Karas Ukrainoje: Rusijos kariai aplink Kijevą palieka rajoną, Nikolajeve apšaudymas (nuolat atnaujinama)

Mariupolis. Jungtinių pajėgų operacijos nuotr. Buča. V. Zelenskio feisbuko nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

---

211478

Prasidėjo 40-oji Rusijos invazijos Ukrainoje diena. Kyjivo regione aptikta 410 civilių gyventojų kūnų, šokiruojantys vaizdai matomi palydovinėse nuotraukose Bučoje. Situacija Mariupolyje išlieka katastrofiška.

---

Foto galerija:

---

Praėjusios paros naujienas apie karą Ukrainoje skaitykite čia.

22.51

Iziumas išlieka aktyviausiu tašku Charkovo srityje, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos kaunasi

Iziumas išlieka aktyviausia vieta, kur priešai bando sutelkti techniką, kad galėtų judėti link Lugansko, Donecko srities, tačiau ukrainiečių ginkluotosios pajėgos kovoja ir priešas praranda daugybę orlaivių, šarvuočių ir darbo jėgos. Tai nacionalinio maratono eteryje paskelbė Charkovo OVA pirmininkas Olegas Sinigubovas.

21.51

Per apšaudymą Nikolajeve žuvo 10 žmonių, dar 46 buvo sužeisti

Šiandien Rusijos kariškiams apšaudžius Nikolajevą, žuvo 10 vietos gyventojų, dar 46 buvo sužeisti. Tai per transliaciją socialiniuose tinkluose pareiškė meras Aleksandras Senkevičius.

„Šiandien 7 valandą ryto vėl buvo apšaudymas. Miegamojo rajono apšaudymas. Teritorijoje nėra nė vieno karinio objekto, nėra nė vienos gamyklos vietovėje, jau nekalbant apie kuro ar sprogstamųjų medžiagų laikymą. Žuvo vienas, sužeisti penki žmonės, dviejų būklė sunki. Vienas rajonas buvo apšaudytas vakare. Iš viso dėl šio apšaudymo žuvo 9 žmonės, sužeistas 41. Manau, kad artimiausiu metu galėsime daugiau išgirsti apie žmones, kurie... nes žmonės buvo labai sunkios būklės ligoninėje“, – sakė jis.

21.42

Regioninės valstybės administracijos pastato Nikolajeve apšaudymas: mirė olimpinio čempiono tėvas

Vienas iš žuvusiųjų per įsibrovėlių išpuolį prieš Nikolajevo regiono valstybės administracijos pastatą yra Nikolajus Chomrova, 2008 m. Pekino olimpinės fechtavimosi čempionės Elenos Gladyr (Chomrova) tėvas. Apie tai pranešė feisbuke Ukrainos nacionalinė fechtavimosi federacija.

21.20

D. Kuleba: „Padėtis Mariupolyje sudėtingesnė nei Bučoje“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė, kad „siaubas, kurį matėme Bučoje, yra tik visų nusikaltimų, kuriuos iki šiol įvykdė Rusijos kariuomenė Ukrainoje, viršūnė“. „Neperdėdamas ir su dideliu liūdesiu galiu pasakyti, kad padėtis Mariupolyje yra daug prastesnė, palyginti su tuo, ką matėme Bučoje ir kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose netoli Kijevo“, – tęsė užsienio reikalų ministras.

20.52

Ukraina: Rusijos pajėgos rengiasi didelei atakai Luhansko srityje

Rusijos kariai ruošiasi dideliam puolimui rytiniame Ukrainos Luhansko regione, pirmadienį per „Telegram“ pranešė vietos gubernatorius Serhijus Haidajus. „Matome, kad įranga atvyksta iš įvairių krypčių, atvežama žmonių, degalų“, – vaizdo įraše sakė jis. „Suprantame, kad jie ruošiasi dideliam proveržiui“, – pridūrė jis.

20.30

Iziume rusų kariai išveža vietinius į Rusiją

Charkovo srities Iziumo mieste rusai vykdo „valymą“ ir jėga išveža vietos gyventojus į Rusijos Federacijos teritoriją. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

20.00

Du trečdaliai prie Kijevo sutelktų Rusijos karių paliko teritoriją

Maždaug du trečdaliai aplink Kijevą sutelktų Rusijos karių paliko rajoną. Tai paskelbė aukštas JAV Gynybos departamento pareigūnas, rašo Reuters. Kariai, palikę teritoriją aplink Kijevą, eina į šiaurę ir koncentruojasi Baltarusijoje, sakė pareigūnas. „Mes, kaip ir anksčiau, manome, kad jie bus perkvalifikuoti, aprūpinti, galbūt net sustiprinti papildomomis pajėgomis, o paskui išsiųsti atgal į Ukrainą tęsti karų kitur“, – pridūrė pareigūnas.

19.12

Vokietija skelbia „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis

Vokietija nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų, pirmadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Pasak ministrės, tai yra atsakas į Kremliaus „neįtikėtiną žiaurumą“ Ukrainoje. Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų, o Europos partnerės pastarosiomis dienomis ėmėsi panašių veiksmų, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.

19.07

Nikolajeve autobusų stotelėje žmonės buvo apšaudomi, yra aukų 

Nikolajeve stotelėje stovėję civiliai, taip pat mikroautobusų keleiviai pateko į rusų įsibrovėlių apšauidymą. Pranešama apie apšaudymo aukas. Apie naujausios atakos pasekmes rašoma kanale „Telegram“. „Dėl nuolaužų buvo sužaloti tiek gatvėje, tiek stotelėje stovėję žmonės, taip pat mikroautobusų keleiviai. Deja, yra ir žuvusiųjų. Be to, apgadintos konstrukcijos, automobiliai“, – rašoma pranešime.

19.01

Raudonojo Kryžiaus komanda sustabdyta ir sulaikyta netoli Mariupolio

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (ICRC) komanda buvo sulaikyta po to, kai bandė padėti evakuoti civilius iš apgulto Mariupolio miesto. „Komanda buvo sustabdyta pirmadienį vykdant humanitarines pastangas padėti civiliams saugiai pereiti“, – sakė atstovas spaudai. 

18.40

JT: Rusijos kare Ukrainoje žuvo mažiausiai 1 430 civilių, o jų skaičius turėtų didėti

Jungtinės Tautos pirmadienį patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. žuvo arba buvo sužeista per 3 500 žmonių. Tikėtina, kad šis skaičius yra tik ledkalnio viršūnė, nes grupuotei nepavyko patekti į intensyvių kovų vietas. JT oficialiai patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 1 430 civilių ir 2 097 buvo sužeisti, tarp žuvusiųjų yra 121 vaikas. Biuras nurodė, kad daugumą aukų sukėlė sprogstamieji ginklai – sunkioji artilerija, raketos ir oro antskrydžiai. OHCHR perspėjo, kad tai greičiausiai buvo tik pradžia. Intensyvūs karo veiksmai visose šalies vietose, ypač rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, sutrukdė nepriklausomam patvirtinimui. Aukų skaičiaus ieškoma Mariupolyje, Iziume, Popsanoje ir Irpine.

18.31

J. Bidenas: V. Putinas dėl žudynių Bučoje turėtų būti teisiamas už karo nusikaltimus

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paragino už karo nusikaltimus teisti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir sakė, kad po pranešimų apie žiaurius nusikaltimus Ukrainoje sieks tolesnių sankcijų Maskvai. „Matėte, kas įvyko Bučoje“, – sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad V. Putinas yra karo nusikaltėlis.

17.55

Vokietija: šiuo metu dar neįmanoma atsisakyti rusiškų dujų

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) pirmadienį pareiškė, kad ES dar nėra pajėgi atsisakyti rusiškų dujų importo taikydama Maskvai sankcijas dėl jos invazijos į Ukrainą, nes tokia priemonė padarytų žalos ne vien Rusijai. „Turime nutraukti visus ekonominius santykius su Rusija, bet šiuo metu neįmanoma nutraukti dujų tiekimo. Mums reikia šiek tiek laiko“, – teigė Ch. Lindneris, atvykęs į derybas Liuksemburge su savo kolegomis iš euro zonos.

17.34

Ukrainos infrastruktūros nuostoliai dėl Rusijos agresijos išaugo iki 68 milijardų dolerių 

2022 m. balandžio 1 d. Kijevo ekonomikos institutas įvertino 68,2 mlrd. USD arba beveik 2 trilijonais grivinų Ukrainos infrastruktūros žalą, o praėjusią savaitę nuostoliai padidėjo 5 mlrd. Apie tai pranešta instituto Analitinio skyriaus pranešime spaudai.

17.25

JAV sieks Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo

Jungtinės Valstijos planuoja siekti Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas, pirmadienį sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield. „Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė L. Thomas-Greenfield.

17.22

ES siūlosi padėti tirti karo nusikaltimus Ukrainoje

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi nusiųsti į Ukrainą tyrėjų grupę, kuri surinktų įrodymus apie galimus karo nusikaltimus, po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikus dešimtis nužudytų žmonių netoli Kyjivo esančioje Bučoje.„ES yra pasirengusi sustiprinti šias pastangas siųsdama tyrimo grupes į vietą, kad padėtų Ukrainos prokuratūrai. Eurojustas ir Europolas yra pasirengę padėti“, – sakė U. von der Leyen, paminėdama ES teisėsaugos organizacijas.

17.18

Sugriauta 90 proc. apgulto Ukrainos Mariupolio miesto 

Sugriauta 90 procentų Ukrainos pietryčiuose esančio, Rusijos pajėgų apgulto Mariupolio uostamiesčio, pirmadienį paskelbė jo meras Vadymas Boičenka. „Liūdnos naujienos tos, kad 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai“, – spaudos konferencijoje sakė V. Boičenka. Pasak jo, mieste dar įstrigę maždaug 130 tūkst. žmonių.

15:50

JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,2 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,2 mln. žmonių, ir vien per pastarąją parą į kaimynines šalis atvyko beveik 40 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų pirmadienį paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 215 047 žmonės – 38 646 daugiau nei ankstesnę parą.

„Humanitariniai poreikiai auga su kiekviena minute, nes vis daugiau žmonių bėga nuo karo Ukrainoje“, – nurodė JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Organizacijos duomenimis, be ukrainiečių pabėgėlių iš šalies taip pat išvyko beveik 205,5 tūkst. kitų šalių piliečių, gyvenusių, studijavusių ar dirbusių Ukrainoje.

TMO tyrimo kovo 16 dienos duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 6,48 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Krizė itin neproporcingai paveikė vaikus. JT vaikų agentūra UNICEF kovo pabaigoje skelbė, kad namus buvo priversti palikti daugiau kaip pusė iš maždaug 7,5 mln. šalies vaikų – pustrečio milijono teko palikti namus šalies viduje, o du milijonai išvyko iš šalies.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 451 342 – kirto Lenkijos sieną. 

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. 

Tačiau Lenkijos vidaus reikalų viceministras sakė, kad šalyje liko 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių ir kad 600 tūkst. jų jau gavo lenkiškus identifikacijos kodus, reikalingus norint naudotis paslaugomis.

UNHCR koordinatorius Lenkijoje Alexander'as Mundtas (Aleksandras Muntas) sakė, jog žmonėms kertant sieną Medykoje jis nori užtikrinti, kad jie gautų informaciją apie tai, ko gali tikėtis ir kaip išlikti saugiems.

„Visa pagalba nemokama... Čia, šioje sienos pusėje, Lenkijos pilietinės visuomenės ir savanorių atsakas kiekviename mieste stulbina. Niekada nieko panašaus nemačiau“, – sakė jis.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 643 058 žmonės iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos, kur sekmadienį buvo suduota aviacijos smūgių.

UNHCR duomenimis, šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto maždaug 394 740 ukrainiečių.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į šią 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas šalis.

Tačiau apie 93 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių liko Moldovoje. Maždaug 80 proc. jų, kaip nurodo JT plėtros programa (UNDP), priėmė privatūs asmenys.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 390 302 ukrainiečių pabėgėliai.

Rusija

Praėjusio antradienio, kovo 29 dienos, duomenimis, į Rusiją atvyko 350 632 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 301 405 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 15 281 pabėgėlis.

 

15:20

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Bučoje, kur buvo rasta masinių civilių žudynių įrodymų

Jis apžiūrėjo kelią su sunaikinta rusiška technika, kalbėjosi su vietiniais. V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusija Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimus ir genocidą.

16:50

Ukrainos prezidentas apsilankė Bučoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė netoli sostinės Kyjivo esančiame Bučos miestelyje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikta dešimtys nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis.

„Mums labai svarbu, kad čia būtų spauda, ​​būtų žurnalistai, tai yra svarbiausia. Labai norime, kad parodytumėte pasauliui, kas čia vyksta, ką padarė Rusijos kariuomenė, ką Rusijos Federacija padarė taikioje Ukrainoje“, – žurnalistams sakė prezidentas šiame kovų nusiaubtame miestelyje.

„Kiekvieną dieną, kai mūsų kovotojai... atkovoja teritoriją, matote, kas vyko“, – sakė jis.

Prezidentą, kuris vilkėjo neperšaunamą liemenę, lydėjo kariškiai.

V. Zelenskis sakė, kad dešimčių žmonių nužudymą netoli Kyjivo esančioje ir iš Rusijos kariuomenės atkovotoje Bučoje tarptautiniai lyderiai laikys genocidu.

„Tai karo nusikaltimai ir tai pasaulio bus pripažįstama genocidu“, – lankydamasis Bučoje sakė prezidentas.

Buča. V. Zelenskio feisbuko nuotr.

15:10

JT žmogaus teisių komisarė reiškia pasibaisėjimą žudynėmis Bučoje

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą lavonų Ukrainos Bučos miestelyje nuotraukomis, padarytomis po Rusijos kariuomenės atsitraukimo, ir įspėjo dėl įtariamų karo nusikaltimų.

„Esu pasibaisėjusi gatvėse ir paskubomis iškastuose kapuose Bučoje gulinčių negyvų civilių vaizdais“, – sakoma JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pareiškime.

„Iš ten ir kitų rajonų ateinantys pranešimai kelia rimtų ir neraminančių klausimų apie galimus karo nusikaltimus, sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir rimtus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus“, – sakė ji.

Ukrainiečių pareigūnai Bučoje sakė, kad buvo priversti kasti bendrus kapus lavonams, gulėjusiems tiesiog gatvėse, palaidoti. Pareigūnai taip pat sakė, kad kai kurie nužudytieji rasti surištomis rankomis.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus daugiau kaip mėnesiui, vaizdai iš Bučos sukrėtė visą pasaulį.

Žudynių mastas dar tiriamas, bet Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad jau surasti 410 civilių palaikai.

M. Bachelet biuras sekmadienį pranešė, kad Ukrainoje esantys jo darbuotojai dar negalėjo patikrinti Ukrainos pareigūnų paskelbto aukų skaičiaus ar detalių.

„Būtina visus lavonus ekshumuoti ir identifikuoti, kad būtų galima pranešti aukų šeimoms ir nustatyti tikslias mirties priežastis, – sakė M. Bachelet. – Reiktų imtis visų priemonių įrodymams išsaugoti.“

„Gyvybiškai svarbu dėti visas pastangas ir užtikrinti nepriklausomą veiksmingą tyrimą dėl to, kas įvyko Bučoje, kad būtų užtikrinti tiesa, teisingumas ir atskaitingumas, taip pat kompensacijos... aukoms ir jų šeimoms“, – pabrėžė M. Bachelet.

 

14:50

Vaizdai iš Bučos

Kasdien pasirodo vis daugiau šiurpių kadrų, kuriuose užfiksuoti Rusijos okupantų Bučoje kankintų ir nužudytų civilių ukrainiečių kūnai.

Kiekviena nauja diena atskleidžia dar didesnius baisumus apie Rusijos karių įvykdytą Bučos miesto okupaciją. Smurtas prieš moteris, civilių kankinimai, žudymai dėl pramogos.

14:15

Rusija nori apeiti sankcijas per Gruziją ir jau kuria kontrabandos kanalus

Norėdami apeiti sankcijas, Rusijos agentai kuria kontrabandos kanalus, kurie eina per Gruziją. Tai „Facebook“ praneša Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato spaudos tarnyba. „Dėl tarptautinių sankcijų įvedimo Rusija prarado galimybę tiekti įvairiausias karines, dvigubas ir civilines prekes. Norėdami apeiti sankcijas, Rusijos agentai kuria kontrabandos kanalus, kurie eina per Gruziją. Kartu Gruzijos specialiųjų tarnybų atstovams politinė vadovybė nurodė nesikišti į kontrabandininkų veiklą“, – rašoma pranešime.

 

13:45

Ukrainos pietuose Rusijos pajėgoms atakuojant du miestus žuvo aštuoni žmonės

Pietų Ukrainoje sekmadienį Rusijos pajėgoms atakuojant du miestus žuvo aštuoni žmonės ir dar 34 buvo sužeisti, pranešė Kyjivo prokurorai, o Vakarai perspėjo Maskvą dėl sankcijų griežtinimo atsakant į civilių gyventojų žudymą. 

Rusijos ginkluotosios pajėgos užpuolė Očakivo ir Mykolajivo miestus. Artilerijos smūgiai apgriovė gyventojų namus, sugadino transporto priemonių ir civilinės infrastruktūros“, – pirmadienį sakoma Ukrainos generalinio prokuroro pranešime.

„Priešui vykdant apšaudymą žuvo septyni Očakivo gyventojai, dar 20 buvo sužeista. Mykolajivo mieste žuvo vienas žmogus, 14 buvo sužeista, tarp jų vienas vaikas“, – priduriama jame.

Mykokajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas sekmadienį pranešė, kad per priešo atakas Mykolajive žuvo vienas žmogus.

Pekeliui į Odesą esantį Juodosios jūros Mykolajivo uostamiestį Rusijos kariuomenė smarkiai atakavo nesėkmingai mėgindama jį užimti invazijos į Ukrainą pradžioje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos raketai pataikius į regiono administracijos pastatą žuvo 36 žmonės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paragino įvesti naujų sankcijų Maskvai po pranešimų apie jos pajėgų vykdytus žiaurumus netoli Kyjivo esančioje Bučoje.

 

13:40

Graikija padės atkurti Odesą

Graikijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis prisijungs prie Odesos atkūrimo po Rusijos ir Ukrainos karo. „Vienintelis dalykas, kurį dabar galiu pasakyti šiais sunkiais laikais, yra tai, kad mes būsime šios ateities dalis, padėdami jums rekonstruoti šį miestą ir padaryti jį dar gražesnį, dar geresnį“, – sakė Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias.

 

13:35

Rusijos kariai grobia ir kankina žmones Chersono srityje

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas raginamas siųsti savo atstovus teikti humanitarinę pagalbą neteisėtai sulaikytiems civiliams Chersono regione.

„Raginu jus siųsti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovus į Chersono regioną, kad jie teiktų humanitarinę pagalbą nelegaliai sulaikytiems civiliams, sutvarkytų jų gyvenamąją vietą, padėtų sustabdyti kankinimus ir kuo greičiau paleistų juos iš kalėjimo kamerų“, – sakė Ukrainos rinkėjų komiteto Chersono regiono skyriaus vadovas.

Jo teigimu, Rusijos įsibrovėliai grobia, muša ir kankina civilius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač Chersono regione. Okupantų pagrobtų žmonių skaičius nežinomas. Liudininkai pateikia dešimtis atvejų, kai okupantai eina į žmonių butus ir namus, atlieka nelegalias kratas, graibo žmones, juos muša.

Taikūs piliečiai yra neapsaugoti nuo brutalios jėgos. Jiems nesuteikiama teisinė pagalba, teisminė apsauga, nepaisomos jų pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Okupantai pagrobtus žmones laiko kalėjimo kamerose Chersone. Daugelio civilių gyventojų likimas yra nežinomas jau daug dienų.

Kaip pranešama, Chersono regiono gyventojai nuolat rengia taikius protestus prieš Rusijos agresorių. Rusijos kariuomenė prieš žmones naudoja jėgą ir ginklus. Ukrainiečiai sužeisti ir sulaikyti.

Rusijos kariai Chersono regione taip pat grobia civilius gyventojus, įskaitant žurnalistus, bendruomenių lyderius, vietos tarybų narius ir teisininkus.

 

13:05

Taip atrodo netoli Kyjivo esantis Žitomiro greitkelis.

12.50

Luhansko srityje beveik visi miestai yra nuolat apšaudomi Rusijos okupantų iš minosvaidžių, praneša Luhansko srities administracija.

12.11

ES skubiai tariasi dėl naujų sankcijų Rusijai po jos pajėgų žiaurumų Ukrainoje

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose.   

ES „skubiai tęs darbą dėl tolesnių sankcijų Rusijai“, Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime nurodė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

12.00

Rusijos valdžiai gali tekti Hagoje atsakyti už žudynes Ukrainoje

Netoli Kyjivo radus dešimčių nužudytų civilių kūnus, už Rusijos karių veiksmus atsakyti Hagos tribunole gali tekti ir politinei šalies valdžiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Žiūrint iš humanitarinės pusės, iš tarptautinių organizacijų reakcijos, aš manau, kad ir Jungtinių Tautų, ir Raudonojo kryžiaus ir apskritai visų tarptautinių organizacijų, kurios stebi humanitarinę situaciją Ukrainoje, ta reakcija bus aktyvesnė, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras. – Ir, tiesą sakant, iš Hagos tribunolo pusės – iš tos varpinės žiūrint, prokurorų jau dabar tyrimas, jis gali būti pradėtas ir nelaukiant oficialių Ukrainos valdžios kreipimusi, nors jie jau yra.“

Pasak ministro, sunku iš anksto vertinti, kokie kaltinimai galėtų būti pateikti, tačiau, jo vertinimu, tai galėtų būti panašu į Serbijos atvejį.

„Kaip tai atrodytų ateityje, aš manyčiau, atrodytų greičiausiai panašiai kaip Serbijos variantas, tai yra, kai politiniai vadovai buvo pripažinti atsakingais už tas žudynes, kurias vykdė serbų kariai“, – teigė ministras.

11:40

Luhansko srityje okupantai apšaudė bažnyčią, buvo sužeisti kunigai

Rusų kariai apšaudė Luhansko srities Rubežnojės bažnyčią ir sužeidė du kunigus. Apie tai Facebook puslapyje pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidai.

11:20

Ukrainos prezidentas pasmerkė Rusijos pajėgų žiaurumus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pavadino Rusijos karius „žudikais, kankintojais, žagintojais ir marodieriais“, netoli Kyjivo radus dešimčių nužudytų civilių kūnus ir pasaulyje kilus pasipiktinimo bangai bei reikalavimams imtis griežtų naujų sankcijų prieš Maskvą.

Vietos tarnybos nurodė buvusios priverstos laidoti gatvėse surinktus lavonus bendruose kapuose. Vaizdai, kuriuose matyti nužudytieji, kai kurie – už nugaros surištomis rankomis, pašiurpino kitų šalių sostines, skaičiuojant jau 40-ąją Rusijos invazijos dieną..

Nors Rusija savo atsakomybę neigė, tarptautinė bendruomenė bemat pasmerkė šiuos veiksmus. Vakarų šalių, NATO ir Jungtinių Tautų lyderiai reiškė pasibaisėjimą civilių žudynėmis Kyjivo šiaurės rytiniame priemiestyje Bučoje ir kitur.

V. Zelenskis nesirinko žodžių naktį paskelbtame vaizdo pranešime ir perspėjo, kad „į mūsų šalį atėjo koncentruotas blogis“.

Kalbėdamas ukrainietiškai jis Rusijos karius apibūdino kaip „žudikus, kankintojus, žagintojus, marodierius, vadinančius save armija, bet nusipelniusiais tik mirties už tai, ką padarė“.

Perėjęs prie rusų kalbos prezidentas tęsė: „Noriu, kad kiekvieno Rusijos kario motina pamatytų žmonių, nužudytų Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje kūnus“.

„Noriu, kad visi Rusijos Federacijos lyderiai pamatytų, kaip vykdomi jų įsakymai“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis sakė įkūręs specialią komisiją, tirsiančią žudynes sostinės apylinkėse, iš kurių Rusijos pajėgos atsitraukė, Maskvai mėginant susitelkti į kovos veiksmus pietryčių Ukrainoje. Prieš šio proceso prisidės tarptautiniai prokurorai ir teisėjai.

Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad iš sostinės prieigų atsitraukus Rusijos kariams buvo rasti mažiausiai 410 žuvusių civilių kūnų. Daugelis lavonų buvo surištomis rankomis, su kankinimų žymėmis ir akivaizdžiai nušauti iš arti.

Rusija atmetė kaltinimus karo nusikaltimais kaip „provokaciją“ ir inicijavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį šiam reikalui apsvarstyti.

Žudynių mastas tebesiaiškinamas, o Bučos meras Anatolijus Fedorukas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 280 lavonų buvo palaidoti bendruose kapuose, nes nebuvo jų įmanoma palaidoti kapinėse, patenkančiose į vis dar apšaudomas zonas.

Bendrovė „Maxar“ paskelbė iš palydovo padarytų nuotraukų, kuriose, anot jos, matyti bendro kapo duobė, iškasta šalia Bučos cerkvės.

Komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas Serhijus Kaplyčnas sakė AFP, kad Rusijos pajėgos neleido gyventojams palaidoti žuvusiųjų Bučoje.

„Jie sakė, kad kol šalta, tegul jie ten toliau guli“, – nurodė jis.

Galiausiai kūnus tapo įmanoma surinkti. „Traktoriumi iškasėme bendrą kapą ir visus palaidojome“, – sakė S. Kaplyčnas.

JT pareiškė esančios „itin susirūpinusios“ dėl nuotraukų iš to regiono, bet pridūrė negalinčios atmesti, kad kai kurie žuvusieji yra kovotojai arba dėl natūralių priežasčių mirę žmonės.

Pasekmės Putinui

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą „sąmoningomis žudynėmis“, o V. Zelenskio atstovas Serhijus Nikiforovas sakė, kad žudynės Bučoje „atrodo tiksliai kaip karo nusikaltimai“.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, kad „nė vienas vietos gyventojas“ Bučoje nepatyrė smurto.

Ji apkaltino Kyjivą bombardavus šio miestelio pietines prieigas ir teigė, kad skelbiamos šiurpios nuotraukos yra suklastotos kaip „dar viena produkcija“ Vakarų žiniasklaidai.

Maskvos ambasadoriaus prie JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad Rusija paprašė pirmadienį surengti Saugumo Tarybos posėdį „atsižvelgdama į siaubingą Ukrainos radikalų provokaciją Bučoje“.

AFP reporteriai šiame mieste matė mažiausiai 20 lavonų. Visi jie vilkėjo civilius drabužius ir gulėjo vienoje gatvėje.

Šių žuvusiųjų nuotraukos pribloškė visą pasaulį ir išprovokavo raginimus griežtinti priemones, nukreiptas prieš Rusiją.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) šias žudynes vadino „smūgiu į paširdžius“, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad dešimtmečius Europoje neregėto masto smurtas yra „šiurpus“ ir „visiškai nepriimtinas“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad dėl naujų sankcijų bus nuspręsta „artimiausiomis dienomis“.

„Putinas ir jo šalininkai pajus pasekmes“, – teigė jis. Tuo metu vokiečių gynybos ministrė užsiminė apie galimybę nutraukti rusiškų dujų importą.

Kiti Europos pareigūnai, įskaitant Airijos užsienio reikalų ministrą Simoną Coveney (Saimoną Kovenį), sakė, kad Europos Sąjunga „privalo stipriai atsakyti griežtesnėmis sankcijomis“. V. Zelenskis irgi nurodė, kad „neabejotinai bus naujas sankcijų Rusijai paketas“.

Tačiau Ukrainos lyderis perspėjo, kad blogiausia galbūt dar priešakyje, Maskvai stengiantis intensyvinti puolimą šalies pietuose ir rytuose bei sukurti sausumos koridorių tarp aneksuoto Krymo ir Kremliaus remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“.

„Rusijos pajėgos tebekontroliuoja okupuotas teritorijas kituose regionuose, ir išvarius okupantus ten gali būti rasta dar blogesnių dalykų, dar daugiau žūčių ir kankinimų“, – sakė V. Zelenskis.

„Artėja kažkas baisaus“

Didžiausias konfliktas Europoje per kelis pastaruosius dešimtmečius prasidėjo vasario 24 dieną Rusijai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą. Kaip rodo ukrainiečių vertinimai, šis karas nusinešė jau apie 20 tūkst. žmonių gyvybių.

Beveik 4,2 mln. ukrainiečių pabėgo iš šalies, iš jų beveik 40 tūkst. į kaimynines šalis atvyko per pastarąją parą, informavo JT pabėgėlių reikalų agentūra.

Rytiniame Kramatorsko mieste moterys, vaikai ir senyvi žmonės stengėsi traukiniais išvažiuoti iš Donbaso regiono.

„Sklinda gandai, kad artėja kažkas baisaus, – sakė savanorė Svitlana, padedanti žmonėms traukinių stoties platformoje.

Rusija padvigubino pastangas užimti teritorijas Ukrainos pietuose ir rytuose, įskaitant sekmadienį surengtus kelis smūgius strategiškai svarbiam Juodosios jūros uostamiesčiui Odesai. Maskva nurodė, kad taikėsi į naftos perdirbimo įmonę ir degalų bazes.

„Mus pažadino pirmasis sprogimas – tuomet pamatėme žybsnį padangėje, paskui dar vieną ir dar. Pamečiau skaičių“, – AFP pasakojo 22 metų vietos gyventojas Mykola.

Šiaurės rytiniame Charkivo mieste septyni žmonės žuvo ir dar 34 buvo sužeisti sekmadienį per Rusijos pajėgų smūgį viename gyvenamajame rajone, sakoma vietos prokuratūros pranešime.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, kad pastarasis Rusijos veiksmų ore suaktyvėjimas yra sutelktas pietryčių Ukrainoje, ir pridūrė, kad įnirtingos kautynės tęsiasi smarkiai sugriautame ir apsuptame Mariupolio uostamiestyje.

„Miestas toliau patiria intensyvius, beatodairiškus smūgius“, – sakoma ministerijos „Twitter“ žinutėje.

JT vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) turėtų atvykti į Kyjivą po sekmadienį surengto vizito Maskvoje, mėginant sustabdyti kautynes.

Pirmadienį taip pat turėtų būti atnaujintos taikos derybos vaizdo ryšiu, bet Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sakė, kad aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvautų V. Zelenskis ir V. Putinas, organizuoti dar per anksti.

Pasak jo, Kyjivas perėjo prie „realistiškesnio“ požiūrio, kalbant apie Ukrainos neutralumą ir nebranduolinį statusą, bet dar nėra parengtas susitarimo projektas, kuris galėtų būti pateiktas pasirašyti per viršūnių susitikimą.

Ukraina pasisiūlė atsisakyti siekio įstoti į NATO ir oficialiai pasiskelbti neutralia valstybe, jeigu užsitikrintų Vakarų šalių saugumo garantijas.

Kyjivas taip pat siūlė laikinai atidėti Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo klausimą, taip pat sprendinį dėl dviejų separatistinių teritorijų Donbase, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

V. Medinskis sakė, kad Rusijos pozicija dėl Krymo ir Donbaso „išlieka nepakitusi“.

11:05

Taip atrodo Kyjivo srtities priemiesčiai.

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.

10.30

Rusų okupantai masinį kapą Bučoje pradėjo ruošti kovo 10 dieną, tai pranešė „Reuters“, remdamasi palydovinėmis nuotraukomis.

Nuotraukos rodo, kad masinis kapas prie vietos bažnyčios atsirado kovo mėnesį. Miestas tuo metu jau buvo rusų okupuotas.

09.56

Černihivo srities, Jagodnoje kaimo, mokyklos rūsyje rusų okupantai vienu metu įkaitais laikė daugiau nei 150 civilių, daugiausiai moterų ir vaikų.

Rusai taip pat neleido išnešti žuvusiųjų kūnų, todėl žmonės buvo priversti likti prie lavonų, pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Chausas.

09.30

Sekmadienį, balandžio 3 dieną, Charkive rusams apšaudžius gyvenamuosius pastatus Slobidskio rajone, žuvo mažiausiai 7 civiliai, o 34 žmonės, įskaitant tris vaikus, buvo sužeisti, pranešė Charkivo apygardos prokuratūros spaudos tarnyba.

09.00

Rusija prašo sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Bučos

Maskva paprašė pirmadienį surengti specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį aptarti kaltinimams, kad rusų pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš civilius ukrainiečius šalia Kyjivo esančioje Bučoje. 

„Atsižvelgdama į siaubingą Ukrainos radikalų provokaciją Bučoje, Rusija paprašė pirmadienį, balandžio 4 dieną, sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Rusijos ambasadoriaus prieš JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

Ukraina ir Vakarų lyderiai pratrūko pykčiu, kai nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis. 

Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje. 

08.20

V. Putinas: Rusijos aviakompanijos su Vakarų lizinguotojais gali atsiskaityti rubliais

Rusijos aviakompanijos už lėktuvų ir jų variklių nuomą su lizingo kompanijomis iš „nedraugiškų“ valstybių gali atsiskaityti rubliais per sąskaitas Rusijos bankuose, nusprendė atitinkamą įsaką pasirašęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kita vertus, prezidentas suteikė įgaliojimus vyriausybei nustatyti „kitokią nei šiame įsake nustatytą atsiskaitymo su lizinguotojais tvarką“, tvarką, skelbia Rusijos žiniasklaida.

Agentūros „Reuters“ duomenimis, Rusija neteisėtai pasiliko 400 išsinuomotų orlaivių, kurių bendra vertė siekia 10 mlrd. JAV dolerių, o analitikai tai pavadino didžiausia lėktuvų vagyste komercinės civilinės aviacijos istorijoje.

V. Putinas paskutinę kovo mėnesio dieną pasirašė įsaką, kuriuo „nedraugiškos“ šalys, jas laikant sankcijas Rusijai dėl jos neteisėto ir nepagrįsto karo prieš Ukrainą paskelbusias valstybes, įskaitant visas Europos Sąjungos nares, nuo balandžio mėnesio už importuojamas rusiškas gamtines dujas turės atsiskaityti rubliais. Šis Rusijos autoritarinio lyderio reikalavimas Vakaruose buvo kategoriškai atmestas.

08.12

Rusai paleido raketą į Odesą

Anot Odesos karinės administracijos atstovo, smūgis buvo padarytas į vieną iš miesto objektų.

„Naktį viename objektų įvyko raketos smūgis. Tolesnė informacija dar tikslinama“, – sakė A. Bratchukas.

Sekmadienio rytą rusų okupantai pradėjo raketų smūgius į Odesą ir pataikė į neveikiančią naftos perdirbimo gamyklą. Dėl raketų atakos kilo gaisras ir virš miesto kilo juodų dūmų stulpas.

Piliečiai buvo raginami uždaryti namų langus, o kitais atvejais – neiti iš namų. Kai kurias raketas numušė oro gynyba, aukų nebuvo.

Kaip prieš dieną sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, Putinas artimiausiu metu bandys užgrobti Ukrainos pietus. Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas informuoja apie karių pergrupavimą iš Kyjivo ir Černihivo sričių į Donbasą, siekiant toliau užimti Ukrainos rytus.

07.30

Mariupolio valdžios duomenimis, per Rusijos atakas žuvo mažiausiai 5 tūkstančiai žmonių. Žmonėms trūksta maisto, vandens, nėra elektros. Mieste yra likę apie 160 tūkstančių gyventojų.

07.15

Šokiruojantys skerdynių vaizdai Bučos mieste, esančiame netoli Ukrainos sostinės Kijevo, rodo civilių kūnus, besimėtančius gatvėje po penkias savaites besitęsiančių beveik nuolatinių susišaudymų.

Nuotraukos užfiksuotos šeštadienį, tą pačią dieną, kai Ukraina paskelbė miestelį išlaisvintu nuo Rusijos kariuomenės, praneša CNN. 

07.00

Per „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją parodytas V. Zelenskio vaizdo kreipimasis

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį netikėtai kreipėsi per „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją ir paragino palaikyti jo šalį, taip pat prašė įtakingiausius artistus savo muzika „užpildyti tylą“, atneštą karo.

Iš anksto įrašytas V. Zelenskio pranešimas buvo parodytas prieš dainininko Johno Legendo (Džono Lidžendo) pasirodymą, per kurį jis atliko dainą „Free“ („Laisvas“) kartu su ukrainiete dainininke Mika Newton (Mika Niuton), muzikante Siuzanna Iglidan (Siuzana Ihlidan) ir poete Liuba Jakimčuk.

„Kas yra muzikos priešingybė? Sugriautų miestų tyla ir nužudyti žmonės, – kalbėjo V. Zelenskis. – Mūsų muzikantai vietoje smokingų dėvi neperšaunamas liemenes. Jie dainuoja sužeistiesiems ligoninėse – netgi jų negirdintiems. Tačiau muzika vis tiek prasiverš.“

„Ginsime savo laisvę gyventi, mylėti, skambėti“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

„Savo krašte kovojame su Rusija, nešančia siaubingą tylą savo bombomis. Mirtiną tylą. Pripildykite tylą savo muzika, pripildykite ją šiandien, kad papasakotumėt mūsų istoriją“, – ragino V. Zelenskis.

Jo pasirodymas per svarbiausių JAV muzikos apdovanojimų renginį buvo organizuotas pasaulyje didėjant pasipiktinimui dėl akivaizdžių Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Įniršis dar labiau padidėjo, kai netoli Kyjivo buvo rasta masinių kapaviečių ir gatvėse gulinčių lavonų.

V. Zelenskis tiesiogiai kaltino Maskvos lyderius dėl civilių kankinimų ir žudymų.

„Pasakykite visą tiesą apie karą savo socialiniuose tinkluose, per televiziją. Palaikykite mus kaip tik galite – bet kuo, tik ne tyla, – prezidentas kreipėsi į „Grammy“ ceremonijos dalyvius. – Ir tada ateis taika.“

„Visiems mūsų miestams, kuriuo griauna karas – Černihivui, Charkivui, Volnovachai, Mariupoliui ir kitiems: jie jau yra legendos, bet jie turi svajonę gyventi ir būti laisvi“, – tęsė V. Zelenskis.

„Laisvi kaip jūs „Grammy“ scenoje“, – pridūrė jis.