungė prie sąjungininkių iš Europos Sąjungos, išsiųsdamos Rusijos diplomatus dėl karo Ukrainoje. Per pastarąsias 48 valandas buvo išsiųsta daugiau nei 140 diplomatų.

Pirmadienį Prancūzija išsiuntė 35 Rusijos diplomatus, o Vokietija pranešė apie išsiunčiamą „reikšmingą“ rusų diplomatų skaičių.

Taip valstybės reagavo į tarptautinį pasipiktinimą sukėlusias žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur savaitgalį po rusų karių pasitraukimo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta dešimtys civilių gyventojų kūnų.

15:00

JT: visi ženklai rodo, kad Bučoje buvo tyčia taikomasi į civilius

Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad visi ženklai Bučoje rodo, jog šiame netoli Kyjivo esančiame miestelyje buvo sąmoningai žudomi civiliai gyventojai.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, iš Kyjivo šiaurės rytinio priemiesčio Bučos pasiekiantys vaizdai kelia itin didelį nerimą. Pabrėžiama, jog tarptautinė teisė draudžia bet kokius tyčinius išpuolius prieš civilius.

Vakarų lyderiai vieningai reiškė įtūžį, kai Rusijos pajėgoms pasitrauktus iš suniokoto miesto jo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta dešimtys žmonių palaikų, dar labiau išryškinančių 40 dienų trunkančio ir tūkstančius gyvybių nusinešusio karo siaubus.

„Panašu, kad tai, apie ką mes čia kalbame, yra tiesioginis civilių žudymas ir taikymasis į juos Bučoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel).

Ji atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose nužudyti žmonės guli surištomis rankomis arba užfiksuoti apdegę pusnuogių moterų kūnai.

„Tai kelia itin didelį nerimą ir tikrai labai akivaizdžiai rodo, kad į juos buvo tiesiogiai taikomasi kaip į asmenis, o pagal tarptautinę teisę – turime pabrėžti – tyčinis civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas“, – sakė ji.

„Visi ženklai rodo, kad į aukas buvo taikomasi tyčia ir jos buvo tiesiogiai nužudytos“, – pridūrė atstovė.

„Galima būtų teigti, kad viskas įvyko karo kontekste, pavyzdžiui, (žmogus žuvo) pataikius į pastatą; bet sunku suvokti tą karinį kontekstą, kai žmogus guli gatvėje su kulka galvoje arba jų kūnai yra sudeginti“,  – kalbėjo E. Throssell.

E.  Throssell patikslino, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbuotojų Bučoje nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina rusų karius civilių gyventojų žudymu, tačiau Kremlius atsakomybę neigia. Maskvos teigimu, nuotraukos su lavonais Bučoje yra suklastotos.

14:38

Prancūzija pradėjo dar tris tyrimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai antradienį pranešė pradedantys dar tris tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų prieš Prancūzijos piliečius per Rusijos invaziją Ukrainoje.

Tie nusikaltimai įvykdyti pietiniame Mariupolio uostamiestyje, šalia Kyjivo esančiame Hostomelyje ir Černihive Ukrainos šiaurėje, išplatintame pranešime nurodė nacionalinės kovos su terorizmu tarnybos prokurorai.

Prokurorai dar kovo 16 dieną pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų, kai šalia Kyjivo buvo nušautas karą nušvietinėjęs prancūzų ir airių kilmės operatorius Pierre'as Zakrzewski (Pjeras Zakševskis).

14:35

Per kautynes žuvo apie 18 500 rusų karių, sako Ukraina

Nuo invazijos pradžios per susirėmimus žuvo apie 18 500 Rusijos pajėgų narių, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke pranešė, kad tarp kitų Rusija nuo inazijos pradžios neteko 676 tankų, 1 858 šarvuočių, 150 karo lėktuvų ir 134 sraigtasparnių.

Rusijos gynybos ministerija duomenų apie nuostolius Ukrainoje neskelbia nuo kovo 25 dienos. Tada pranešta, kad žuvo 1 351 Rusijos karys, o dar 3 825 buvo sužeisti.

13:55

ES svarsto galimybę taikyti sankcijas Rusijos anglių ir naftos pramonei

ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių.

Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.

Europiečiai spaudžiami smogti Rusijai itin svarbiam energetikos sektoriui, kad šalis nebegautų didžiulių pajamų iš dujų, naftos ir anglies pardavimų, padedančių Kremliui finansuoti karą.

„Nenoriu pateikti išankstinių vertinimų, bet iš tiesų diskutuojama, ką galima padaryti tokiose energetikos srityse kaip anglys ir nafta“, – sakė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atvykęs į ES ministrų derybas Liuksemburge.

„Diskusijos apie tai vyksta. Europos Komisijos nuomone, tai tikrai yra viena iš galimybių“, – pridūrė jis.

Briuselis šiuo metu rengia naują sankcijų paketą, bet kad jis įsigaliotų būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas.

13:40

Maskva kaltina Ukrainą sufalsifikavus naują vaizdo įrašą su nužudytais civiliais

Rusija antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši sufalsifikavo naujos vaizdo medžiagos su tariamais civilių lavonais keliose šalies vietovėse, siekdama suversti kaltę Maskvai.  

Rusijos gynybos ministerija tai paskelbė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareikalavus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, išprovokavusių įtūžį visame pasaulyje. 

Ministerija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė sufalsifikavo vaizdo įrašą, siekdama įtikinti, kad ten matomi „Rusijos ginkluotųjų pajėgų tariamai nužudyti taikūs civiliai“.    

Anot Maskvos, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas pirmadienio vakarą už maždaug 20 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Moščuno gyvenvietėje ir buvo skirtas platinti per Vakarų žiniasklaidą.

„Panašius dalykus Ukrainos specialiosios tarnybos dabar organizuoja Sumuose, Konotope ir kituose miestuose“, – sakė Rusijos gynybos ministerija, paminėdama Ukrainos šiaurės rytuose esančius miestus.

Ministerija savo pranešime nenurodė, kaip ji gavo šią informaciją. 

Praėjusį savaitgalį šalia Kyjivo esančioje Bučoje atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse. 

Ukraina kaltina rusų pajėgas dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias V. Zelenskis vadina karo nusikaltimais ir genocidu.   

Maskva kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.   

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.    

13:26

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vyks į Kijevą

Europos Sąjungos diplomatijos vadovai šią savaitę Kijeve susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Europos Komisijos atstovas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis susitiks su V. Zelenskiu dar šią savaitę.

Praėjusią savaitę Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola atvyko susitikti su V. Zelenskiu ir kreipėsi į ukrainos parlamento specialiąją sesiją.

Jos vizitą pasveikino Ukrainos lyderis, kuris savo kalboje, paskelbtoje socialiniuose tinkluose, pavadino svarbiu momentu šaliai.

Praėjusį mėnesį Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai lankėsi Kyjive.

12:50

Rusijos kariuomenės užblokuotame Mariupolio uoste skęsta civilinis laivas, plaukiojantis su Dominikos Respublikos vėliava. Užpuolikai numušė laivą per naktinį miesto apšaudymą, praneša Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos spaudos tarnyba.

„Naktį per eilinį ilgai kentėjusio Mariupolio apšaudymą iš jūros priešas pataikė į civilinį laivą, plaukiojantį su Dominikos Respublikos vėliava“, – rašoma pranešime.

Dėl sviedinio smūgio mašinų skyriuje kilo gaisras, laivas pradėjo skęsti. Pirminiais duomenimis, buvo sužalotas vienas ekipažo narys.

„Dėmesio! Dėmesio! Laivas su Dominikos Respublikos vėliava buvo žiauriai sunaikintas, viskas sugriauta, tiltas sugriautas. Mašinų skyriuje kilo gaisras. Yra sužeistų", – tarptautinei jūrų apsaugai sakė laivo kapitonas ir perdavė SOS signalą.

Pažymima, kad jūrų pasieniečiai padėjo sužeistiesiems ir evakavo įgulą į saugią vietą. Teigiama, kad laivas toliau dega ir palaipsniui grimzta į vandenį. Neįmanoma jo išgelbėti, nes vietovė nuolat apšaudoma rusų įsibrovėlių.

12:40

Rusai sudavė raketų smūgį Kramatorskui: sunaikinta mokykla

Rusijos kariai naktį pradėjo raketų smūgį Kramatorske, sunaikindami 15-ąją vidurinę mokyklą.

Šiuo metu renkama visa informacija apie civilių aukas ir infrastruktūros žalą.

1649143544-210.jpg

12:30

Okupantai Luhansko srityje pateko į rezervuarą su azoto rūgštimi – gyventojams gresia pavojus

Rubižnėje, Luhansko srityje, rusų įsibrovėliai pateko į rezervuarą su azoto rūgštimi, paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Sergėjus Gaidajus.

„Skubu! Neišeik iš pastogių! Jei esate patalpoje, uždarykite duris ir langus! Poveikis žmogui: azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, prarijus, patekus ant odos ir gleivinių“, – pabrėžė jis.

1649148341-9204.webp

12:10

Ukrainoje bus atverti humanitariniai koridoriai iš Mariupolio ir dar šešių miestų

Ukrainoje antradienį bus atverti septyni humanitariniai koridoriai, įskaitant gyventojų evakavimo maršrutus iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio ir rusų pajėgų kontroliuojamo Berdiansko, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk platformoje „Telegram“.  

Pasak jos, Mariupolio ir Berdiansko gyventojai galės išvykti į Zaporižią savo transportu.

Taip pat bus atidaryti humanitariniai koridoriai išvykti iš Zaporižios srityje esančio Tokmako ir Sjeverodonecko, Lysyčansko, Popasnos bei Hiskės miestų Luhansko srityje.     

I. Vereščuk tame pat pranešime nurodė, kad rusų kariai „niekam neleidžia įvažiuoti į Mariupolį“, taip pat „blokavo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovus“ į vakarus nuo šio uostamiesčio esančioje Manhušo gyvenvietėje.   

Pasak vicepremjerės, po derybų TRKK atstovai „naktį buvo paleisti ir išsiųsti į Zaporižią“. 

TRKK antradienį patvirtino, kad jo komanda, kuri buvo sulaikyta, kai vyko padėti evakuoti civilių iš Mariupolio, buvo paleista.   

„Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto komanda, pirmadienį sulaikyta policijos Manhuše, praėjusią naktį buvo paleista“, – nurodė Ženevoje įsikūrusi organizacija išplatintame pranešime ir pridūrė, kad „tai didelis palengvėjimas mums ir komandos narių šeimoms“.   

Iš I. Vereščuk pranešimo neaišku, ar Rusija sutiko sustabdyti karo veiksmus palei nurodytus humanitarinius koridorius. Dalis ankstesnių bandymų evakuoti gyventojus humanitariniais koridoriais žlugo, nes Rusija nesilaikė susitarimų nutraukti ugnį.  

Mariupolis jau ilgiau kaip mėnesį yra apsiaustas Rusijos pajėgų, o miesto gyventojai, netekę aprūpinimo būtiniausiomis atsargomis, stengiasi išgyventi siaubingomis sąlygomis, patirdami nesiliaujančias atakas, kurias pasmerkė tarptautinė bendrija.

Daugelis ankstesnių mėginimų evakuoti civilius gyventojus žlugo. Kai kuriems žmonėms pavyko smarkiai rizikuojant savarankiškai ištrūkti iš miesto, iki Rusijos invazijos pradžios turėjusio apie pusę milijono gyventojų.

Mariupolio meras pirmadienį sakė, kad 90 proc. miesto yra sugriauta. Jis pridūrė, kad mieste tebėra įstrigę apie 130 tūkst. žmonių ir kad Rusijos pajėgos toliau bombarduoja.

11:55

Kyjivo regiono miestuose likę nesprogusios amunicijos, ji naikinama Ukrainos pareigūnų

„Kiekvieną dieną Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir kitų specializuotų Ukrainos gynybos pajėgų padalinių pirotechnikai valo teritorijas, kelius, namus ir infrastruktūrą nuo šaudmenų ir klastingų sprogstamųjų spąstų, kuriuos po Rusijos įsibrovėlių pasitraukimo paliko rusų okupantai. Kartu mes laimėsime!“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

11:32

Ukraina: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 165 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 165 vaikai, pranešė naujienų agentūra  „Interfax“, remdamasi Generaline prokuratūra.

Taip pat nurodoma, kad sužeisti 266 vaikai.

11:17

Rusija atnaujina oro susisiekimą su pusšimčiu „draugiškų“ šalių

Rusija pirmadienį pranešė atšaukianti dėl koronaviruso pandemijos taikytą skrydžių draudimą ir atnaujinanti oro susisiekimą su daugiau nei 50 „draugiškų“ šalių, Maskvai atsidūrus tarptautinėje izoliacijoje dėl karo prieš Ukrainą.  

„Sergamumas mažėja, todėl atėjo laikas plėsti Rusijos oro bendrovių skrydžių kryptis“, – sakė premjeras Michailas Mišustinas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros. 

„Dabar atnaujiname oro susisiekimą su 52 šalimis, įskaitant Argentiną, Indiją, Kiniją, Pietų Afriką ir kitas mums draugiškas valstybes“, – nurodė jis. 

Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) pranešė, kad naujos priemonės, taikomos reguliariesiems ir užsakomiesiems skrydžiams, įsigalios nuo balandžio 9 dienos. 

Rusijos pajėgoms vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys, tarp jų Europos Sąjungos valstybės, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada, uždarė savo oro erdvę rusų orlaiviams. Reaguodamas Kremlius uždarė Rusijos oro erdvę tų šalių lėktuvams.    

Prasidėjus koronaviruso pandemijai Rusija 2020 metais įvedė itin griežtus kelionių suvaržymus, tačiau mažėjant sergamumui jau pradėjo juos švelninti. 

11:08

Antradienį Ukrainoje bus atidaryti septyni humanitariniai koridoriai

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk sakė, kad šiandien bus bandoma atidaryti septynis humanitarinius koridorius. Jų maršrutai bus Luhansko, Zaporižios ir Donecko regionuose, kurie visi yra šalies rytuose.

11:00

Nikolajevo meras: Rusija naudoja kasetines bombas

Pietų Ukrainos Nikolajevo miestą ir toliau bombarduoja rusai, sakė Juodosios jūros uostamiesčio meras.Oleksandras Senkevičius.

Pasak jo, kasetiniai šaudmenys dabar naudojami civilinėse teritorijose jo mieste. Senkevičius paragino visas moteris ir vaikus palikti Nikolajevą, kad apribotų civilių aukas.

„Kiekvieną dieną esame bombarduojami. Vakar turėjome du bombardavimus. Kalbant apie vakarykštį bombardavimą, jie mus bombardavo kasetinėmis bombomis, kasetinėmis raketomis, kurios nukrito į apylinkes“, – sakė meras. 

10:40

„Sudėtinga“ situacija Luhansko srityje: tęsiasi Rusijos apšaudymui

Pasak Luhansko regiono karinės administracijos pirmininko Sergėjaus Gaidajaus, padėtis Luhanso srityje yra sudėtinga, tęsiasi apšaudymai.

„Nei gelbėtojai, nei greitosios medicinos pagalbos medikai negali pasiekti kai kurių Luhansko srities Popasnos ir Rubižnės rajonų. Apšaudymas labai intensyvus, gatvės kovos tęsiasi. Rubižnėje žuvusieji laidojami kiemuose, – sakė jis. 

10:30

Kijeve atgyja antžeminis transportas: jau važiuoja apie 150 autobusų ir 30 tramvajų​

Sostinė pamažu atkuria visavertį sausumos transporto darbą, paskelbė pirmasis Kijevo miesto valstybinės administracijos pirmininko pavaduotojas Mykola Povoroznikas.

Pasak jo, mieste kursuoja apie 150 autobusų ir 30 tramvajų.

„Viešasis transportas kursuoja nuo 8 iki 19 val. Tramvajų intervalas – 15–20 min., autobusų – 30 min.“, – sakė jis.

10:15

Pologi mieste Zaporožėje įsibrovėliai užėmė ir užminavo ligoninę​

Pologi mieste, Zaporožės srityje, rusų įsibrovėliai užėmė ir užminavo rajono ligoninę, pranešė Zaporožės regiono karinė administracija. 

„Laikinai užimtame Pologi mieste įsibrovėliai užėmė ir užminavo centrinės rajono ligoninės vidinę teritoriją. Medicinos personalui ir pacientams buvo uždrausta grįžti į įstaigą", – rašoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad sužeisti rusų kariai liko ligoninėje.

10:00

Ukraina: nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 165 vaikai

Nuo karo Ukrainoje pradžios jau žuvo 165 vaikai, 266 vaikai patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. 

„Dėl ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 431 vaikas. Oficialiais nepilnamečių kaltintojų duomenimis, 2022 m. balandžio 5 d. ryte žuvo 165 vaikai, o 266 buvo sužeisti įvairaus sunkumo“, – rašoma pranešime.

Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes vis dar vyksta aktyvūs karo veiksmai laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose. Visų pirma, Mariupolio mieste, tam tikrose Kijevo, Černigovo ir Luhansko regionų teritorijose.

9:30

Britų žvalgyba: Iš šiaurės Ukrainos išvestai Rusijos kariuomenei reikia nemažos naujos įrangos

Iš Ukrainos šiaurės atitrauktiems ir į rytus perdislokuotiems, Rusijos kariams reikia daug naujos įrangos ir modernizavimo, kad jie vėl pradėtų kovą su Ukrainos ginkluotomis pajėgomis, teigia britų žvalgyba. 

Kariškiai teigia, kad Ukrainos pajėgos atkovojo svarbų sektorių šiaurės Ukrainoje, nutraukdamos tiekimo grandinę ir priversdamos Rusijos okupantus trauktis iš rajonų netoli Černigovo ir į šiaurę nuo Kijevo.

Tikėtina, kad rusų užgrobtuose rajonuose kai kuriomis kryptimis „vangios“ kovos tęsis, tačiau šią savaitę jos gerokai susilpnės dėl Rusijos kariuomenės išvedimo.

9:10

JAV planuoja perduoti Ukrainai daugiau ginklų ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai
Jungtinės Valstijos ketina keliomis kryptimis didinti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje ir žada perduoti daugiau ginkluotės Kyjivui, griežtinti sankcijas Rusijai bei prisidėti vykdant tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai.

Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis traukėsi nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, Maskvai mėginant sutelkti pastangas į operacijas kaimyninės šalies rytiniuose ir pietiniuose rajonuose ir išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas. Tuo metu ukrainiečiai ir jų sąjungininkai sako, kad išvaduotose teritorijose aptinkama vis daugiau Rusijos pajėgų masinių žiaurumų pėdsakų.

„Rusija perkelia savo pajėgas, kad susitelktų į puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose ir dalyje pietinių rajonų, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas). – Rusija mėgino pavergti visą Ukrainą, bet nesugebėjo. Dabar ji mėgina užvaldyti kai kurias šios šalies dalis.“

„Ši tolesnė fazė gali tęstis mėnesius ar ilgiau“, – pridūrė pareigūnas.

Rusijos pajėgos atsitraukė iš daugelio teritorijų šiaurės Ukrainoje, akivaizdžiai atsisakiusios pirminių planų greitai nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, bet išvaduotuose rajonuose buvo rasta daug nužudytų civilių, ir tai skatina Vašingtono ryžtą didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pavadino V. Putiną karo nusikaltėliu, o žudynes į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste – karo nusikaltimu“

Dėl šių veiksmų turėtų įvykti „karo nusikaltimų teismas“, žurnalistams sakė J. Bidenas.

J. Sullivanas savo ruožtu nurodė, kad Vašingtonas, derindamas veiksmus su sąjungininkais Europoje, rengia tolesnes priemones, turinčias papildyti ilgą virtinę skaudžių ekonominių sankcijų, kuriomis siekiama nusmukdyti rublio kursą, smogti Rusijos elitui ir atimti iš šios šalies galimybę importuoti pažangiųjų technologijų komponentus.

„Šią savaitę galite tikėtis tolesnių pranešimų apie sankcijas“, – sakė patarėjas ir pridūrė, kad svarstomos priemonės, susijusios su Rusijai daug pajamų atnešančia energetikos pramone.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį ir ketvirtadienį viešės Briuselyje, kur dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

08:59

V. Zelenskis kreipsis į JT Saugumo Tarybą dėl Rusijos vykdomo genocido

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir tikriausiai pareikalaus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias vadina karo nusikaltimais ir genocidu.   

Tai bus pirmasis V. Zelenskio kreipimasis į JT Saugumo Tarybą nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Prezidentas šią kalbą sakys po emocingo apsilankymo šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse. 

Šiurpūs gatvėse gulinčių nužudytų žmonių vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.    

Rusija kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.   

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.    

Pirmadienį V. Zelenskis, vilkėjęs neperšaunamą liemenę, pusvalandį praleido Bučoje. Akivaizdžiai prislėgtas ir sukrėstas prezidentas dėl žudynių kaltino rusų karius.  

„Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins genocidu“, – sakė jis.

Vėliau V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sakė, kad „atsakas sankcijomis į Rusijos vykdomas civilių žudynes pagaliau turi būti galingas“. 

„Tačiau... ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti agonijoje, kad kai kurie Europos lyderiai pagaliau suprastų, jog Rusijos valstybė nusipelno griežčiausio spaudimo?“ – klausė jis platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.

Prezidentas taip pat paragino Kyjivo sąjungininkes Vakaruose atsiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir sakė, kad papildoma karinė įranga būtų padėjusi išgelbėti tūkstančius gyvybių.   

„Nekaltinu jūsų, kaltinu tik Rusijos kariuomenę, – sakė V. Zelenskis. – Tačiau jūs galėjote padėti.“

08:46

Rusija: „nedraugiškas“ Vokietijos sprendimas išsiųsti diplomatus pablogins ryšius

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius.

„Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietija paskelbė apie masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą, Europai reiškiant pasipiktinimą Maskvos puolimu Ukrainoje, dar labiau padidėjusį prieš kelias dienas Bučos mieste aptikus daugybę nužudytų civilių lavonų.

Kremlius „kategoriškai“ atmetė kaltinimus, susijusius su Bučoje rastais nužudytų civilių gyventojų palaikais. Rusijos teigimu, Kyjivas surengė „provokacija“, siekdamas diskredituoti Maskvą.

„Išreiškėme kategorišką nepritarimą vienašališkiems Berlyno kaltinimams, kuris paskubėjo stoti Kyjivo pusėn, net nesulaukęs nepriklausomo tyrimo dėl įvykių Bučoje“, – nurodė Rusijos ambasada.

Atstovybė patvirtino, kad 40 Vokietijoje dirbančių rusų diplomatinių misijų liepta išvykti iš šalies, kaip anksčiau sužinojo naujienų agentūra AFP.

Berlynas nepateikė konkretaus diplomatų skaičiaus, bet pabrėžė, kad jų bus išsiųsta „daug“.

08:30

Ukrainoje rasti kaimo seniūnės ir dar keturių žmonių lavonai surištomis rankomis

Ukrainiečių pareigūnai kaime į vakarus nuo Kijevo aptiko penkių civilių surištomis rankomis lavonus. 

Tarp aukų yra kaimo seniūnė, jos vyras ir sūnus.  

Policija naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė keturis lavonus, tarp jų kaimo seniūnės, gulinčius pusiau žemėmis užverstoje duobėje pušyne šalia moters namo Motyžyne.  

Penktas kūnas buvo surastas nedideliame šulinyje sode. 

Visoms aukoms, įskaitant du vyrus, kurie nebuvo seniūnės šeimos nariai, buvo už nugaros surištos rankos.  

50-metė seniūnė Olha Suchenko, jos vyras ir sūnus buvo pagrobti rusų karių kovo 24 dieną, nurodė policija.   

Vietos gyventojai sakė, kad seniūnė ir jos vyras atsisakė bendradarbiauti su rusų pajėgomis.  

Kovo 11 dieną rusų kariai pagrobė pietinio Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, tačiau po penkių dienų paleido jį į laisvę. 

Bučoje, esančioje už maždaug 30 km į šiaurę nuo Motyžyno, atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daug brutaliai nužudytų civilių, kurių lavonai buvo palikti tiesiog gatvėse arba masinėse kapavietėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.  

08:15

Pekinas ragina pradėti derybas dėl karo pabaigos

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi antradienį kalbėjosi su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba, o Kinija vėl paragino pradėti derybas siekiant užbaigti konfliktą Ukrainoje.

Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos, šis skambutis yra pirmasis pranešimų apie dviejų užsienio reikalų ministrų pokalbį nuo kovo 1 d., kai Kuleba paprašė Pekino pasinaudoti savo ryšiais su Maskva, kad sustabdytų Rusijos invaziją.

„Karai galiausiai baigiasi. Svarbiausia, kaip apmąstyti skausmą, išlaikyti ilgalaikį saugumą Europoje ir sukurti subalansuotą, veiksmingą ir tvarų Europos saugumo mechanizmą“, - sakė Wangas.

07:45

Bidenas ragina Putiną stoti prieš teismą dėl karo nusikaltimų

JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną teisti už karo nusikaltimus, nes atsiranda įrodymų, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje tariamai įvykdė žiaurumus.

Tarptautinis pyktis didėja dėl tariamų civilių žudymo Bučoje, mieste netoli sostinės Kijevo.

„Šis vyras yra žiaurus“, – apie Rusijos lyderį sakė Bidenas ir pridūrė, kad Putinas „yra karo nusikaltėlis“.

Neturėdama įrodymų, Rusija pareiškė, kad žiaurumo vaizdus surengė Ukraina.

07:40

CNN: JAV kongresmenai reikalauja Ukrainai naikintuvų ir priešlaivinių raketų

Daugiau nei 30 kongresmenų reikalauja, kad Bideno administracija padidintų ginklų tiekimą Ukrainai, įskaitant didelio nuotolio žemė-oras raketas, naikintuvus ir priešlaivines raketas.

„Pripažįstame, kad JAV ir sąjungininkės jau suteikė reikšmingą karinę pagalbą reaguodamos į Rusijos invaziją, įskaitant kai kurias su 13,6 mlrd. USD. Tačiau ukrainiečiai supranta, kad norint laimėti šį karą reikia nuveikti daugiau“, – rašoma pranešime.

07:25

Generalinis štabas: rusai sutelkė dėmesį į puolimo operacijos Rytų Ukrainoje rengimą

Rusijos kariai pergrupuoja karius ir sutelkia dėmesį į puolimo operacijos Rytų Ukrainoje rengimą, siekdami visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad priešas bando pagerinti padalinių padėtį Tavrijos ir Pivdennobužskio operatyvinėse zonose.

„Iš Polisijos ir Siverščinos atitraukti daliniai perkeliami į naujas operatyvinės paskirties vietoves. Centrinės karinės apygardos kariuomenės perdislokavimas iš Ukrainos baigtas“, – pranešė Generalinis štabas.

Fiksuojamas ginkluotės ir karinės technikos kolonų judėjimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje Gomelio, Jelsko ir Mozyro geležinkelio stočių kryptimis pakrovimui į geležinkelio ešelonus. Nemaža dalis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų oro ir kosmoso pajėgų orlaivių ir sraigtasparnių buvo perkelta iš Baltarusijos Respublikos aerodromų į Rusijos teritoriją.

07:10

Palydovinės nuotraukos duoda atkirtį Rusijos pareiškimams dėl žudynių Bučoje

Palydovų padarytos nuotraukos veikiausiai paneigia Maskvos pareiškimus, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Pirmadienį paskelbtoje kovo viduryje padarytoje nuotraukoje matyti, kad Bučos gatvėse keletas civilių lavonų guli gatvėje tose pačiose vietose, kur, anot Ukrainos pareigūnų, jie buvo rasti atsitraukus Rusijos pajėgoms, kelias savaites kontroliavusioms tą teritoriją į šiaurės vakarus nuo sostinės.

„Didelės raiškos „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos virš Bučos Ukrainoje (į šiaurės vakarus nuo Kyjivo), patvirtina ir pagrindžia pastaruosius socialinių tinklų vaizdo įrašus ir nuotraukas, rodančias kūnus, gulinčius gatvėse ir paliktus atvirose vietose ištisas savaites“, – sakoma pirmadienį bendrovės „Maxar Technologies“ atstovo Stepheno Woodo (Stiveno Vudo) paskelbtame pranešime.

6:50

Baltieji rūmai: naujas karo Ukrainoje etapas gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau

Rusija keičia planus dėl Ukrainos ir ruošiasi naujam karo etapui. Tai gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau. Okupantai sutelks dėmesį į bandymus užgrobti platesnes Lugansko ir Donecko sričių sienas, siekdami „užmaskuoti“ ankstesnes karines nesėkmes, teigia JAV prezidento patarėjas Jake'as Sullivanas.

Sullivanas pažymėjo, kad Rusija dabar telkia pajėgas, siekdama atakuoti Ukrainos karius Donecko ir Luhansko srityse. Tikėtina, kad įsibrovėliai ir toliau blokuos Nikolajevą ir puls Charkovą.

Pareigūno teigimu, Rusijos kariai perdislokuojami iš Ukrainos šiaurės į Donbasą. Tikėtina, kad okupantai ten dislokuotų papildomas dešimčių tūkstančių karių bataliono taktines grupes.

6:45

Kijevo regione užregistruota daugiau nei 1200 karo nusikaltimų

Vien Kijevo regione teisėsaugos pareigūnai užregistravo daugiau nei 1200 karo nusikaltimų bylų. Ukrainos Vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis tai pranešė per Ukrainos televiziją.

„Jeigu kalbėtume apie plėšikus, iškeltos baudžiamosios bylos, jos taip pat fiksuojamos kaip karo nusikaltimai. Vien Kijevo regione užregistravome daugiau nei 1200 tokių karo bylų. Tai ir plėšikavimas, ir orkų vykdomi nusikaltimai mūsų teritorijose“, – sakė VRM vadovas.

6:30

Sumų regione rasti mažiausiai trys nukankinti civiliai

Konotopo rajone, Sumų srityje, buvusių rusų užpuolikų stovyklų vietose, jau buvo rasti mažiausiai trys nukankinti civiliai, skelbia Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živickis.

Jis pažymėjo, kad Konotopo regionas „toliau atsigauna po orkų invazijos“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt