Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiaulių Didždvario gimnazijos komanda „Genix“ (Gabija Dovalgaitė, Ugnė Tamašauskaitė ir Emanuelė Poškaitė). Roko Baranausko nuotr.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmaiŠaltinis: Pranešimas spaudai
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) organizuojamas kasmetinis festivalio renginių ciklas subūrė moksleivius, mentorius ir verslo profesionalus kartu ieškoti sprendimų, galinčių pakeisti mūsų kasdienybę. Ir, žvelgiant į šių metų idėjas, galima drąsiai sakyti, kad jaunimo kūrybiškumas – neribotas.
Makeathon mokymai „Kaip pristatyti savo verslo idėją“. Roberto Guzausko nuotr. (2)
Į verslą – ne tik su entuziazmu, bet ir reikiamais įrankiais
Anot ŠPPAR generalinės direktorės Editos Grigaliauskienės, šių metų festivalio naujiena – renginių suskirstymas pagal dalyvių pasirengimo lygį.
„Mūsų jaunimas yra verslus, tačiau skirtinguose etapuose. Vieni dar tik pradeda galvoti apie verslą, kiti jau turi idėjų, o treti yra pažengę ir sukūrę prototipus ar net paslaugas. Kiekviena „Makeathon“ diena buvo pritaikyta konkrečiai dalyvių grupei: nuo tų, kurie tik ieško idėjų, iki tų, kuriems trūksta konkrečių įrankių ar praktikos jas parduodant“, – teigia ŠPPAR generalinė direktorė.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė. Roko Baranausko nuotr.
Jaunuoliai, kurie dar tik žvalgosi kuo galėtų užsiimti, pirmiausia išbandė Design Thinking idėjų generavimo metodiką kūrybiškumo dirbtuvėse „Start-Up Masters“.
„Šie mokymai buvo skirti tiems, kurie galvoja, kad galbūt būtų įdomu rinktis verslininko kelią, bet nežino nuo ko pradėti. Mokėmės ieškoti idėjų, kur jas pastebėti, kaip generuoti pajamas ir kokias problemas reikia išspręsti, kad kurtumei savo verslą“, – sako E. Grigaliauskienė.
Kita „Makeathon“ diena buvo skirta tiems, kurie jau turi viziją, tačiau stokoja žinių, kaip ją paversti veikiančiu prototipu ar produktu. Dirbtinio intelekto ekspertas Martynas Kairys dalyviams pristatė DI įrankių taikymo galimybes versle.
Dar vienuose mokymuose, kuriuos vedė rinkodaros ir inovacijų ekspertė Aurelija Šilinskaitė, ypatingas dėmesys buvo skirias mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) vystymui. Moksleiviai tobulino savo verslo idėjos pristatymo („pitch“) įgūdžius, kurių jiems prireiks ateityje kalbantis su investuotojais, dalyvaujant konkursuose ar prisistatant klientams.
Kūrybinės dirbtuvės „Kaip sukurti verslo idėją“. Roberto Guzausko nuotr.
Jaunimas stebina novatoriškomis idėjomis
Mokymų sesijos tapo puikiu pasiruošimu pagrindiniam šių metų iššūkiui – „Makeathon“ finalui, kuriame dalyvavo net 17 Šiaulių miesto bendrojo lavinimo įstaigose įsteigtų mokinių mokomųjų bendrovių.
Jų verslo idėjas ir prisistatymus vertino komisija, sudaryta iš ŠPPAR narių, verslo ir akademinės bendruomenės atstovų: advokatė Vlada Buivydienė, UAB „Energo statyba“ direktorius Evaldas Rinkevičius, UAB „Deisima“ komercijos direktorė Marina Sinkuvienė, UAB „Vinlita“ direktorius Aloyzas Žvaginis, VU Šiaulių akademijos Regiono plėtros instituto direktorė Lina Garšvienė bei
Šiaulių technologijų mokymo centro direktorė Jolita Vengrė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Reda Mockienė.
Makeathon finalas. Vertintojų komisija (centre – ŠTMC direktorė Jolita Vengrė). Roko Baranausko nuotr.
Šiais metais jaunimo verslo idėjos vertintojams pasirodė itin brandžios ir gerai pagrįstos. Turbūt todėl diskusijų, kas nusipelnė pirmos vietos, netrūko.
„Rinkdami nugalėtojų komandą komisijos nariai daug diskutavo, konkurencija buvo tikrai didelė. Džiugu, kad mokinių mokomosios bendrovės atvyko su stipriomis idėjomis ir puikiais pristatymo įgūdžiais. Tuo šių metų „Maketathon‘as“ ir skiriasi nuo ankstesnių“, – sako E. Grigaliauskienė.
Makeathon finalas. Žanetos Šapkutės nuotr.
Daugiausiai komisijos simpatijų pelnė Šiaulių Didždvario gimnazijos komanda „Genix“. III kl. moksleivės Gabija Dovalgaitė, Ugnė Tamašauskaitė ir Emanuelė Poškaitė pristatė vibracinės pirštinės prototipą, skirtą sumažinti Parkinsono liga sergančių pacientų rankų tremorą.
Šiaulių Didždvario gimnazijos komanda „Genix“ (Gabija Dovalgaitė, Ugnė Tamašauskaitė ir Emanuelė Poškaitė). Roko Baranausko nuotr.
Komandai įteiktas pagrindinis prizas, kurį įsteigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai – 500 eurų įnašas mokinių mokomųjų bendrovių plėtrai.
Nugalėtojų idėja gimė iš noro padėti
Pasak G. Dovalgaitės, projektas „Genix“ visų pirma atsirado dėl siekio padėti žmonėms ir tik vėliau išaugo į inovatyvios pirštinės prototipą.
„Nuo pat pradžių žinojome, kad norime kurti prietaisą, kuris padėtų žmonėms. Tačiau idėjos sukonkretinimas užtruko, nes norėjome pasirinkti inovatyvią, bet kartu ir realiai įgyvendinamą idėją. Taip sutapo, kad vienos iš mūsų komandos narių artimasis serga Parkinsono liga. Pasidomėjus apie šią ligą plačiau supratome, kad nėra daug gydymo pasirinkimo. Tuomet ir nusprendėme, kad tai būtent ta problema, kurią norime spręsti“, – dalijasi Šiaulių Didždvario gimnazijos auklėtinė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikro dažnio vibracijos gali sumažinti rankų tremorą. Komanda, remdamasi Stanfordo universiteto mokslininkų darbais, sukūrė vibracinės pirštinės prototipą.
Makeathon mokymai „Kaip pristatyti savo verslo idėją“. Roberto Guzausko nuotr.
Tačiau pats kūrimo procesas nebuvo nei lengvas, nei paprastas: „Iššūkių buvo labai daug. Perskaitėme daugybę mokslinių straipsnių ir juos nagrinėdamos pradėjome vis geriau suprasti, kaip prietaisas turėtų veikti. Išsprendusios veikimo principo ir prototipo inžinerijos klausimą, susidūrėme su kita problema – kaip visa tai sulituosime, suprogramuosime ir pasiūsime. Po ilgų paieškų radome mentorių, kuris mums padėjo su šiuo procesu, o su laiku išmokome ir daugiau dalykų, kurių nemokėjome.“
Nors konkurencija buvo didelė, „Genix“ komanda tikėjosi, kad jų darbas bus įvertintas. „Buvome nustebintos kitų komandų idėjomis, jų įvairove. Tačiau labai tikėjomės, jog mūsų sunkus darbas bus pastebėtas ir įvertintas. Pats laimėjimas labai nustebino, negalėjome patikėti, kad tiek vargo pagaliau atsipirko. Geros emocijos lydėjo visą likusią savaitę“, – džiaugiasi G. Dovalgaitė.
Makeathon finalas. Roko Baranausko nuotr.
Dabar merginos tikisi projektą tobulinti ir toliau. Ilgalaikis jų siekis – sukurti produktą, kuris būtų patogus ir prieinamas naudoti kasdienybėje.
Jaunimo verslumo skatinimo festivalis ne tik suteikė jaunimui galimybę įgyti vertingos patirties ir pasitikrinti savo jėgas, bet ir patvirtino, kad naujosios kartos verslininkai pasiryžę realiais sprendimais prisidėti prie inovacijų kūrimo.
Jaunimo verslumo skatinimo festivalis „Makeathon“ organizuojamas įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės jaunimo verslumo skatinimo ir verslo subjektų mokymo programas.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų informacija
Remiamas turinys