Karas Ukrainoje: Rusijos srities vadovas apkaltino Ukrainą smogus pasienio miestui (nuolat atnaujinama)

Jungtinių pajėgų operacijos nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

---

212687

Prasidėjo 50-oji karo Ukrainoje diena. Ukrainos ginkluotosios pajėgos mano, kad Rusijos pajėgos ruošiasi puolimui rytinėje šalies dalyje. Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ užsiliepsnojo į jį pataikius dviem Ukrainos pajėgų paleistoms raketoms „Neptun“, trečiadienį vakare pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

Apie svarbiausius praėjusios paros įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

22:45

 

Ukrainiečiai raginami neiti į miškus  dėl minų grėsmės

 

„Draugai, dėl savo saugumo, niekada neikite į tokias vietas: prie tvenkinių, į sodus; į mišką ir lauką; Venkite griuvėsių ir dar neišvalytų vietovių. Priešas išminavo viską, kas buvo jo kelyje. Būkite atsargūs ir venkite: buvusių karinių pozicijų ir gynybinių įtvirtinimų; nešvarūs keliai ir asfaltuoti pakelės“, – rašoma policijos pranešime.

Teisėsaugininkai taip pat pataria piliečiams vengti karinės technikos likučių ir apleistų pastatų bei statinių.

22.30

Donecko srityje per okupantų apšaudymą žuvo trys žmonės, septyni buvo sužeisti

Šiandien Donecko srityje įsibrovėlių apšaudymo metu žuvo trys žmonės, mažiausiai septyni buvo sužeisti, paskelbė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.

Pasak Kirilenkos, rusai šį rytą surengė tris oro antskrydžius Velika Novoselka, mažiausiai du buvo sužeisti ir apgadinta civilinė infrastruktūra.

Be to, viena iš bombų pataikė į daugiaaukštį pastatą, tačiau visi jo gyventojai jau buvo evakuoti.

22:20

Generalinis štabas: Iš sandėlių išvežama senoji technika: rusai baigia ruoštis naujam puolimui

Rusija bando užbaigti pasirengimo puolimui operaciją Rytų Ukrainoje, toliau tobulindama savo oro pajėgas ir vadovavimo bei kontrolės sistemą, paskelbė  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad rusai apmoko papildomus Šiaurės laivyno ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Pietų karinės apygardos 8-osios generalinės armijos dalinius vykdyti karo veiksmus Ukrainos teritorijoje. Siekiant aprūpinti dalinius karine technika, imamasi priemonių ją išvežti iš ilgalaikio sandėliavimo sandėliuose.

Turimais duomenimis, 126-osios atskirosios pakrančių apsaugos brigados (Perevalnė) ir 127-osios atskirosios žvalgybos brigados (Sevastopolis) nuostoliai sudaro daugiau nei 50 procentų personalo.

22:00

Dar du vaikai žuvo po raketos smūgio Kramatorsko geležinkelio stotyje. Bendras aukų skaičius siekė 59, iš jų 7 vaikai, praneša NEXTA.

21:40

Sudužęs laivas „Moskva“ vis dar dega Juodojoje jūroje

 

Kreiseris „Moskva“ tapo brangiausiu rusų nuostoliu kare su Ukraina. „Mūsų vertinimu, laivas vis dar kovoja su ugnimi“, – „Reuters“ sakė vienas JAV gynybos pareigūnas.

Anksčiau Rusija paskelbė apie gaisro laive lokalizaciją, tačiau nepripažino, kad gaisras kilo dėl priešlaivinių raketų „Neptūnas“ smūgio.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija paskelbė apie gaisrą dėl kreiserio amunicijos sprogimų.

 

21:15

Iš Melitopolio pagrobta daugiau nei 100 žmonių

Daugiau nei 100 žmonių buvo pagrobti Melitopolyje – mažame mieste pietryčių Ukrainoje ir viename iš pirmųjų, atitekusių rusams – nuo ​​Rusijos įsiveržimo kovo pradžioje, sako miesto meras Ivanas Fiodorovas.

„Kai kurie buvo laikomi kelias valandas, kiti – kelias dienas“, – naujienų agentūra UNIAN pranešė I. Fedorovas.

Jis sakė, kad Melitopolio rajono tarybos vadovas Sergejus Pryma yra Rusijos nelaisvėje daugiau nei mėnesį. Rusija pagrobė Ukrainos aktyvistus „propagandos tikslais“ ir verčia juos įrašyti priverstinius parodymus.

Pasak jo, rusai taip pat bando priversti pagrobtus ukrainiečių vaikus „eiti į mokyklą ir išmokti keletą eilių bei dainų gegužės 9-ajai“.

21.00

Chersono srityje esantis Alioškų miestas pateko į okupaciją

Rusijos Federacijos vėliava jau kabo ant miesto administracijos, apie Aliošos miesto okupaciją pranešė meras Jevgenijus Ryščiukas.

Anot jo, Ukrainos patruliai gatvėse nebedirbs, o tai ims daryti įsibrovėliai.

20:30

Ukraina: rusai nenori stoti į kariuomenę, mobilizacija stringa

Rusija negali verbuoti karių Šiaurės Kaukazo regione. Pagrindinė priežastis – šio regiono gyventojų nenoras dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Esant kritinei situacijai, susidariusiai dėl kovinių vienetų komplektavimo, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė planuoja pradėti naują mobilizaciją nacionaliniu lygiu. Pagal planą, mobilizacija, siekiant ją nuslėpti, bus vykdoma lygiagrečiai su numatomu šaukimu į karo tarnybą.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos Federacija į karą traukia okupuotos Donbaso dalies gyventojus. Čia dirba kelios mobiliosios brigados, kurios stabdo automobilius ieškodamos karinio amžiaus vyrų.

20:00

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 1964 civiliai

Balandžio 14 dieną Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo 1 964 Ukrainos civilių gyventojų mirčių ir 2 613 sužeidimų dėl plataus masto Rusijos invazijos.

JT duomenimis, tarp žuvusiųjų buvo 507 vyrai, 319 moterų, 34 mergaitės ir 55 berniukai, taip pat 72 vaikai ir 977 suaugusieji, kurių lytis šiuo metu nežinoma.

Pažymima, kad sužaloti 304 vyrai, 222 moterys, 53 mergaitės ir 55 berniukai, taip pat 144 vaikai ir 1835 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

19:30

Bučoje iš masinio kapo prie bažnyčios jau buvo iškelti 73 palaikai

Bučos mieste prie Šventojo apaštalo Andriejaus Pirmojo pašauktojo bažnyčios iš masinės kapavietės jau iškelti 73 kūnai, agentūrai UNIAN sakė miesto meras Anatolijus Fedorukas.

Jis taip pat sakė, kad iš 403 mieste rastų kūnų „167 buvo atpažinti, išsiaiškinota, kokie tai žmonės, kur jie gyveno, kur dirbo“. Anot jo, dabar vyksta artimųjų, draugų ir artimųjų tapatybės nustatymo procesas.

Fedorukas pažymėjo, kad šiandien į miestus grįžta žmonės, susirūpinę savo artimųjų likimu.

Šiandien prie šios šventyklos, kur ir toliau keliami Rusijos užpuolikų nužudytų Ukrainos civilių kūnai, buvo Ukrainos, Lenkijos ir Čekijos parlamentų vadovai.

 

19:15

E. Macronas: Rusijos kaltinimas genocidu gali dar išplėsti karą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį pareiškė, kad kaltinimai Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą, aiškindamas savo sprendimą nevartoti šio termino.

„Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė E. Macronas, lankydamasis šiaurės Prancūzijoje.

„Valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę. Ar to nori žmonės? Nemanau“, – paaiškino jis.

Pasak jo, tai reikštų tapimą „viena iš kariaujančių šalių“, potencialiai įtraukiant į konfliktą NATO karinio aljanso šalis.

„Visi turi jausti ribas. Tai nepadeda Ukrainai... kai veliamasi į žodines eskalacijas nepadarius visų išvadų“, – pridūrė jis.

19:10

Rusijos kariai iš sraigtasparnių apšaudė Zoločiovą, Charkovo srityje, sužeisti du vaikai

Charkovo srityje Rusijos kariai iš sraigtasparnių apšaudė Zoločiovo bendruomenę ir sužeidė du vaikus, pranešė bendruomenės vadovas Viktoras Kovalenkas.

„Šiandien iki pietų Zolochivas buvo smarkiai apšaudytas. Yra sugriauti privatūs namai ir įmonės. Tada jie apšaudė Odnorobivką – mūsų bendruomenės kaimą, esantį beveik pasienyje su Rusija. 8 namai apgadinti, o 4 visiškai sugriauti. Po to jie pradėjo apšaudyti kaimyninę Oleksandrivką (taip pat pasienyje su Rusija – red.) Ten atskrido du rusų malūnsparniai ir pradėjo šaudyti. Sužaloti du vaikai – 9 ir 11 metų moksleiviai. Jie patyrė kaklo, šlaunų sužalojimai. Jie išvežti į ligoninę“, – sakė Kovalenko.

Šiuo metu, gyventojų teigimu, apšaudytuose kaimuose nėra elektros tiekimo – pažeisti elektros laidai.

19:00

Ukrainos parlamentas Rusijos puolimą paskelbė genocidu

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.

450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą.

Dokumente tarptautinė bendrija taip pat raginama pasmerkti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Rusija nori ne vien užgrobti mūsų teritoriją arba sutriuškinti kariuomenę. Jos tikslas – sunaikinti mūsų valstybę ir tautą. Rusijos veiksmai Mariupolyje, Bučoje, Borodiankoje ir daugelyje kitų vietų atitinka genocido nusikaltimo apibrėžimą“, – sakoma V. Viatrovyčiaus žinutėje.

Pasak deputato, naujasis nutarimas taps pagrindu Rusijos ir jos kariuomenės veiksmų tarptautiniam įvertinimui.

Per invaziją, pradėtą vasario 24 dieną, Rusijos pajėgų įvykdytus žiaurumus genocidu jau yra pavadinęs JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

18:45

Kijevo srityje per dieną sunaikinta daugiau nei 500 sprogstamųjų objektų

Kijevo regione tęsiasi aktyvus infrastruktūros atkūrimo darbas. Iš rezervo fondo buvo skirta 400 mln. grivinų pašalinti karo veiksmų pasekmes,sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko.

„Kijevo srityje dirba regiono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, per parą sunaikinta daugiau nei 500 sprogstamųjų objektų“, – sakė OP vadovo pavaduotojas.

18:30

Kramatorske okupantai apšaudė gamyklą

Užpuolikai dieną apšaudė Kramatorsko gamyklą, pranešė Ukrainos liaudies deputatas Maksimas Jefimovas.

„Raketa pataikė į EMSS, sunaikindama vieną iš gamybos užsakymams technologiškai svarbių cechų. Aukų ir žalos skaičius tikslinamas“, – rašė jis.

Efimovas pabrėžė, kad ten nebuvo kariškių.

„Ukrainos pramonė naikinama“, – pabrėžė jis.

Kramatorsko miesto tarybos telegramos kanalas praneša, kad įmonės darbas sustabdytas, vietoje dirba Valstybinė pagalbos tarnyba.

18:15

Ukraina prašo ginklų Mariupolio apgulčiai nutraukti

Ukrainai reikia daugiau ginklų, kad galėtų nutraukti Mariupolio apgultį, sako šalies užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba.

Pietinis uostamiestis nuo karo pradžios patyrė niokojančių išpuolių.

„Mariupolis atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Mes darome viską, ką galime, kad palaikytume civilius ir gynėjus“, – sakė Kuleba.

„Tačiau norint nutraukti Mariupolio apgultį ir juos išgelbėti, mums reikia daugiau ginklų, o mes dirbame su savo partneriais, kad juos gautume“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pažadėjo papildomai 800 mln. USD (609 mln. GBP) karinės pagalbos Ukrainai.

Kalbėdamas apie tai, kad reikia daugiau ginklų, D. Kuleba pridūrė: „Jei Ukraina negaus reikalingų ginklų per kelias dienas, o ne per kelias savaites, tai reikš, kad bus nužudyta daugiau civilių, bus įvykdyta daugiau žiaurumų ir dar daugiau Ukrainos kaimų bei miestų sugriauta dėl Rusijos puolimo“, – sakė D. Kuleba.

18:00

Sumų regione rusų įsibrovėliai apšaudė pasienio gyvenvietes

Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živitskis pasidalijo informacija apie priešo smūgį. Pasak jo, privatūs namai buvo apgadinti, vienas visiškai suniokotas. Bombardavimui buvo panaudotos 120 mm minos.

„Prieš keletą valandų įvyko kai kurių Sumų srities pasienio gyvenviečių apšaudymas iš artilerijos ar minosvaidžių. Buvo numestos 120 mm minos, apgadinti privatūs namai. Viena mina sugriovė privatų namą, įskrido tiesiai į žmonių namus“, – pasakojo Živickis. .

Vietos OVA vadovo teigimu, tai pirmoji rimta okupantų provokacija Sumų krašte per pastarąsias dešimt dienų.

1649948864-9741.webp

18:00

Sumų regione rusų įsibrovėliai apšaudė pasienio gyvenvietes

Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živitskis pasidalijo informacija apie priešo smūgį. Pasak jo, privatūs namai buvo apgadinti, vienas visiškai suniokotas. Bombardavimui buvo panaudotos 120 mm minos.

„Prieš keletą valandų įvyko kai kurių Sumų srities pasienio gyvenviečių apšaudymas iš artilerijos ar minosvaidžių. Buvo numestos 120 mm minos, apgadinti privatūs namai. Viena mina sugriovė privatų namą, įskrido tiesiai į žmonių namus“, – pasakojo Živickis. .

Vietos OVA vadovo teigimu, tai pirmoji rimta okupantų provokacija Sumų krašte per pastarąsias dešimt dienų.

17:45

Navalnas paragino JAV ir ES atidaryti  „informacinį frontą“ prieš Kremlių ir pirkti reklamą socialiniuose tinkluose nepriklausomai žiniasklaidai. Navalnas mano, kad socialiniuose tinkluose turėtų būti pradėta plataus masto antikarinė kampanija, skirta Rusijos vartotojams, praneša NEXTA.

17:30

Lvovo desantininkai išlaisvino daugybę gyvenviečių pietuose

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 80-osios oro desantininkų brigados daliniai neseniai atliko puikią operaciją, siekdami sunaikinti Rusijos Federacijos pajėgas. Atsižvelgiant į aplinkybes, negalime išsamiai atskleisti operacijos, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo brigados pranešime.

Iš anksto buvo imtasi būtinų priemonių ugnies valdymo taškams, ugnies galiai ir kitiems svarbiems priešo taikiniams nustatyti ir nuslopinti. Po to šturmo daliniai vykdė puolimo operacijas.

„Patyrę didelių nuostolių, rusų okupantai buvo demoralizuoti ir ėmė trauktis, palikdami savo pozicijas. Dėl to Lvovo desantininkai iš okupacijos išlaisvino keletą Ukrainos gyvenviečių“, – rašoma pranešime.

17.15

Nuo karo pradžios buvo apgadintos 324 ligoninės, 24 iš jų visiškai sunaikintos. Šiuos duomenis paviešino Ukrainos sveikatos ministerija. Išlaisvintose teritorijose prasideda sveikatos priežiūros įstaigų atkūrimo darbai.

17.00

Ukraina baiminasi dėl prekybos vaikais

Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigia esanti susirūpinusi, kad į Rusiją išvežtus vaikus, įskaitant per konfliktą likusius našlaičius, rusų šeimos gali atiduoti įvaikinti, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“.

 Ministerija tvirtina turinti pranešimų, kad Donecko ir Luhansko pasiskelbusių respublikų valdžia planuoja pasirašyti susitarimus su Rusijos švietimo ministerija dėl prekybos vaikais iš tų regionų.

Laiške UNHCR, UNICEF, Raudonajam kryžiui ir kitoms agentūroms Užsienio reikalų ministerija tokius veiksmus apibūdina kaip pagrobimą.

16:27

Rusija per pratybas paleido raketų Japonijos jūroje, tvyrant įtampai dėl Ukrainos

Rusijos povandeniniai laivai per pratybas Japonijos jūroje paleido sparnuotųjų raketų, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija, tvyrant įtampai su Tokiju dėl pastarojo paramos Ukrainai.

Ministerija pranešė, kad prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų du povandeniniai laivai, „Petropavlovsk-Kamčiatskij“ ir „Volkov“, iš po vandens į taikinį paleido kelias sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip šie sviediniai kyla iš jūros. Tuo metu povandeninių laivų įgulos imitavo reakciją į raketų ataką.

Japonija, pasekusi Vakarų šalių pavyzdžiu, paskelbė griežtas sankcijas Maskvai, taip pat priėmė kelis šimtus nuo konflikto bėgančių ukrainiečių bei perdavė Kyjivui neletalinės karinės įrangos.

Praėjusį penktadienį Tokijas sankcijas išplėtė – be kita ko, uždraudė importuoti rusiškas anglis, kurios Japonijai yra svarbus energijos šaltinis, taip pat išsiuntė aštuonis Rusijos diplomatus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Maskva kovą paskelbė dėl Tokijo atsako į konfliktą atsisakanti ilgamečių diplomatinių pastangų pasiekti taikos sutartį, kuria būtų oficialiai užbaigtas Antrasis pasaulinis karas su Japonija.

Šioms pastangoms trukdė teritorinis ginčas dėl keturių Rusijos kontroliuojamų Kurilų salų, kurias japonai vadina Šiaurės teritorijomis.

15:49

Kremlius: norint V. Putino ir V. Zelenskio susitikimo, reikalingas abejų pasirašytas dokumentas

Kremlius nurodė, kad Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimo sąlyga yra dokumentas, kurį abu lyderiai turi pasirašyti.

Per savo kasdienę spaudos konferenciją Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neigė, kad Rusijos prezidentas atsisakė susitikti su Ukrainos užsienio reikalų ministru.

„Prezidentas niekada neatsisakė tokio susitikimo, tačiau jam turėtų būti parengtos tinkamos sąlygos, būtent dokumento tekstas“, –sakė D. Peskovas.

15:41

Vladimiras Kličko: Kyjivas grįžta į gyvenimą

Kyjivo miesto mero Vitalijaus Kličko brolis Vladimiras Kličko BBC sakė, kad Ukrainos sostinė pamažu grįžta į gyvenimą.

Buvęs bokso čempionas teigia, kad eismas intensyvėja, gatvėse yra daugiau žmonių ir mažiau oro reidų sirenų.

Visgi jis įspėja, kad grįžtančių žmonių skaičius turi sulėtėti, nes per didelis grįžtančiųjų skaičius sukels komplikacijų.

V. Kličko sakė, kad padėtis Kyjive yra sudėtinga dėl sugadintos infrastruktūros ir maisto bei vandens tiekimo problemų. Keliai vis dar blokuojami, kad Rusijos pajėgos negalėtų įsiveržti.

Pasak V. Kličko, vis dar išlieka pavojus, kad Rusija raketomis apšaudys Ukrainos sostinę.

15:11

Atakos Kramatorske aukų padaugėjo iki 59

Rusų surengtos atakos prieš geležinkelio stotį Ukrainos Kramatorsko mieste aukų padaugėjo iki 59, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Kramatorsko miesto taryba.

„Per Kramatorsko geležinkelio stoties apšaudymą žuvusių vaikų padaugėjo iki septynių. Ligoninėje mirė dar du vaikai. Bendras per Rusijos ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 59“, – rašoma „Telegram“ paskelbtame miesto tarybos pranešime.

Balandžio 8-ąją rusų pajėgos raketomis apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį. Atakos metu stotyje buvo tūkstančiai į saugesnius šalies regionus bandžiusių išvykti žmonių. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, rusai smūgiavo stočiai „Točka-U“ raketomis.

14:58

Rusijos srities vadovas apkaltino Ukrainą smogus pasienio miestui

Rusijos pietvakarinės Briansko srities gubernatorius ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę apšaudžius vieną Rusijos miestą, esantį maždaug už 10 km nuo bendros sienos, ir pridūrė, kad per šį incidentą nukentėjo civilių.

„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Klimovo miestą. Per apšaudymą buvo apgadinti du gyvenamieji pastatai ir buvo sužeista gyventojų“, – per platformą „Telegram“ parašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Šie kaltinimai nuskambėjo jau 50-ą dieną tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, kurią Kyjivas ir Vakarų šalys vadina nepagrįsta ir neišprovokuota.

Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.

Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.

14:17

Rusijos FSB pasienio apsaugos skelbia, kad Briansko srities pasienio kontrolės punktas apšaudytas iš Ukrainos pusės.

13:59

Kyjivas: Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje

Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje, kur pareigūnams vis dar nepavyksta atkurti radiacijos stebėjimo sistemos, Ukrainai susigrąžinus nebeeksploatuojamos atominės elektrinės kontrolę, trečiadienį pranešė jėgainės teritoriją prižiūrinti valstybinė agentūra.

„Okupantai buvo apsikasę daugelyje vietų. Jie užkasė sunkiąją įrangą, įrengė slėptuves, net požemines virtuves, palapines, įtvirtinimus“, – sakė agentūros, atsakingos už Černobylio atskirties zonos priežiūrą, vadovas Jevhenas Kramarenka.

„Vienas iš tokių įtvirtinimų buvo netoli laikino radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietos“, esančios vadinamajame Raudonajame miške, kalbėjo jis per spaudos konferenciją.

„Radiacijos stebėjimo sistema atskirties zonoje vis dar neveikia“, – nurodė J. Kramarenka ir pridūrė, kad „serveriai, kurie apdorodavo šią informaciją, dingo“.

„Šiuo metu negalime pasakyti, ar visiškai saugu“, – sakė agentūros vadovas.

„Kol nebus elektros ir kol darbuotojai negaus ginkluotųjų pajėgų leidimo lankytis radiacijos stebėsenos punktuose, nežinosime, kiek padaryta žalos“, – pabrėžė J. Kramarenka.

Pasak jo, Rusijos kariai „labai greitai“ pajus radioaktyviosios apšvitos poveikį dėl kasinėjimo ir sunkiosios technikos sukeltų dulkių debesų.

„Kai kurie galbūt po mėnesio, kai kurie – po kelerių metų“, – sakė J. Kramarenka.

Jo duomenimis, šioje teritorijoje kelias savaites buvo dislokuota apie 1 tūkst. Rusijos karių ir maždaug 50 šarvuočių.

Černobylio elektrinėje 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

13:43

Rusijos gynybos ministerija: kreiseris „Moskva“ vis dar plūduriuoja

Rusijos gynybos ministerijos paskelbtame pranešime apie Ukrainos pajėgų raketomis apšaudytą „Moskva“ karinį laivą teigiama, kad jame kilęs gaisras suvaldytas.

„Gaisras kreiseryje „Moskva“ yra suvaldytas. Liepsnų nematyti. Amunicijos atsargos nebesproginėja. Kreiseris vis dar yra ant vandens. Pagrindiniai raketų šarvai nenukentėjo“, – nurodoma.

Teigiama, kad įgula buvo evakuota į netoliese esančius Juodosios jūros laivyno laivus. Imtasi priemonių, kad kreiseris būtų nutemptas į uostą.

„Gaisro priežastys šiuo metu nustatinėjamos“, – rašoma pranešime.

Tuo tarpu Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį „Twitter“ pareiškė, kad kreiseris „Moskva“ yra nuskandintas.

Ukrainos kariuomenė teigia, kad „Moskva“ pradėjo skęsti į jį pataikius raketoms. Pranešama, kad laivas patyrė didelę žalą, po apšaudymo kilo gaisras.

Laivo gelbėjimo darbams trukdė sprogusi amunicija ir blogas oras, apvertęs kreiserį – dėl to jis ėmė skęsti, nurodoma Ukrainos kariuomenės pranešime.

Remiantis Kyjivo pranešimais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienio vakarą smogė Rusijos kreiseriui „Moskva“ dvejomis „Neptun“ raketomis. Iš kreiserio į Ukrainos teritoriją buvo leidžiamos raketos.

13:17

Ukrainos Charkivo regiono gubernatorius Olehas Sinegubovas sakė, kad ketvirtadienį per Rusijos apšaudymą mieste žuvo keturi civiliai, dar 10 buvo sužeisti.

„Reuters“ praneša, kad Charkivo srities gubernatorius taip pat paragino kai kurių miestų gyventojus evakuotis, nes, pasak jo, tame rajone turėtų vykti karinės operacijos.

12:50

Rusų nelaisvėje buvę Ukrainos lakūnai: „Jie visiški zombiai“

Du ukrainiečių lakūnai, kuriuos Rusijos okupantai laikė nelaisvėje, grįžo namo. Ivanas Pepeljaško ir Oleksijus Čyžas buvo paimti į nelaisvę kovo 8 dieną netoli Nova Basan kaimo (Černihivo srityje).

Lakūnų sulaikymo vieta buvo ne kartą keičiama, galiausiai jie buvo nuvežti į Kursko tardymo izoliatorių, kur buvo laikomi kameroje kartu su dar aštuoniais Ukrainos kariais. Ivanas Pepeljaško sako, kad nepaisant sunkių sužalojimų tardymo izoliatoriuje, dauguma belaisvių ukrainiečių negauna elementarios medicininės priežiūros:

„Vyrukai laikosi, bet dauguma žaizdų pradėjo pūliuoti. Rusų prašė duoti bent bintų, pasirūpinti sunkiausiai sužalotais. Bet veltui.“

Tuo pat metu tęsėsi varginantys tardymai. Oleksijus Čyžas primena, kad kiekvienas tardymas tradiciškai prasidėdavo nuo Putino propagandos, kad Leninas sugalvojo Ukrainą:

„Buvome priversti filmuoti propagandinius vaizdo įrašus. Jei atsisakysime, jie grasino nebetvarstyti bendražygių žaizdų. Sakydavo, kad užkrėtimą gavusios vietos bus po gabalą nupjaunamos. Jie minėjo mūsų šeimas ir joms gresiantį pavojų.“

Net per tardymus rusų karininkai pripažino, kad jų žaibinis karas žlugo, o tikslai nepasiekti. „Jie tikrai zombiai! Jie klausia, ar daug Ukrainoje yra „nacių“, – sako Ivanas Pepelyashko: „Jie kartoja, kad nori išvaduoti Ukrainą nuo nacių. Kad greitai vėl gyvensime vienoje šalyje.“

Iš karto grįžus iš nelaisvės lakūnus pasitiko Gynybos ministerijos vadovas Kirilas Budanovas. Dabar Ivanas Pepeljaško ir Oleksijus Čyžas yra saugūs. Jie gauna visą būtiną medicininę priežiūrą.

12:34

„Bloomberg“: EK Rusijos reikalavimą už dujas mokėti rubliais laiko sankcijų pažeidimu

Rusijos reikalavimo už jos tiekimas gamtines dujas mokėti rubliais, kitaip nei numatyta galiojančiose sutartyse, preliminarioje teisinėje analizėje Europos Komisija jį pavadino sankcijų Rusijos centriniam bankui ir kitoms jos valstybinėms institucijoms pažeidimu, ketvirtadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu. 

Skelbiama, jog EK atliko Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsako, pagal kurį vadinamosios „nedraugiškos šalys“ už rusiškas dujas nuo šio mėnesio turės mokėti rubliais, atidarydamos dvi sąskaitas - užsienio ir Rusijos valiuta, teisinę analizę. Priešingu atveju Maskva grasina nutraukti dujų tiekimą.

Tokia schema ne tik pažeistų Rusijai taikomas sankcijas, bet ir, pasak „Bloomberg“, sukurtų „naują teisinę sistemą“, kurioje Rusija visiškai kontroliuotų sandorius: galėtų spręsti, nuo kurio momento jie gali būti laikomi įvykusiais, ir manipuliuoti rublio kursu. Teisinės analizės ataskaitoje akcentuojama, kad tai galiausiai turės įtakos galutinei dujų kainai.

Europos vyriausybės ir privačios kompanijos kol kas tik spėlioja, ką praktiškai reiškia šis Rusijos reikalavimas. EK ne kartą yra pareiškusi, kad Europos Sąjunga jį atmeta kaip pažeidžiantį galiojančias sutartis, kuriose numatyti atsiskaitymai JAV doleriais arba eurais. Tačiau galutinai apsispręsti teks privačioms importuotojoms, kurios, kaip pažymi agentūra, gali atsidurti sudėtingoje padėtyje, nes privalo laikytis visų nustatytų sankcijų reikalavimų.

12:29

Rusija švaistosi grasinimais dėl Suomijos ir Švedijos siekio stoti į NATO: „Tai turės pasekmių“

Suomija ir Švedija būtų laikomos „priešininkėmis“, jei jos įstos į NATO, teigia Rusija.

Suomija ir Švedija vakar pasiekė svarbius etapus kelyje į NATO, Suomijos vyriausybei pateikus saugumo ataskaitą įstatymų leidėjams, o Švedijos valdančioji partija inicijavo saugumo politikos galimybių peržiūrą.

Reaguodamas į šią idėją šį rytą buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jei taip nutiks, tai turės pasekmių.

Šį rytą kalbėjęs D. Medvedevas pareiškė, kad kalbos apie Baltijos regioną be branduolinės grėsmės turės baigtis, ir pridūrė, kad „pusiausvyra turi būti atkurta“.

Jis taip pat sakė, kad nors tai nedarys didelių pokyčių Rusijai, ji „turės daugiau oficialiai registruotų priešininkų“ ir „imsis priemonių“ regione.

11:52

Ukrainos Generalinis štabas: Rusija prarado beveik 20 tūkstančių karių

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad nuo inazijos pradžios rusai prarado beveik 20 tūkstančių karių.

Ukrainos kariai sunaikino 144 rusų sraigtasparnius, 160 lėktuvų, 1 968 šarvuotas kovos mašinas bei 366 artilerijos sistemas.

11:27

Airijos užsienio reikalų ministras apsilankys Kyjive

Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) ketvirtadienį turi nuvykti į Kyjivą susitikti su ukrainiečių užsienio reikalų ir gynybos ministrais, pranešė jo biuras.

S. Coveney vizitas yra pirmasis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinių narių užsienio reikalų ministrų apsilankymas Kyjive nuo Rusijos invazijos pradžios.

Per jo derybas su ukrainiečių užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu didžiausias dėmesys bus skirtas tam, „kaip Airija gali toliau teikti politinę, saugumo ir humanitarinę paramą Ukrainai“, sakoma pareiškime.

Ministrai taip pat aptars, kaip Airija gali „padėti Ukrainai siekti kandidatės į Europos Sąjungos nares statuso, stumti tolesnes ES sankcijas Rusijai ir pareikalauti Rusijos atsakomybės už brutalią ir nepateisinamą invaziją“.

S. Coveney taip pat „apsilankys rajonuose, tiesiogiai paveiktuose Rusijos invazijos“, nurodoma pareiškime.

Airija jau suteikė Ukrainai ir ukrainiečių pabėgėliams 20 mln. eurų vertės pagalbą, taip pat 33 mln. eurų vertės pagalbą Ukrainos kariuomenei, nesusijusią su letalia ginkluote.

11:03

Ukraina: Jahidnės mokyklos rūsyje įkaitais buvo laikoma 300 žmonių

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad apie 300 žmonių keturias savaites buvo laikomi įkaitais vienos mokyklos rūsyje netoli Černihivo Šiaurės Ukrainoje.

Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime sakoma, kad Rusijos kariai įkaitais paėmė kaimų gyventojus Jahidnėje, už 140 km į šiaurę nuo Černihivo, ir kad 18 žmonių, kaip įtariama, žuvo per Rusijos okupaciją.

„Twitter“ žinutėje pridėta nuotrauka, kurioje matoma, kaip ant sienų ir durų įkalintieji žymėjo nelaisvėje praleistas dienas, užrašė mirusiųjų vardus.

BBC rašo, kad kaimo gyventojai apskaičiavo, kad maždaug 65 kvadratinių metrų patalpoje buvo apie 130 žmonių, rašo BBC.

10:46

Melitopolio meras: rusai pagrobė apie 100 miesto gyventojų, kai kurie nelaisvėje daugiau kaip mėnesį

Nuo kovo 1 dienos, Melitopolio okupacijos metu, užpuolikai pagrobė daugiau nei 100 žmonių.

Apie tai per teletoną pranešė meras Ivanas Fiodorovas.

„Manau, kad pagrobimai šiandien yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės palieka okupuotas teritorijas. Jie gali būti pagrobti iš savo namų, iš gatvių be jokio paaiškinimo ir tai daroma sistemingai. Melitopolio mieste daugiau 100 žmonių pagrobta. Kai kurie sulaikyti kelioms valandoms,kiti kurioms paroms. Pavyzdžių yra,kad žmonės laikomi ilgiau nei mėnesį. Melitopolio rajono tarybos pirmininkas Sergejus Prima nelaisvėje laikomas daugiau nei mėnesį“, - sakė I. Fiodorovas.

Anot jo, okupantai grobia visuomenės aktyvistus, kad su jais įrašytų ir platintų propagandinius vaizdo įrašus.

10:27

Ukraina vėl atidaro humanitarinius koridorius

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad po vienos dienos pertraukos, kurią Kyjivas  aiškina Rusijos pažeidimais, vėl atidaro humanitarinius koridorius, kuriais iš karo nuniokotų regionų evakuojami civiliai gyventojai.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje nurodė, kad devyni maršrutai šalies rytuose ir pietuose bus vėl naudojami gyventojams evakuoti. Išvakarėse ji sakė, kad „padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga“, todėl trečiadienį jie nebuvo atverti.

„Humanitariniai koridoriai Luhansko regione veiks su sąlyga, kad okupacinės pajėgos nutrauks apšaudymą“, – ketvirtadienį sakė I. Vereščuk.

Ukrainiečių pareigūnai ragina šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste Rusijos pajėgos, kaip įtariama, neseniai smogė evakuacijai naudojamai traukinių stočiai; ataka pareikalavo daugiau kaip 50 žmonių gyvybių. Maskva neigia esanti susijusi su šiuo išpuoliu.

10:17

Sužeistas rusų okupantas prisistatė esąs ukrainietis ir apsimetė praradęs atmintį

Rusų kareivis, kuris buvo paliktas sužeistas mūšio lauke, apsimetė praradęs atmintį. Išradingas rusas buvo demaskuotas.

Ši istorija pasakojama „Telegram“ kanale „Dnipro“.

Sužeistas vyras su amnezija pasirodė vienoje iš Krivoj Rogas ligoninių. Galvos traumą patyręs vyras tikino esąs ukrainietis ir kad prarado atmintį.

Vyro artimųjų ieškota socialiniuose tinkluose. Išsiaiškinta, kad vyras melavo.

Pseudo-ukrainiečio artimieji nebuvo rasti, tačiau jo nustatyta jo tikroji tapatybė. Ligoninės pacientas pasirodė esąs rusų okupantas, kuris buvo sužeistas mūšio lauke.

Įsibrovėlis išgyveno ir sugalvojo būdą, kaip išvengti atsakomybės. Rusas persirengė civiliais drabužiais, prisistatė kaip sužeistas ukrainietis, kuris nieko neprisimena. Vėliau jis planavo pabėgti iš ligoninės ir iš Ukrainos.

„Priešo armijos karys buvo sulaikytas ir perduotas specialiosioms tarnyboms, kurios po tardymų nusiųs kalinį į specialią stovyklą“, – sakoma regiono tarybos pranešime.

UNIAN primena, kad rusas pranešė savo žmonai, kad yra sučiuptas ukrainiečių. Tačiau ji jam pranešė, kad gyvena su nauju mylimuoju.

09:47

ES pritarė Ukrainos grivinų keitimui į eurus oficialiu kursu

Europos Sąjunga nusprendė suteikti Ukrainos pabėgėliams lengvesnę prieigą prie jų valiutos, kad jie galėtų be papildomų išlaidų išsikeisti grivinos bankrotus į Bendrijos narių valiutas, kurių pagrindinė yra euras.

Europos Vadovų Taryba (EVT) pranešė, kad valstybių narių ambasadoriai patvirtino jos rekomendaciją dėl grivinų banknotų konvertavimo, ir tikimasi, kad ši iniciatyva bus oficialiai priimta bei įsigalios balandžio 19-ąją.

Daugeliui iš jau 4,6 mln. ukrainiečių, kurie po Rusijos invazijos plūstelėjo į Europą, sunku išsikeisti pinigus, nes daugelis Europos bankų atsisako priimti grivinas.

Karas smarkiai sutrikdė Ukrainos ekonomiką ir privertė šalies centrinį banką apriboti grivinų keitimą, kad išsaugotų svarbias tvirtų valiutų – JAV dolerių ir eurų – atsargas.

Spręsdamos šią problemą, Lenkija, Čekija ir kitos ES šalys jau sukūrė schemas, užtikrinančias tam tikrą valiutos keitimo lygį. Anksčiau šį mėnesį EVT rekomendavo visoms valstybėms narėms padaryti tą patį.

„Bendrijos valstybės narės raginamos sukurti nacionalines schemas, kurios leistų keisti grivinas panašiomis sąlygomis visoje ES“, – teigiama EVT pareiškime.

Pagal šią schemą Ukrainos pabėgėliams, įskaitant vaikus, būtų sudarytos sąlygos ES valstybėse nemokamai išsikeisti iki 10 tūkst. grivinų (310 eurų) į vietos valiutą.

Konvertavimas turėtų būti atliekamas pagal oficialų Ukrainos centrinio banko nustatytą grivinos keitimo kursą, o sistema turėtų būti taikoma ne trumpiau kaip tris mėnesius, teigiama pranešime.

Europos Komisija - ES vykdomoji institucija - taip pat pasiūlė skirti 40 eurų per savaitę kiekvienam iš Ukrainos pabėgėliui, ieškančiam prieglobsčio 27 šalių bloke, ne ilgiau kaip 13 savaičių.

ES jau siūlo ukrainiečiams laikiną apsaugos statusą iki trejų metų, leidžiantį jiems gyventi ir dirbti bloke, gauti būstą,  švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas.

09:46

Nuo plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo 197 vaikai, daugiau nei 350 buvo sužeista. Tokius duomenis skelbia Ukrainos Generalinė prokuratūra.

09:09

Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip apšaudomas M. Gorkio parkas Charkive.

09:02

Kanada suteikė Ukrainai 500 mln. dolerių paskolą

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų).

„Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras.

S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti.

Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln. Kanados dolerių – nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams paremti, taip pat 620 mln. Kanados dolerių paskolų finansiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti bei valdymo reformoms remti.

Kitų fiskalinių metų (prasidėsiančių liepos 1 d.) biudžete nurodyta, kad Otava pasiūlys Kijevui naujus kreditinius išteklius – 1 mlrd. Kanados dolerių per naują Ukrainai skirtą sąskaitą Tarptautiniame valiutos fonde ir dar 500 mln. Kanados dolerių vertės karinės pagalbos, sakė S. Marčenka.

08:46

Valstybės departamentas gina J. Bideno pareiškimą apie genocidą Ukrainoje

JAV Valstybės departamentas trečiadienį gynė prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) poziciją, kad Rusija vykdo genocidą Ukrainoje, pareiškęs, kad rusų pajėgos bando sunaikinti valstybę ir jos civilius gyventojus.

J. Bidenas antradienį pirmą kartą apkaltino Vladimiro Putino pajėgas vykdant Ukrainoje genocidą, tačiau pridūrė, kad teisininkai turės nuspręsti, ar Rusijos elgesys iš tikrųjų kvalifikuotinas kaip genocidas.

„Prognozuoju, kad tai, ką įvardijo prezidentas J. Bidenas, galiausiai tikriausiai nustatysime, kai galėsime surinkti visus įrodymus“, – televizijai CNN sakė trečia pagal rangą Valstybės departamento pareigūnė Victoria Nuland (Viktorija Nuland).

„Nes tai, kas ten vyksta, nėra atsitiktinumas, – sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams. – Tai yra iš anksto apgalvotas Rusijos, jos pajėgų sprendimas sunaikinti Ukrainą ir jos civilius gyventojus.“

1948 metų Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį genocidas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Teisininkai atsargiai vartoja šį žodį, o Vakarų lyderiai nesutaria, ar kaltinti Rusiją genocidu. Kremlius J. Bideno pareiškimą apie genocidą Ukrainoje pavadino „nepriimtinu“.

JAV diplomatai stengėsi nesureikšminti prezidento komentarų poveikio, pabrėždami, kad jis iš esmės laikosi „moralinės“, o ne griežtai teisinės pozicijos.

„Prezidentas kalbėjo veikiamas įspūdžio, kurį jam paliko mūsų visų matyta siaubinga filmuota medžiaga iš tokių vietovių kaip Buča, Mariupolis, Charkivas“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas), paminėdamas Ukrainos miestus, kur rusų pajėgos kaltinamos įvykdžiusios brutalių nusikaltimų prieš prieš civilius gyventojus.

„Svarbu ne tai, kaip tai pavadinsi, o tai, kaip į tai reaguosi, ir mes į tai reaguojame ryžtingai, suteikdami savo partneriams Ukrainoje būtent tai, ko jiems reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė N. Price'as.

„Kas tai bebūtų – karo nusikaltimas, žiaurumai ar genocidas – tai nekeičia mūsų strategijos“, – pridūrė jis.

08:44

Ukrainos kariai susprogdino tiltą su rusų technikos kolona

Ginkluotosios Ukrainos pajėgos susprogdino tiltą su rusų technika, važiavusia į Iziumo miestą Charkivo srityje.

Apie tai feisbuke praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.

„Prieš kelias dienas mūsų kariai Charkivo srityje aptiko priešo techniką. Tai buvo šarvuotas automobilis „Tigras“, „Kamazas“ ir trys „Uralai“, važiavę sustiprinti savo grupę Charkivo srityje. Nustačius priešo kolonos judėjimo maršrutą, Ukrainos operatoriai atliko objekto, kuris buvo tinkamiausias atlikti inžinerinę pasalą, žvalgybą. Tai buvo tiltas priešo transporto priemonėms. Toliau – kruopštus profesionalus darbas: užtaisų vietos nustatymas, reikiamo TNT ekvivalento kiekio apskaičiavimas. Specialiųjų operacijų pajėgų operatoriai, padėję sprogmenį tam tikroje vietoje, laukė priešo, kuris nieko neįtardamas ėjo mirties link. Tiltas buvo susprogdintas kartu su rusų technika pagal planą, sunaikinant visą priešo koloną“, – rašoma pranešime.

 

08:18

Rusijos kariai stiprina savo dalinius Severodonetsko srityje

Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Donecko ir Tauridės kryptimis priešas kovėsi Slaviansko, Popasnajos ir Kurachovo srityse bei šturmavo Mariupolio miestą. Jam nepasisekė. Kova tęsiasi.

Centrinės karinės apygardos 2-osios visos karinės armijos atskirų divizijų sąskaita stiprinamas priešo būrys aplink Severodonetską.

Generalinis štabas praneša, kad priešas toliau kuria aviacijos grupę prie rytinės Ukrainos sienos, stiprina artilerijos dalinius, optimizuoja esamas kontrolės, žvalgybos ir medicininės paramos sistemas.

07:56

Rusų žiniasklaida: karo laivas „Moskva“ „rimtai apgadintas“

Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas buvo „rimtai apgadintas“ per amunicijos sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

„Dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo amunicija. Laivas buvo rimtai apgadintas“, – sakoma žiniasklaidos cituojamame Rusijos Gynybos ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama ir kad laivo įgula buvo evakuota.

Anksčiau Odesos srities gubernatorius sakė, kad Ukrainos pajėgos smogė laivui „Moskva“ raketomis.

„Juodajai jūrai saugoti naudojamos raketos „Neptun“ Rusijos laivui padarė labai rimtų pažeidimų. Šlovė Ukrainai!“ – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė Maksymas Marčenka.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad su „Moskva“ „nutiko kažkoks netikėtumas“.

„Jis smarkiai dega. Kaip tik dabar. Kadangi jūra audringa, neaišku, ar jie galės gauti pagalbą“, – sakė jis trečiadienio vakarą per transliaciją platformoje „YouTube“.

„Moskva“ buvo pastatytas sovietiniais laikais Ukrainos Mykolajivo mieste ir buvo pradėtas eksploatuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, nurodo Rusijos žiniasklaida.

510 narių įgulą turintis laivas anksčiau dalyvavo Sirijos konflikte, kur iš jūros saugojo rusų pajėgų Hmeimimo oro bazę.

Kreiseris „Moskva“ yra apginkluotas priešlaivinėmis raketomis „16 P-1000 Vulkan“, ginklais prieš povandeninius laivus, minomis, torpedomis, sakoma pranešimuose.

„Moskva“ pagarsėjo karo pradžioje, kai kreipėsi į Ukrainos pasieniečius, gynusius strateginę reikšmę turinčią Gyvačių salą, ir pareikalavo jų pasiduoti, bet kaip atsako sulaukė garsiosios šio karo frazės.

Iš pradžių manyta, kad rusų karo laivą pasiuntę ukrainiečių kariai žuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad jie buvo paimti į nelaisvę.

Kovo pabaigoje jie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, nurodo Ukrainos parlamentas.

Pasak Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, kariai sakė, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą ir laikomi šaltyje, patyrė nušalimų.

07:35

V. Zelenskis: E. Macrono atsisakymas kalbėti apie genocidą Ukrainoje „skaudus“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) atsisakymą žudynes Ukrainoje pavadinti genocidu ir tai, kad jis rusus ir ukrainiečius pavadino „broliškomis“ tautomis.

„Tokie dalykai mums labai skaudūs, todėl tikrai padarysiu viską, ką galiu, kad šį klausimą su juo aptartume“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje su Kyjive viešinčiais Lenkijos ir Baltijos šalių vadovais.

Prancūzijos ir Vokietijos vadovai trečiadienį atsisakė paantrinti JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), apkaltinusiam Rusiją vykdant „genocidą“ prieš ukrainiečius, ir perspėjo, kad žodinė eskalacija nepadės užbaigti karo.

J. Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas vykdant genocidą Ukrainoje, sakydamas, kad „darosi vis aiškiau ir aiškiau, jog Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“.

Tačiau E. Macronas, kalbėdamas per televiziją „France 2“, artėjant Prancūzijos prezidento rinkimų antrajam turui, kuriame jis susigrums su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen), sakė, kad lyderiai turėtų būti atsargūs kalbėdami.

„Aš pasakyčiau, jog Rusija vienašališkai sukėlė brutaliausią karą, jog dabar nustatyta, kad Rusijos armija įvykdė karo nusikaltimų, jog dabar būtina surasti kaltuosius, kad jie stotų prieš teisingumą“, – kalbėjo E. Macronas.

„Tai, kas vyksta, beprotybė, tai neįtikėtinai brutalu, – sakė jis. – Tačiau tuo pačiu metu žiūriu į faktus ir noriu pasistengti išlaikyti galimybę sustabdyti šį karą ir atkurti taiką. Nesu tikras, kad žodinė eskalacija pasitarnauja šiam reikalui.“

E. Macrono teigimu, esamoje situacijoje geriausia „atsargiai“ vartoti terminus apie genocidą, ypač todėl, kad „ukrainiečiai ir rusai yra broliškos tautos“.

07:09

A. Duda: Rusijos karas Ukrainoje yra terorizmas

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) trečiadienį, lankydamasis Kyjive kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, Rusijos karą Ukrainoje pavadino „terorizmu“.

„Tai ne karas, tai terorizmas. Jei kas nors siunčia lėktuvus ir karius bombarduoti gyvenamųjų rajonų ir žudyti civilių gyventojų, tai nėra karas. Tai žiaurumas, banditizmas, terorizmas“, – sakė A. Duda spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

07:06

Rusija paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams

Rusija trečiadienį pranešė įvedusi sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, keršydama už Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl karo Ukrainoje, ir teigė, kad bus įvesta daugiau sankcijų.

„Atsižvelgiant į JAV nuolat įvedinėjamas sankcijas, artimiausiu metu planuojama paskelbti apie tolesnes Rusijos atsakomąsias priemones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame priduriama, kad sankcijos apima draudimą atvykti į šalį.

Atskirame pareiškime Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad įvedė sankcijas 87 Kanados Senato nariams, o dėl „trumparegiškos“ Otavos politikos netrukus bus paskelbta daugiau priemonių.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų, įskaitant kelių bankų pašalinimą iš SWIFT sistemos, anglies importo iš Rusijos embargą ir naujų investicijų apribojimus.

Koordinuodamos veiksmus, Vakarų šalys taip pat paskelbė apie dešimčių šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų išsiuntimą.

Trečiadienį Rusija pareiškė, kad išsiunčia vieną aukšto rango Čekijos diplomatą iš šios Europos Sąjungos šalies ambasados Maskvoje, taip imdamasi atsakomųjų veiksmų.

06:58

Charkive per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo keturi civiliai

Rusijai apšaudžius antrą pagal dydį Ukrainos Charkivo miestą, trečiadienį žuvo keturi civiliai, pranešė šiaurės rytinio regiono gubernatorius.

„Deja, dieną per apšaudymą žuvo keturi ir buvo sužeista 10 civilių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

06:56

Ukrainos žiniasklaida: Juodojoje jūroje raketomis atakuotas Rusijos kreiseris „Moskva“

Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ užsiliepsnojo į jį pataikius dviem Ukrainos pajėgų paleistoms raketoms „Neptun“, trečiadienį vakare pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

Kaip nurodo naujienų agentūra „Unian“, pirmasis šią žinią per „Facebook“ paskelbė žurnalistas Seržas Marko, o vėliau ją patvirtino Odesos srities administracija.

„Dviem raketomis „Neptun“ ką tik smogta kreiseriui „Moska“. Stovi, dega. Na, o jūroje – štormas. Iš visko sprendžiant, reikalingas taktinis nugramzdinimas“, – sakoma S. Marko žinutėje.

Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka patvirtino, kad rusų kreiseris buvo atakuotas.

„Juodajai jūrai saugoti naudojamos raketos „Neptun“ Rusijos laivui padarė labai rimtų pažeidimų. Šlovė Ukrainai!“ – rašė jis.