Karas Ukrainoje: Rusija smogė dar vienai Ukrainos naftos bazei, pradėjo naują puolimą iš Iziumo (nuolat pildoma)

Kazlų Rūda

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt

211729

Prasidėjo 42-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios Ukrainai dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės prieštankinės ginkluotės. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos mieste Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra „provokacija“, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos ir Kyjivo derybų procesą. Ukrainos prezidentas  V. Zelenskis JT Saugumo Tarybai pareiškė, kad Rusijos kariai žudo „dėl malonumo“, o Kyjivo pakraščiuose matomos baisios Rusijos okupacijos pasekmės.

Praėjusios dienos informaciją apie situaciją Ukrainoje rasite čia:

Karas Ukrainoje: Sumų srityje rasta nukankintų civilių, Luhansko srityje rusai pataikė į cisterną su azoto rūgštimi

20:45

J. Bidenas smerkia karo nusikaltimus Ukrainoje

(AFP-BNS). JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pasmerkė plataus masto Ukrainos civilių žudynes, kurias, kaip įtariama, Bučoje vykdė Rusijos kariai, pavadindamas jas „karo nusikaltimais“.

„Esu tikras, kad matėte nuotraukas iš Bučos, esančios visai netoli Kyjivo: Rusijos kariuomenei pasitraukiant gatvėse palikti kūnai; kai kurie nušauti į pakaušį, o jų rankos surištos už nugaros“, – sakė J. Bidenas.

„Vyksta ne kas kita kaip dideli karo nusikaltimai“, – pridūrė jis.

Šimtai rastų negyvų civilių gyventojų Ukrainos teritorijose, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą karo nusikaltimais ir genocidu.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

19:05

Seimo Užsienio reikalų komitetas pasmerkė Rusijos nusikaltimus Ukrainoje: tai genocidas prieš Ukrainos tautą

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), reaguodamas į masinius brutalius Rusijos kariuomenės nusikaltimus prieš civilius gyventojus Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje, Mariupolyje ir kitur Ukrainoje, priėmė pareiškimą, kuriuo kviečia tarptautinę bendruomenę vieningai pasmerkti Rusijos agresiją ir jos vykdomus karo nusikaltimus ir juos įvardinti kaip genocidą prieš Ukrainos tautą.

„Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jau pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų, ir mes reikalaujame, kad visi, ne tik V. Putinas ir A. Lukašenka, Rusijos kariuomenės vadai, davę įsakymus žudyti ar nesustabdę civilių gyventojų skerdynių, bet ir eiliniai kariai atsakytų už nekaltų Ukrainos žmonių pralietą kraują ir sužlugdytus gyvenimus“, – sakė URK pirmininkė Laima Andrikienė.

„Rusijos veiksmai yra nesuderinami su jos naryste Jungtinėse Tautose ir JT Žmogaus teisių taryboje, todėl mes raginame pašalinti Rusiją iš šių bei kitų tarptautinių organizacijų“, – pažymėjo L. Andrikienė.

Komiteto pareiškime pabrėžiama, kad įvestos sankcijos Kremliaus režimui yra nepakankamos, todėl euroatlantinė bendruomenė su partneriais jau dabar turi įvesti visaapimančias sankcijas, kurios žymiai silpnintų Kremliaus režimą ir stabdytų Rusijos agresiją. Komitetas kviečia Europos Sąjungos valstybes nares nedelsiant stabdyti Rusijos naftos ir dujų importą, įvesti draudimą Rusijos laivams įplaukti į visus Europos Sąjungos uostus, sustabdyti sausumos transportą į Rusiją ir iš jos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pareiškimu Lietuvos parlamentarai kreipiasi į tarptautines organizacijas, demokratinių valstybių parlamentus, kad jų vyriausybės didintų karinę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, vieningai paremtų iniciatyvas dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pasmerkimo bei Rusijos izoliavimo, pritaikant analogiškus sprendimus bei sankcijas ir kariniame konflikte dalyvaujančiai Baltarusijai.

18:55

JK paskelbė naujų sankcijų Rusijos bankams, energetikos pramonei

(AFP-BNS) Jungtinė Karalystė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbė Maskvai dar vieną sankcijų paketą, paliesiantį du šalies bankus, taip pat iki šių metų pabaigos uždrausiantį visą rusiškos naftos ir anglių importą.

„Mūsų naujausia priemonių banga nutrauks Rusijos energijos importą į Jungtinę Karalystę ir pritaikys sankcijas dar daugiau asmenų ir įmonių, naikindama [prezidento Vladimiro] Putino karo mašiną“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

18:05

Raudonojo Kryžiaus vilkstinė su pabėgėliais iš pietryčių Ukrainos pasiekė Zaporižią

(AFP-BNS) Raudonojo Kryžiaus vilkstinė atvyko į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Į Zaporižią atvažiavo septyni autobusai, lydimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) ir mažiausiai 40 privačių automobilių.

TRKK trečiadienį socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad per šią operaciją į Zaporižią iš viso buvo palydėta daugiau kaip 500 evakuojamų asmenų, įskaitant žmones, kurie buvo Mariupolyje.

Pirmadienį Raudonasis Kryžius pranešė, kad komanda, kurią jis prieš kelias dienas išsiuntė padėti evakuoti civilius gyventojus iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, buvo sulaikyta policijos Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Organizacija tviteryje trečiadienį pranešė, kad penkias dienas bandė pasiekti miestą, kurį Rusija nuolat bombarduoja nuo vasario pabaigos, kai Maskva pradėjo invaziją.

„Tačiau dėl saugumo sąlygų tai buvo neįmanoma“, – sakoma pranešime.

„Tūkstančiai žmonių vis dar įstrigę mieste. Jiems skubiai reikia saugaus kelio išvykti ir pagalbos“, – priduriama jame.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus objektui Mariupolyje, kur prieš karą gyveno pusė milijono žmonių ir kurio pareigūnai įspėjo apie humanitarinę katastrofą.

Daugkartiniai bandymai evakuoti gyventojus žlugo, nors kai kurie gyventojai rizikavo bėgti iš miesto vieni.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka anksčiau šią savaitę žurnalistams sakė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai.

17:55

JAV paskelbė sankcijas V. Putino dukterims

(AFP-BNS). Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sankcijas dviem Vladimiro Putino dukterims dėl Maskvos karo Ukrainoje, sakydami, kad šeimos nariai slepia Rusijos prezidento turtą.

JAV taip pat paskelbė sankcijas didžiausioms Rusijos valstybinėms ir privačioms finansų įstaigoms „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ ir pareiškė, kad uždraustos visos naujos JAV investicijos Rusijoje.

17.40

Berlynas: palydovų nuotraukos rodo, kad Rusijos versija dėl įvykių Bučoje „neįtikinama“

(AFP-BNS). Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su civilių gyventojų žūtimis Ukrainos Bučos mieste.

Kaip žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Heberstreitas), Berlynas, atlikęs „palydovinių vaizdų vertinimą“, priėjo išvadą, kad Maskvos teiginiai, kad negyvų civilių gyventojų vaizdai „buvo surežisuotos scenos arba kad ji nėra atsakinga už žudynes, mūsų nuomone, yra neįtikinami“.

Ukrainos pareigūnai pranešė, jog šimtai civilių gyventojų buvo rasti negyvi Rusijos karių paliktose teritorijose, o gatvėse gulinčių kūnų vaizdai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis žudynes pavadino „karo nusikaltimais“ ir „genocidu“.

Kremlius neigia savo atsakomybę, teigdamas, kad šie vaizdai yra suklastoti Ukrainos pajėgų arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, su kuriomis susipažino Vokietijos pareigūnai, buvo gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė: „Tai mūsų išvados, bet, kaip žinote, mes nekomentuojame žvalgybos duomenų kilmės ar jų vertinimo.“

Anot jo, Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 dienos ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių vaizdus visi matėme, gulėjo ten bent nuo kovo 10-osios“.

„Remiantis patikimais įrodymais, Rusijos kovinės ir saugumo pajėgos šioje teritorijoje buvo dislokuotos nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – pridūrė vyriausybės atstovas.

„Jos dalyvavo tardant belaisvius, kuriems vėliau buvo įvykdytos egzekucijos. Turime tokios informacijos“, – nurodė S. Hebestreitas.

Anot jo, „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytos tikslinės žudynės yra įrodymas, kad Rusijos prezidentas ir vyriausiasis kariuomenės vadas [Vladimiras] Putinas mažų mažiausiai tyliai pritarė žmogaus teisių pažeidimams ir karo nusikaltimams“.

Anksčiau kalbėdamas parlamente Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) taip pat kritikavo Kremlių, kurio pareiškimus pavadino „cinišku melu“.

„Nusikaltėliai ir jų viršininkai turi būti patraukti atsakomybėn – remiame visas pastangas smulkiai dokumentuoti tokius žiaurumus ir nepaliaujamai juos tirti“, – kalbėjo kancleris.

17:20

NATO vadovas perspėja, kad karas Ukrainoje gali trukti „mėnesius, netgi metus“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokių ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir karas gali tęstis ilgai.

„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, netgi metų. Dėl šios priežasties turime būti pasirengę ilgam laikotarpiui tiek remiant Ukrainą, tiek taikant sankcijas ir stiprinant mūsų gynybą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

16:36

Kyjivas ragina Rytų Ukrainos gyventojus evakuotis

Kyjivas trečiadienį paragino rytinių šalies regionų gyventojus evakuotis „dabar“ arba „rizikuoti mirtimi“, būgštaujant dėl Rusijos puolimo.

„Charkivo, Luhansko ir Donecko sričių gubernatoriai ragina gyventojus palikti šias teritorijas ir daro viską, kad evakuacija vyktų organizuotai“, – platformoje „Telegram“ nurodė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

15:53

V. Orbanas pasikalbėjo su V. Putinu, ragina nedelsiant skelbti paliaubas

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte.

„Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu.

„Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V. Orbanas, bet nedetalizavo.

Sekmadienį perrinktas Vengrijos premjeras pridūrė, kad pakvietė V. Putiną surengti derybas Budapešte su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) ir Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

15:25

JT Generalinė Asamblėja balsuos dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą, pranešė Asamblėjos pirmininko atstovė.

Balsavimas „patvirtintas 10 valandai“ Niujorko (17 val. Lietuvos) laiku, trečiadienį sakė pirmininko atstovė Paulina Kubiak.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“

„Atsižvelgus į svarius karo nusikaltimų įrodymus, įskaitant pranešimus apie masines kapavietes ir baisias skerdynes Bučoje, Rusija negali likti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Rusijos narystė turi būti sustabdyta“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų  klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Norint sustabdyti Rusijos narystę Taryboje, už tai turėtų balsuoti du trečdaliai JT Generalinės Asamblėjos narių. Anksčiau tokių veiksmų buvo imtasi prieš Libiją.

15:24

Indija ragina atlikti „nepriklausomą“ tyrimą dėl civilių žūčių Ukrainos Bučoje

Indijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė esąs „labai susirūpinęs“ dėl civilių gyventojų žūčių Ukrainos Bučos mieste, bet susilaikė nuo kaltinimų Rusijai ir paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.

Naujasis Delis nuo seno palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir vengia smerkti pastarosios invaziją į kaimyninę šalį. Indija susilaikė per kelis Jungtinių Tautų balsavimus šiuo klausimu, o praėjusią savaitę priėmė rusų užsienio reikalų ministrą deryboms.

Šimtai rastų negyvų civilių gyventojų Ukrainos teritorijose, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą „karo nusikaltimais“ ir „genocidu“.

Užsienio reikalų ministras S. Jaishankaras (S. Džaišankaras) trečiadienį sakė parlamente, kad Indija yra „labai sunerimusi“ ir „griežtai smerkia žudynes“.

„Tai labai rimtas klausimas ir mes palaikome raginimą atlikti nepriklausomą tyrimą“, – pridūrė jis.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

Indija, didžiausia pasaulyje demokratija, smarkiai spaudžiama Vakarų šalių laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra pavadinęs Naujojo Delio požiūrį „šiek tiek abejotinu“.

Praėjusią savaitę Indijoje apsilankė virtinė diplomatų delegacijų. Šalyje, be kita ko, viešėjo Vašingtono vyriausiasis sankcijų strategas ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė.

Antradienį S. Jaishankaras telefonu kalbėjosi su amerikiečių valstybės sekretoriumi Antoniu Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

Praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį Naujajame Delyje lankėsi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, gyręs Indiją už tai, kad ji nesilaiko „vienpusiško“ požiūrio.

Pranešama, kad dėl Vakarų finansinių sankcijų, skirtomis izoliuoti Rusiją, Indijai tapo sudėtinga mokėti už rusiškos produkcijos importą, todėl abi šalys dirba prie rupijos ir rublio mechanizmo, galinčio palengvinti dvišalę prekybą.

Naujajame Delyje dirbantis analitikas Harshas V. Pantas (Haršas V. Pantas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad Indijos pozicija dėl invazijos „palaipsniui keičiasi“.

„Anksčiau Indija kalbėjo tik apie diplomatinį sprendimą, o dabar prašo priskirti atsakomybę už konkrečius veiksmus“, – pažymėjo jis.

Pasak Manojo Joshi (Manodžo Džošio) iš Naujajame Delyje įsikūrusio analitinio centro „Observer Research Foundation“, naujausius vyriausybės pareiškimus „galima interpretuoti kaip nedidelį Indijos pozicijos pasikeitimą“.

„Tačiau, atsižvelgiant į humanitarinę padėtį Ukrainoje, tai buvo logiškiausia reakcija. Jie negalėjo viešai pasakyti nieko kito“, – AFP sakė M. Joshi.

Vis tik Indija atsidūrė keblioje padėtyje, nes Ukrainos krizė pastūmėjo Rusiją arčiau Kinijos.

Naujasis Delis, kaip ir Vakarų šalys, yra sunerimęs dėl augančio Kinijos ryžto Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Dėl šios priežasties Indija yra sudariusi kartu su JAV, Japonija ir Australija vadinamąjį Ketverto (Quad) aljansą.

15:17

Luhansko srityje rusų kariai iš artilerijos apšaudė 10 daugiaaukščių pastatų. „Ukrinform“ duomenimis, tai telegramoje paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Gaidai. „Rusai apšaudė Severodonetską – dega 10 daugiaaukščių namų, aukų skaičius tikslinamas. Šią popietę, balandžio 6 d., Rusijos kariuomenė atliko senųjų miesto rajonų artilerijos apšaudymą“, – rašė S. Gaidai.

Liepsnos apėmė 10 daugiaaukščių pastatų, prekybos centrą, garažus – strateginių, karinių objektų nėra. Gelbėtojai užgesino liepsnas. Apie aukų skaičių bus pranešta atskirai.

Rusai šiandien apšaudė ir vienos gamyklos parduotuvę Lisičanske bei namą Rubižnėje.

14:44

JK premjeras: žudynės Bučoje beveik prilygsta genocidui

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį pareiškė, kad įtariamas Rusijos karių vykdytos ukrainiečių civilių žudymas Bučos mieste „man mažai kuo skiriasi nuo genocido“.

„Net neabejoju, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Didžiąją Britaniją priešakyje, vėl vieningai imsis veiksmų, kad įvestų daugiau sankcijų ir bausmių Vladimiro Putino režimui“, – sakė jis žurnalistams.

14:38

Amoniako tarša dėl raketų smūgio Kremeneco rajone lokalizuota

Vandens užterštumas amoniaku dėl raketos smūgio Kremeneco rajone buvo lokalizuotas.

Tai paskelbė Ternopilio regiono valstybės administracijos vadovas Vladimiras Trušas.

„Vandens užterštumas Kremeneco rajone yra lokalizuotas. Dabar visos gyvenvietės, išskyrus Sapanovo kaimą, gali naudoti vandenį buitinėms reikmėms. Regioninis laboratorijų centras vandenį ir gruntą paima kelis kartus per dieną. Sapanovo kaime, esančiame prie upės, situacija nepasikeitė, vis dar yra virš normos kenksmingų medžiagų“, – sakė V. Trušas.

Jis pridūrė, kad rajono ir bendruomenės vadovai susitiko su kaimo gyventojais, paaiškino raketų atakos pasekmes, pateikė rekomendacijas dėl vandens ir dirvožemio tvarkymo. Į kaimą jau atvežtas geriamasis vanduo.

Balandžio 4 dieną dėl priešo raketų apšaudymo apgadintas bakas su skystomis amoniako trąšomis. Dėl to jos išsiliejo į dirvą ir prasiskverbė į vandeninguosius sluoksnius.

14:23

Kinija: civilių gyventojų žūtis Bučoje „kelia didelį nerimą“

Kinija trečiadienį pavadino pranešimus apie civilių gyventojų žūtis Ukrainos Bučos mieste „keliančiais didelį nerimą“, tarptautinei bendruomenei vis garsiau smerkiant įvykius, kuriuos Kyjivas vadina genocidu.

Pekinas lig šiol vengė smerkti jau penktą savaitę besitęsiančią Maskvos invaziją, kinų diplomatams siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp paramos savo artimai sąjungininkei ir ryšių su Vakarais palaikymo.

Vis tik komentuodama pranešimus, kad savaitgalį Bučoje buvo rasti masinėse kapavietėse palaidoti dešimtys kūnų, Kinija pabrėžė, kad „pranešimai apie civilių gyventojų žūtį Bučoje ir atitinkami vaizdai kelia didelį nerimą“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) taip pat pareiškė, kad bet kokie „kaltinimai turėtų būti pagrįsti faktais“. Be to, bet kokia humanitarinė situacija neturėtų būti „politizuojama“, pridūrė pareigūnas.

„Kol nėra tyrimo rezultatų, visos šalys turėtų elgtis santūriai ir vengti nepagrįstų kaltinimų“, – per eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Zhao Lijianas.

Ukrainos kariuomenė vos prieš kelias dienas susigrąžino netoli Kyjivo esančios Bučos kontrolę ir pareiškė ten radusi dešimtis lavonų, iš šio strategiškai svarbaus miesto pasitraukus Rusijos pajėgoms.

Pranešimai apie įvykius Bučoje sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje. Tarp pasmerkusiųjų įtariamus žiaurumus – popiežius ir Jungtinės Valstijos, paraginusios surengti „teismą dėl karo nusikaltimų“.

Kremlius neigia, kad buvo įvykdytos žudynės, o Ukrainą kaltina sufabrikavus vaizdus Bučoje.

Zhao Lijianas trečiadienį nurodė, kad Pekinas „labai atidžiai stebi civilių gyventojų patiriamą žalą“ ir yra „pasirengęs toliau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų išvengta bet kokios žalos civiliams gyventojams“.

Toks pareiškimas atkartojo ankstesnį Kinijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų Zhang Juno (Džang Dzuno) pareiškimą, padarytą per antradienį vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį.

Per tą pačią sesiją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė žudynes iš Rusijos kariuomenės atkovotame mieste kaip „genocidą“, taip pat paragino JT Saugumo Tarybą pašalinti Rusiją iš nuolatinių narių grupės.

Pasak Ukrainos prezidento, 15 narių taryba, kuriai pavesta užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, turėtų pašalinti Maskvą, „kad ši negalėtų blokuoti sprendimų dėl savo pačios agresijos, savo pačios karo“.

„Jei nėra jokios alternatyvos ir pasirinkimo, tuomet kitas variantas būtų apskritai išsiformuoti“, – pridūrė V. Zelenskis.

Kinija lig šiol suteikė Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 2,3 mln. dolerių (2,1 mln. eurų) – gerokai mažiau nei daugelis kitų valstybių.

13:57

EVT vadovas siūlo suteikti prieglobstį Rusijos kariuomenės dezertyrams

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų apsvarstyti, kaip pasiūlyti prieglobstį rusų kariams, norintiems pasitraukti iš mūšio lauko Ukrainoje.

Kreipdamasis į Europos Parlamentą Ch. Michelis išreiškė „pasipiktinimą nusikaltimais žmoniškumui, (įvykdytais) prieš nekaltus civilius Bučoje ir daugelyje kitų miestų“, o tada paragino Rusijos karius nepaklusti įsakymams.

Ch. Michelis kalbėjo apie Kyjivo priemiestį, iš kur po Rusijos karių atsitraukimo buvo gauta daugybė įrodymų apie karių vykdytus kankinimus ir žudynes. Pasak Ch. Michelio, jis norėtų perduoti žinutę Rusijos kariams, dalyvaujantiems vasario 24 dieną Rusijos pradėtoje invazijoje į kaimyninę valstybę.

„Jei nenorite dalyvauti žudant jūsų ukrainiečius brolius ir seseris, jei nenorite būti nusikaltėliu, sudėkite ginklus, nustokite kovoti, palikite mūšio lauką“, – sakė bloko vyriausybėms atstovaujantis Ch. Michelis.

Pritardamas anksčiau kai kurių ES įstatymų leidėjų išsakytai minčiai jis pridūrė, kad prieglobsčio rusų dezertyrams suteikimas yra „vertinga idėja, kurią reikėtų įgyvendinti“.

Praėjus dienai po to, kai Europos Komisija – ES vykdomoji institucija – pasiūlė uždrausti importuoti anglis iš Rusijos, įvedant jai penktą sankcijų paketą, Ch. Michelis pareiškė, kad blokas turėtų išlaikyti spaudimą Kremliui.

„Į naują paketą įtrauktas anglių importo draudimas, – sakė Ch. Michelis. – Aš manau, kad anksčiau ar vėliau prireiks tokių priemonių naftai ir net dujoms.“ 

Europos Komisija nurodė, kad anglių importo draudimo vertė yra 4 mlrd. eurų per metus ir kad ES jau pradėjo rengti papildomas sankcijas, taip pat ir naftos importui.

27 ES narių bendrą sutarimą dėl sankcijų gamtinėms dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti, užsitikrinti sunkiau. Šiam žingsniui nepritaria tokios nuo rusiškų dujų priklausomos šalys kaip didžiausia bloko ekonomika Vokietija. 

Tarp kitų EK pasiūlytų priemonių yra asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo išplėtimas ir sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.  Nauju sankcijų paketu taip pat būtų uždrausta Rusijos laivams ir Rusijos eksploatuojamiems laivams įplaukti į ES uostus, išskyrus atvejus, kai gabenami būtiniausi dalykai, tokie kaip žemės ūkio ir maisto produktai, humanitarinė pagalba, energija. Be to, pasiūlyta daugiau tikslinių eksporto draudimų kvantinių kompiuterių, pažangių puslaidininkių, jautrios technikos ir transporto įrangos srityse. Šių draudimų vertė – 10 mlrd. eurų.

Siūlomam naujam sankcijų paketui turi vienbalsiai pritarti visos 27 ES valstybės.

13:46

V. Zelenskis pasmerkė Europos „neryžtingumą“ svarstant tolesnes sankcijas Maskvai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė Europos šalių neryžtingumą svarstant galimybę uždrausti energijos išteklių importą iš Rusijos, argumentuodamas, kad kai kuriuos lyderius labiau neramina verslo nuostoliai negu karo nusikaltimai.

Kreipdamasis į Airijos parlamentą vaizdo ryšiu V. Zelenskis sakė, kad išryškėjo nauja sankcijų „retorika“, bet „negaliu pakęsti jokio neryžtingumo po visko, ką mes išgyvenome Ukrainoje ir visko, ką padarė Rusijos pajėgos“.

„Mums vis dar reikia įtikinėti Europą, kad rusiška nafta negali maitinti Rusijos karinės mašinos naujais finansavimo šaltiniais, – pridūrė V. Zelenskis. Jis taip pat ragino visiškai atriboti Rusijos bankus nuo Vakarų finansų sistemos.

„Vienintelis dalykas, ko mums stinga – principingas kai kurių lyderių požiūris. Jie tebegalvoja, kad karas ir karo nusikaltimai nėra tokie siaubingi kaip finansiniai nuostoliai“, – kalbėjo V. Zelenskis, kurio kalbą vertė vertėjas.

Europos Sąjunga svarsto galimybę paskelbti penktąjį sankcijų paketą, turintį nutraukti anglių importą iš Rusijos. Tuo metu NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai susirinks Briuselyje aptarti tolesnių žingsnių dėl koordinuoto atsako į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Kai kurios ES šalys, ypač Vokietija, vengė smogti rusiškų energijos išteklių eksportui, nes dėl to nukentėtų jų pačių ekonomikos.

Tačiau spaudimas to imtis ypač padidėjo po pranešimų apie masines civilių žūtis Bučos mieste ir kitose Ukrainos teritorijose, kurias buvo užėmusios Rusijos pajėgos.

ES turės „anksčiau ar vėliau“ paskelbti sankcijų Rusijos naftos ir dujų eksportui, anksčiau trečiadienį Strasbūre Europos Parlamento nariams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

V. Zelenskio kalba Airijos parlamentui buvo vėliausias jo kreipimasis vaizdo ryšiu į užsienio įstatymų leidėjus. Ukrainos lyderis emocingai prašė kitų šalių ekonominės, karinės arba diplomatinės paramos Kyjivo pastangoms atremti Rusijos agresiją.

Jis kalbėjo apie nesiliaujančias Rusijos atakas prieš Ukrainos civilę infrastruktūrą, taip pat apie taikių gyventojų patiriamas kančias, įskaitant Mariupolio  uostamiestį, kur žmonės, anot V. Zelenskio, priversti tirpdyti sniegą, nes neturi jokio kito geriamojo vandens.

„Taip besielgianti šalis nenusipelnė būti civilizuotų šalių rate“, – pabrėžė V. Zelenskis.

„Rusija dar neatsisakė savo planų, – pridūrė jis. – Jie tebesiekia pavergti ir okupuoti visus Ukrainos žmones.“

13:44

Vengrija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl „įžeidimų“

Vengrija trečiadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių, kaltindama Kyjivą „įžeidimais“, susijusiais su Budapešto pozicija dėl Rusijos invazijos.

Tokį žingsnį vengrų vyriausybė žengė premjerui Viktorui Orbanui savaitgalį laimėjus visuotinius rinkimus.

„Atėjo laikas Ukrainos lyderiams atsisakyti Vengrijos įžeidimų ir pripažinti Vengrijos žmonių valią“, – sakoma užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto (Pėterio Sijarto) pareiškime, paskelbtame jo „Facebook“ puslapyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti Kyjivo pareigūnai ne kartą kritikavo V. Orbaną dėl neutralaus, o kartais ir antiukrainietiško, Budapešto tono nuo vasario 24 dienos, kai Rusija inicijavo plataus masto invaziją į Ukrainą.

V. Orbanas, jau ilgą laiką laikomas artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Europos Sąjungoje, kaltina Vengrijos opoziciją per šį konfliktą stojant Kyjivo pusėn.

Premjeras taip pat atsisakė siųsti ginklus Ukrainai ar paremti sankcijas Rusijos energijos išteklių eksportui.

V. Zelenskio teigimu, V. Orbanas „prarado garbę“ dėl ryšių su V. Putinu.

Sakydamas pergalės kalbą po rinkimų, V. Orbanas kaip vieną iš savo ir Vengrijos valdančiosios partijos „Fidesz“ oponentų paminėjo V. Zelenskį.

„Vyriausybė atsisako kelti pavojų Vengrijos žmonių taikai ir saugumui, todėl netiekiame ginklų ir nebalsuojame už energetines sankcijas“, – „Facebook“ parašė P. Szijjarto.

Vengrija taip pat priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių ir išsiuntė Ukrainai „iki šiol didžiausią“ humanitarinės pagalbos paketą, pridūrė ministras.

V. Orbano požiūrį į karą taip pat kritikuoja ES kaimynės Vidurio Europoje, įskaitant Čekiją ir Lenkiją.

13:28

Graikija išsiunčia 12 Rusijos diplomatų

Graikija trečiadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 12 Rusijos diplomatų, prisijungdama prie virtinės kitų Europos Sąjungos valstybių, jau žengusių tokį žingsnį didėjant pykčiui dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. 

„Graikijos valdžios institucijos paskelbė 12 Graikijoje akredituotų Rusijos Federacijos diplomatinių ir konsulinių misijų narių... personae non gratae", – nurodė Užsienio reikalų ministerija.  

Anksčiau šią savaitę kitos valstybės per dvi paras koordinuotai išsiuntė namo daugiau kaip 200 rusų diplomatų ir diplomatinių atstovybių darbuotojų. 

Vokietija ir Prancūzija pirmadienį drauge išsiuntė maždaug 75 rusus. Jų pavyzdžiu antradienį pasekė ir kitos šalys, įskaitant Italiją, Ispaniją bei Slovėniją, o pati ES paskelbė personae non gratae grupę jos institucijose dirbančių rusų pareigūnų. 

Atėnai konkrečiai nepaminėjo karo Ukrainoje. Jie nurodė, kad trečiadienio sprendimas priimtas vadovaujantis 1961 ir 1963 metų Vienos konvencijomis dėl diplomatinių ir konsulinių santykių. 

Anot Užsienio reikalų ministerijos, Rusijos ambasadorius jau informuotas apie šį sprendimą. Ji nenurodė diplomatų išvykimo termino.   

Nors Graikija yra tradicinė Rusijos sąjungininkė ir šalis sieja seni istoriniai ryšiai bei bendras ortodoksų tikėjimas, Atėnai nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. 

Graikija nusiuntė Kyjivui humanitarinės pagalbos ir karinės įrangos, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas ketvirtadienį kreiptis į graikų parlamentą. 

Atėnai taip pat kaltina Rusiją dėl keliolikos etninių graikų nužudymo Ukrainoje. Etninių graikų bendruomenė Ukrainos pietrytiniame Mariupolio regione gyvena nuo XVIII amžiaus.    

13:16

ES imasi sankcijų prieš Rusijos iškastinio kuro eksportą

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste.

Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.

ES taip pat turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Jis ragino imtis priemonių prieš svarbiausius Rusijos eksportuojamus produktus ir pareiškė, kad civilių žudymai kai kuriose rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose yra „karo nusikaltimai“ bei „dar vienas įrodymas, kad Rusijos žiaurumas prieš Ukrainos žmones neturi ribų“.

„Mes, ES, neatsuksime nugaros. Žvelgsime tiesiai į akis tikrovei. Privalo būti ir bus sunkių pasekmių visiems atsakingiesiems“, – sakė jis.

Panašiai kalbėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Patrauksime atsakomybėn karo nusikaltimų kaltininkus. Po Bučos kaltininkai labiau nei bet kada privalo sumokėti“, – sakė ji.

U. von der Leyen teigimu, ES ketina toliau griežtinti „išmanias“ sankcijas, kurios labiau pakenktų Rusijai, o ne Europai.

Naujausias priemonių paketas „nebus paskutinės mūsų sankcijos“, pažymėjo ji ir sakė: „Taip, dabar uždraudėme anglis. Tačiau dabar turime svarstyti naftos [uždraudimą] ir turėsime tirti Rusijos už iškastinį kurą gaunamas pajamas.“

Naftos, gamtinių dujų ir anglių eksportas yra labai svarbus Rusijos užsienio pajamų šaltinis, o pagrindinė jos klientė yra ES.

Kai kurios ES šalys, tarp jų Vokietija, nenorėjo taikytis į Rusijos energijos eksportą dėl poveikio jų pačių ekonomikoms.

Tačiau spaudimas tai daryti didėja po pranešimų apie civilių žudynes Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, kurias anksčiau buvo užėmusios rusų pajėgos.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) kalbėdamas Europos Parlamentui pabrėžė, kad iš bloko pinigų, mokamų už rusišką iškastinį kurą, finansuojamas Vladimiro Putino karas Ukrainoje.

„Nuo karo pradžios [vasario 24-ąją] Putinui mokėjome po milijardą eurų per dieną už energiją, kurią jis mums tiekia. Davėme jam 35 milijardus eurų“, – sakė J. Borrellis.

„Palyginkite tai su vienu milijardu [eurų], kuriuos davėme Ukrainai ginklų [pavidalu]. Šis milžiniškas skirtumas turi pabrėžti, kaip svarbu... įgyvendinti tai, ko prašė [Europos] Vadovų Taryba – turime mažinti energetinę priklausomybę“, – sakė jis.

13:10

Rusijos okupacinės pajėgos pradėjo naują puolimą Ukrainos rytuose nuo Iziumo link Slaviansko ir Kramatorsko. Tai pranešė Ukrainos prezidento patarėjas ir karo ekspertas Aleksejus Arestovičius.

Anot jo, prasidėjo Rusijos karių bandymas atkirsti Ukrainos karius Donbase.

12.44

Popiežius smerkia „siaubingą žiaurumą“ Ukrainos Bučos miestelyje

Popiežius Pranciškus trečiadienį užsipuolė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių.

„Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane.

„Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu. Tai aukos, kurių nekaltas kraujas šaukiasi dangaus ir meldžia pasigailėjimo“, – sakė jis.

Tuomet 85 metų Pranciškus atsistojo iš parodė vėliavą, „atneštą iš karo, iš to daug iškentėjusio Bučos miesto“. Vėliau pontifikas sulankstė vėliavą ir ją pabučiavo.

Paminėjęs audiencijoje dalyvavusius ukrainiečius vaikus – karo pabėgėlius, Pranciškus prašė neužmiršti Ukrainos tautos.

Šiurpūs vaizdai iš netoli Kyjivo esančios Bučos, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių, kai kurie – surištomis rankomis, išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.    

Ukrainos armija Bučą – svarbų Kyjivo srities miestelį – atkovojo prieš kelias dienas ir paskelbė po rusų pajėgų atsitraukimo bendruose kapuose ar tiesiog gatvėse radusi dešimtis lavonų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šias žudynes pavadino karo nusikaltimais ir genocidu, o Vakarų šalys reaguodamos griežtina sankcijas Rusijai.

Kremlius atmeta kaltinimus, kad rusų kariai žudė civilius netoli Kyjivo, ir tvirtino, kad šiurpios nuotraukos bei vaizdo įrašai yra Ukrainos inscenizuotos „klastotės“.

12.37

Vuhledare rusų kariai apšaudė humanitarinės pagalbos skirstymo tašką, praneša UNIAN. Donecko srities gubernatorius Pavelas Kirilenko teigia, kad, pirminiais duomenimis, žuvo du civiliai, penki buvo sužeisti.

12:35

Moščuno kaimo, kuriame vyko vienas pagrindinių mūšių su Rusija dėl Kyjivo, vaizdai iš oro.

12:29

UNIAN: Rusijos okupacinės pajėgos sąmoningai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą

Lugansko kogeneracinė elektrinė laikinai kontroliuojama okupantų. „Achtyrskos elektrinė buvo visiškai sunaikinta – į ją pataikė dvi oro bombos“, – praneša energetikos ministras Germanas Galuščenka. Taip pat buvo sunaikinta Černigovo šiluminė elektrinė, patyrusi pakartotinę ataką. Kachovskajos hidroelektrinė ir Zaporožės atominė elektrinė buvo užimtos. Gaisras buvo užgesintas Novomoskovsko rajone.

12:22

Rusija smogė dar vienai Ukrainos naftos bazei

Rusijos pajėgos praeitą naktį smogė naftos bazei netoli Dnipro miesto Ukrainos centrinėje dalyje, kuri iki šiol nebuvo paveikta vasario pabaigoje pradėtos Maskvos invazijos, trečiadienį pranešė srities pareigūnai.

„Praeita naktis buvo nerami ir sunki. Priešas atakavo mūsų sritį iš oro ir smogė naftos saugyklai ir vienai įmonei. Naftos bazė ir joje buvę degalai buvo sunaikinti“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus Valentyno Rezničenkos pranešime.

Jis pridūrė, kad per ataką žmonės nenukentėjo, bet ugniagesiai suvaldė liepsnas tik po aštuonių valandų.

Srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas sakė, kad Rusijos pajėgos vėlai antradienį smogė Novomoskovsko miestui, esančiam maždaug už 25 km nuo Dnipro. Jis pažymėjo, kad šiomis „ciniškomis“ atakomis buvo taikomasi į regioną, kuriame nėra „jokių Ukrainos karių“.

Dnipras yra pramonės miestas Ukrainos viduryje, į pietus nuo sostinės Kyjivo. Jis išliko beveik nepaveiktas, kai per įnirtingas kautynes buvo smarkiai sugriauti tokie miestai kaip Charkivas šalies šiaurės rytuose arba Mariupolis pietryčiuose.

Tačiau Dnipro oro uostas buvo nuniokotas per Rusijos smūgius praeitą mėnesį.

11:37

Donorai padės Moldovai tvarkytis su karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu

Per donorų konferenciją antradienį buvo pažadėta skirti šimtus milijonų eurų padėti Moldovai, vienai skurdžiausių Europos valstybių, susidūrusiai su didžiuliu karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu. 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad per 30 šalių ir tarptautinių organizacijų Berlyno organizuotoje konferencijoje susitarė skirti iš viso 659,5 mln. eurų tiesioginę finansinę paramą. 

Į šią sumą įeina 108,2 mln. eurų tiesioginių dotacijų ir maždaug 530 mln. eurų paskolų, nurodė ji.    

Taip pat sutarta padėti perkelti iš Moldovos maždaug 12 tūkst. ukrainiečių. Pasak A. Baerbock, tai bus „preliminarus žingsnis“ siekiant padėti Moldovai tvarkytis su krize. 

Vokietijos diplomatijos vadovė pabrėžė, kad 2,6 mln. gyventojų turinčiai Moldovai teko „nepaprastai didelė užduotis“. Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, į Moldovą jau atvyko apie 400 tūkst. karo pabėgėlių.     

„Žinome, kad galiausiai tai susiję ne tik su Moldova ar Ukraina – tai susiję su Europa ir mūsų bendra laisve“, – žurnalistams sakė A. Baerbock.

„Viskas rodo, kad ši krizė, šis baisus karas dar tik prasideda ir kad mes kartu turime ruoštis, jog tai tęsis ilgai“, – kalbėjo ji. 

A. Baerbock sakė, kad ši pagalba yra „ilgalaikės paramos Moldovai platformos pradžia“ ir kad vėliau šaliai bus teikiama pagalba kitose srityse, tokiose kaip elektros energijos tiekimas, sienų valdymas ir politinės reformos.

Ši maža, neturtinga šalis yra labai priklausoma nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos.

Berlyno konferencijoje, kurią kartu su Vokietija organizavo Prancūzija ir Rumunija, dalyvavo Moldovos ministrė pirmininkė Natalia Gavrilita (Natalija Gavrilicė). Ji nurodė, kad šiuo metu šalyje yra 100 tūkst. pabėgėlių, pusė iš jų – vaikai.  

„Rengiame tikslines priemones, kad iš tikrųjų padėtume pažeidžiamiems asmenims – tiek pabėgėliams, tiek moldavų šeimoms“, – sakė premjerė. 

„Esu tikra, kad ši vienybė ir solidarumas, kuriuos šiandien matėme konferencijoje, padės mums tai įveikti“, – pridūrė ji. 

Rusija yra dislokavusi karių Moldovos separatistiniame Uždniestrės regione, kurį remia. Po trumpo pilietinio karo, kilusio 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, atsiskyrusios Uždniestrės tarptautinė bendrija nepripažįsta.

A. Baerbock pabrėžė donorų įsipareigojimą užtikrinti Moldovos nepriklausomybę.

„Niekas nėra Rusijos kiemas. Niekas nėra pasmerktas gyventi amžinoje nelaisvėje dėl to, kad to nori Rusijos vyriausybė savo nacionalistinėse iliuzijose“, – sakė ji.

11:26

Turkija sugrąžino į Kyjivą savo ambasadą Ukrainoje

Turkija sugrąžino į Kyjivą savo ambasadą Ukrainoje, kurios darbuotojus saugumo sumetimais praėjusį mėnesį buvo evakavusi, vėlai antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasada.

Rusijos pajėgoms puolant Kyjivą Turkija praeitą mėnesį ambasadą perkėlė į Černivcius netoli Rumunijos sienos.

„Laikinai buvome perkėlę savo veiklą į Černivcių miestą, tapusį mūsų logistikos centru, – tviteryje parašė ambasada. – Nuo šiandien (antradienio) esame grįžę į Kyjivą, savo namus.“

Ukraina šeštadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos „sparčiai atsitraukia“ iš šiaurinių rajonų aplink sostinę ir Černihivo miestą, Raudonajam Kryžiui pradėjus naują bandymą evakuoti žmones iš apgulto pietinio Mariupolio uostamiesčio.

Per Rusijos invaziją iš Ukrainos pasitraukė kone 4,25 mln. ukrainiečių pabėgėlių, o dar 7,1 mln. pabėgėlių yra Ukrainos teritorijoje, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.

11:16

Nyderlandai dėl sankcijų Rusijai konfiskavo 14 jachtų

Vakarams dėl invazijos į Ukrainą taikant sankcijas Maskvai, Nyderlandų muitinė konfiskavo 14 laivų statyklose esančių jachtų, kurių 12 dar yra statomos, trečiadienį paskelbė olandų užsienio reikalų ministras.

„Atsižvelgiant į dabartines priemones, šių laivų kol kas negalima pristatyti, perkelti ar eksportuoti“, – laiške Nyderlandų parlamentui rašė Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).

10:50

Ch. Michelis: ES sankcijos Rusijos naftai ir dujoms turi būti įvestos „anksčiau ar vėliau“

Europos Sąjunga turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Jis ragino imtis priemonių prieš svarbiausius Rusijos eksportuojamus produktus ir pareiškė, kad civilių žudymai kai kuriose rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose yra „karo nusikaltimai“ bei „dar vienas įrodymas, kad Rusijos žiaurumas prieš Ukrainos žmones neturi ribų“.

10:36

Civilių žudymai Borodiankoje

CNN praneša apie padėtį Borodiankos mieste po Rusijos pajėgų atsitraukimo. Gatvėse palikti civilių kūnai su kankinimo žymėmis, įskaitant vieną žmogų su šūviu į galvą, tai praneša Ukrainos policija ir gyventojai. Taip pat skelbiama apie apiplėštus namus. Kyjivo šiaurės vakarų pakraštyje esanti Borodianka intensyviai apšaudyta, vykdyti oro antskrydžiai. Vasario 28 d. ją užėmė Rusijos kariai.

JT posėdis

JT žmogaus teisių biuras antradienį pareiškė, kad Ukrainos Bučos mieste įvykdytų žiaurumų vaizdai rodo „visus ženklus“, kad į civilius buvo „tiesiogiai nusitaikoma ir žudoma“. Šie komentarai buvo paskelbti po JT Saugumo Tarybos posėdžio, kuriame Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suabejojo ​​pačios tarybos mandatu, sakydamas, kad organizacija turėtų pašalinti Rusiją arba išnykti pati.

Kankintos moterys

„Ukrainos karės, paimtos į nelaisvę, „buvo kankinamos ir su jomis buvo netinkamai elgiamasi nelaisvėje“, – sakė Ukrainos žmogaus teisių pareigūnas. 15 moterų iš 86 karių, penktadienį paleistų iš Rusijos nelaisvės, buvo išrengtos nuogos vyrų akivaizdoje, priverstos pritūpti, kirptis plaukus ir tardomos siekiant palaužti jų moralę, sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras.

JAV įves naujas sankcijas

JAV gali paskelbti sankcijas suaugusiems Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikams jau trečiadienį, praneša CNN. Pasak administracijos pareigūno, šis žingsnis yra viena iš naujų priemonių, koordinuojamų su Didžiojo septyneto (G7) šalimis ir ES, kuris apims visų naujų investicijų Rusijoje draudimą, griežtesnes sankcijas finansų institucijoms ir bausmes vyriausybės pareigūnams bei jų šeimos nariams.

NATO susitikimas

Trečiadienį Briuselyje prasideda aukšto rango NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, JAV pareigūnams perspėjant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali pereiti į naują užsitęsusį etapą.

10:31

Indija smerkia žudynes Bučoje

Indijos ambasadorius Jungtinėse Tautose pasmerkė civilių žudynes Kijevo priemiestyje Bučoje, pažymėdamas pastebimą Indijos požiūrio į ilgametės partnerės Rusijos invaziją į Ukrainą pokytį.

T. S. Tirumurti, Indijos nuolatinis atstovas JT, antradienį per JT Saugumo Tarybos posėdį pranešimus apie žudynes Bučoje pavadino „labai nerimą keliančiais“.

„Mes vienareikšmiškai smerkiame šias žmogžudystes ir palaikome raginimą pradėti atvirą tyrimą“, – sakė Tirumurti, neįvardydamas Rusijos.

„Padėtis Ukrainoje neparodė reikšmingo pagerėjimo nuo tada, kai Taryba paskutinį kartą aptarė šį klausimą. Padėtis tik pablogėjo, taip pat jos humanitarinės pasekmės“, – sakė jis.

10:22

Per Rusijos aviacijos antskrydį sunaikintas degalų sandėlis

Pasak Dniepropetrovsko regiono karinės administracijos vadovo Valentyno Rezničenkos, naktį per Rusijos aviacijos antskrydį buvo sunaikinta degalų saugykla Rytų ir Vidurio Ukrainoje.

„Naktis buvo sunki“, – „Telegram“ sakė jis.

„Priešas užpuolė mūsų regioną iš oro ir pataikė į degalų sandėlį bei vieną iš gamyklų. Degalų bazė sunaikinta. Gelbėtojai gaisrą gesina daugiau nei 8 valandas. Laimei, aukų nėra“, – sakė jis.

Ankstesni Rusijos veiksmai nutraukė geležinkelių eismą ir šeštadienį sukėlė gaisrą Dniepropetrovsko srityje, o Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad dėl išpuolio pradėtas baudžiamasis tyrimas.

„Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos, nepaisydamos tarptautinės humanitarinės teisės normų, surengė raketų ataką prieš civilinio transporto geležinkelio mazgą ir atvirą Pavlohrado miesto zoną“, – teigiama biuro „Telegram“ pranešime.

„Dėl Rusijos įsibrovėlių antskrydžio valdomos raketos apgadino geležinkelio bėgius ir krovininius vagonus. Geležinkelio mazgo teritorijoje karinių objektų nebuvo“, – priduriama pranešime.

9:42

Bučos meras pats matė, kaip rusai šaudo civilius

Bučos meras Anatolijus Fedorukas sakė, kad Rusijos kariuomenė per miesto okupaciją nušovė mažiausiai 320 civilių. Jis sakė BBC.

Meras pasakojo, kad pats matė, kaip V. Putino kariai nušovė kelis žmones.

„Pats mačiau kelis epizodus. Trys civiliai automobiliai bandė evakuotis Kijevo link, bet jie buvo žiauriai sušaudyti. Ten buvo nėščia moteris, kurios vyras šaukė ir prašė nešaudyti, bet jie žiauriai apšaudė“, – pasakojo A. Fedorukas.

Anot jo, Rusijos kariai Bučos okupacijos metais „medžiojo“ vietos politikus. Meras paragino Rusijos užsienio reikalų ministrą S. Lavrovą, kuris neigia Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, „atvykti į Bučą ir pamatyti žuvusiųjų kūnus bei pažvelgti į akis jų šeimoms, motinoms, vyrams, našlaičiams“.

9:35

„The Economist“ paskelbė žemėlapį, atspindinį, kas palaiko Rusijos karą, kas yra neutralus, o kas už Ukrainą.

Rusijos karą prieš Ukrainą palaikė Venesuela, Kuba, Nikaragva, Eritrėja, Baltarusija, Sirija, Mianmaras ir Šiaurės Korėja.

Ukrainą parėmė beveik visos Europos šalys, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Japonija, JAV, Kanada ir Kolumbija.

Likęs pasaulis stengiasi išlikti neutralus

9:33

UNIAN: Rusijos pasiuntinys JT Vasilijus Nebenzja spaudos konferencijoje kelis kartus vietoj „specialios operacijos“ pavartojo Rusijoje nevartojamą žodį „karas“ ir pripažino, kad Putino armija Ukrainoje žudo civilius gyventojus.

8:57

Švedija pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Švedija antradienį pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, ragindama liudininkus ir nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surinkti įrodymai galimam baudžiamajam persekiojimui ateityje, pranešė prokurorai.

„Atsižvelgiant į turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad vykdomi sunkūs karo nusikaltimai“, – sakoma Švedijos prokuratūros pareiškime ir priduriama, kad pradėtas preliminarus nusikalstamų veikų tyrimas. 

Prokuratūra nurodė, kad šiuo metu nė vienas asmuo nėra įtariamas nusikaltimo padarymu.

„Mūsų tikslas – kuo anksčiau gauti įrodymų, kuriuos būtų galima surinkti Švedijoje, kad ateityje juos būtų galima panaudoti per teismo procesą Švedijoje, kitos šalies teisme arba tarptautiniame teisme, pavyzdžiui, Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT)", – rašoma pareiškime. 

Praėjusį mėnesį TBT pradėjo savo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Hagoje įsikūrusio  teismo prokuroras sakė, kad, jo nuomone, esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog buvo įvykdyti TBT jurisdikcijai priskiriami nusikaltimai. 

Švedijos prokurorai antradienį paragino žmones, nukentėjusius nuo „smurto prieš civilius Ukrainoje“ arba tapusius jo liudininkais, kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Karo nusikaltimams Švedija taiko universaliosios jurisdikcijos principą, kuris reiškia, kad jos teismai gali teisti asmenį dėl sunkių kaltinimų, pavyzdžiui, žmogžudystės ar karo nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, kur buvo įvykdyti įtariami nusikaltimai.

Raginimus tirti karo nusikaltimus ir rengti teismo procesus dėl Ukrainos sustiprino šiurpūs vaizdai iš netoli Kyjivo esančios Bučos, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse. 

Tie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.    

Rusija kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.   

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.    

8:45

Britanija sako įšaldžiusi 321 mlrd. eurų iš V. Putino „karo skrynios“

Jungtinė Karalystė  įšaldė maždaug 350 mlrd. JAV dolerių (321 mlrd. eurų) iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“, antradienį lankydamasi Varšuvoje pareiškė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Iki šiol mūsų sankcijos turėjo žlugdantį poveikį tiems, kurie maitina ir finansuoja Putino karo mašiną. Šią savaitę paskelbsime, kad įšaldėme daugiau kaip 350 mlrd. JAV dolerių iš V. Putino karo skrynios“, – sakė ji. 

L. Truss sakė, kad šis žingsnis reiškia, jog „daugiau kaip 60 proc. režimo 604 mlrd. JAV dolerių užsienio valiutos atsargų“ dabar yra „neprieinamos“ Rusijos vyriausybei.

Pasak užsienio reikalų sekretorės, „koordinuotos sankcijos stumia Rusijos ekonomiką atgal į sovietinius laikus“.

„Tačiau galime ir turime padaryti daugiau“, – pabrėžė ji. 

L. Truss paragino uždrausti Rusijos laivams švartuotis Vakarų šalių uostuose ir „susitarti dėl aiškaus tvarkaraščio, pagal kurį būtų nutrauktas rusiškos naftos, anglių ir dujų importas“.

Ji taip pat paragino Britanijos partneres NATO ir Didžiajame septynete (G-7) įvesti apribojimus „pramonės šakoms, pildančioms Putino karo skrynią, pavyzdžiui, aukso, sektoriui“.

L. Truss sakė, kad ją sukrėtė šiurpūs vaizdai iš Bučos – į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio miesto, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. 

„Tai siaubingi poelgiai, kuriuos manėme palikę XX amžiuje. Mes reikalausime, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už tai, ką jie padarė“, – sakė užsienio reikalų sekretorė.

8:38

Didžiulis gaisras Charkivo universitetų pagalbiniame pastate

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba praneša, kad per pastarąją parą gelbėtojai 5 kartus vyko gesinti gaisrų, kilusių dėl rusų apšaudymo. Visi gaisrai kilo apie 21 val. Charkivo rajone po atakos raketomis.

Didžiausias gaisras kilo vieno Charkivo universitetų pagalbiniame pastate. Gaisro plotas siekė apie 600 kv.m. Įvykio vietoje dirbo 4 priešgaisrinės gelbėjimo mašinos ir 25 SES darbuotojai. 23:08 gaisras buvo užgesintas.

Valstybinės pagalbos tarnybos pirotechnikos padaliniai neutralizavo 15 šaudmenų ir kitų sprogstamųjų užtaisų.

8:35

JT skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą pradžios žuvo 1,5 tūkst. civilių, praneša UNIAN.

8:31

Ukrainos generalinio štabo ataskaita

Rusai ruošiasi puolimo operacijai Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje.

Kovoti su Ukraina okupantai naudoja samdinius iš kitų šalių.

14-ojo kariuomenės korpuso 200-osios atskiros motorizuotųjų šaulių brigados vadovybė rengia naujus karius. Turimais duomenimis, bendri brigados darbo jėgos nuostoliai siekia apie 30 proc. Viena bataliono taktinė grupė buvo sunaikinta, kita atitraukta į kovinių pajėgumų atkūrimo zoną Belgorodo srityje.

Okupantai ir toliau aktyviai naudoja tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamus šaudmenis.

8:29

„Intel“ nutraukia veiklą Rusijoje

Didžiausia amerikiečių elektroninių prietaisų ir kompiuterių komponentų gamintoja „Intel“ dėl karo Ukrainoje nustoja veikti Rusijoje – teigiama bendrovės pranešime. „Intel“ ir toliau prisijungia prie pasaulinės bendruomenės smerkdama Rusijos karą prieš Ukrainą ir ragindama greitai atkurti taiką. Nedelsdami sustabdėme visas verslo operacijas Rusijoje. Tai patvirtina mūsų ankstesnį sprendimą sustabdyti visus pristatymus klientams Rusijoje ir Baltarusijoje“, – rašoma pareiškime.

8:22

Nauji britų žvalgybos duomenys

Apgultame Mariupolyje tęsiasi smarkūs Rusijos lėktuvų mūšiai ir oro antskrydžiai. Humanitarinė padėtis Mariupolyje blogėja. Daugiau nei 160 tūkst. žmonių neturi elektros, komunikacijų, galimybės gauti vaistų, šilumos ir vandens. Taip siekiama priversti Ukrainos gynėjus pasiduoti.

8:20

Luhansko srities administracijos vadovas Sergejus Gaidai paskelbė vaizdo įrašą iš Rubižnės, kur šiąnakt nuaidėjo stiprūs šūviai.

UNIAN praneša, kad 5 žmonės sužeisti, 1 žuvo. Dieną okupantai apšaudė Rubižnės, Lisichansko, Popasnajos, Severodonetsko ir Toškovkos gyvenamuosius rajonus. Visiškai arba iš dalies sugriauta 11 namų.

8:10

Randama tūkstančiai sprogmenų

Vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis tai paskelbė Bučoje, pasak jo, randama tūkstančiai sprogmenų.

„Dirbkite su žuvusiųjų kūnais, fiksuodami nusikaltimus, tuos karo nusikaltimus, kuriuos padarė Rusijos kariuomenė. Ir tik po to vietiniai gali pradėti čia grįžti“, – sakė VRM vadovas.

D. Monastyrskis taip pat pažymėjo, kad vakar gelbėtojai rado daugiau nei 4 000 sprogstamųjų užtaisų.

8:06

Numušė 8 sparnuotąsias raketas

Balandžio 5 d. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 8 sparnuotąsias raketas. Pasak „Insider Ukraina“, Rusija pakeitė kovinių operacijų ore taktiką: stengiamasi nepatekti į Ukrainos oro gynybos zoną, o su naikintuvais tiesioginio kontakto neužmezga. „Savo ruožtu raketų smūgius atlieka iš oro, t. y.  iš Baltarusijos oro erdvės“, – rašoma pranešime.

7:09

JAV paskelbė dar 100 mln. dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios Ukrainai dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės prieštankinės ginkluotės.

„Vadovaudamasis anksčiau šiandien pateiktu prezidento pavedimu leidau nedelsiant išskirti iki 100 mln. JAV dolerių vertės saugumo paramą, kad būtų patenkintas Ukrainos skubus poreikis papildomoms prieštankinėms sistemoms“, – sakomą valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pranešime.

Jis pridūrė, kad „pasaulis buvo sukrėstas ir pritrenktas žiaurumų, įvykdytų Rusijos pajėgų Bučoje ir visoje Ukrainoje“.

Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) atskiru pranešimu informavo, jog papildomos lėšos bus skirtos „patenkinti skubiam Ukrainos poreikiui gauti papildomų prieštankinių sistemų „Javelin“.“

Ukrainiečiai šias nešiojamąsias valdomų raketų sistemas naudoja „itin veiksmingai savo šaliai ginti“, pabrėžė jis.

Balandžio 1-ąją Pentagonas paskelbė skirsiantis Ukrainai papildomą 300 mln. dolerių (272 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą.

J. Kirby nurodė, kad naujausias paketas bendrą JAV karinės pagalbos Ukrainai sumą padidins iki „daugiau kaip 1,7 mlrd. dolerių (1,54 mlrd. eurų) nuo Rusijos tyčinės ir neišprovokuotos invazijos vasario 24 dieną“, taip pat iki daugiau kaip 2,4 mlrd. dolerių (2,18 mlrd. eurų) nuo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kadencijos pradžios.

7:02

S. Lavrovas: Kyjivas kaltinimais Rusijai dėl žudynių Bučoje siekia sužlugdyti derybas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos mieste Bučoje rastus daugybę nužudytų civilių yra „provokacija“, kuria siekiama sužlugdyti Maskvos ir Kyjivo derybų procesą.

„Kyla klausimas: kokia yra šios šios atviros, melagingos provokacijos, kurios tikrumo pagrįsti tiesiog neįmanoma, priežastis? – Rusijos televizijos parodytame vaizdo pranešime klausė S. Lavrovas. – Esame linkę manyti, kad priežastis yra noras rasti dingstį sužlugdyti dabar vykstančias derybas.“

Rusijos ir Ukrainos diplomatijos vadovai praeitą mėnesį susitiko Turkijos kurorte Antalijoje. Šis susitikimas buvo pirmosios ministrų lygio derybos nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Vėliau abiejų konflikto šalių derybos buvo tęsiamos.

Po kito susitikimo Stambule Rusija praeitą savaitę paskelbė smarkiai sumažinsianti karinius veiksmus Ukrainos šiaurinėje dalyje.

Ukraina siūlo tarptautinį susitarimą, įtraukiant kitas šalis, kurios garantuotų jos saugumą. Mainais Kyjivas galėtų sutikti su Ukrainos neutraliu ir nebranduoliniu statusu, atsisakyti siekio įstoti į NATO ir neleisti šalyje steigti užsienio karinių bazių.

Remiantis Ukrainos pasiūlymu, Rusija nesipriešintų Kyjivo stojimui į Europos Sąjungą.

S. Lavrovas sakė, kad pranešimais apie padėtį Bučoje siekiama „nukreipti dėmesį nuo derybų proceso, nukreipti dėmesį nuo fakto, kad Ukrainos pusė po [susitikimo] Stambule pradėjo atsitraukinėti, mėgino kelti naujas sąlygas“.

Vis dėlto jis pridūrė, kad Rusija „pasiruošusi“ derybas tęsti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltino Rusijos pajėgas civilių žudynėmis Bučoje. Rusų pajėgoms atsitraukus iš šio miesto, esančio į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, buvo paskelbta nuotraukų ir filmuotos medžiagos, kur matyti daugybė kūnų, gulinčių gatvėse.

Tačiau Kremlius neigė bet kokią savo atsakomybę ir tvirtino, kad ši medžiaga yra suklastota.

Rusija dar nepateikė oficialaus atsakymo į Ukrainos saugumo pasiūlymus. Derybos tęsiamos nuotoliniu būdu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt