Apie moteris: pliusai šeimoje ir karjeroje, minusai fizinėje veikloje (I dalis)

Vilnius

Lietuvės moters portretas

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

197464

„Ei, šiandien aš jau nuėjau 10 000 žingsnių!” – šimtu procentu visi esate girdėję tokią frazę. Šiandien dauguma nešioja išmaniąsias apyrankes ar laikrodžius, kad galėtų stebėti kasdieninį savo žingsniavimą. Dauguma taip pat žino, kad reikia ne tik vaikščioti, bet ir reguliariai mankštintis, sportuoti, pozityviai mąstyti, per dieną suvalgyti nors penkis vaisius ir daržoves... Visi žino, bet ar daro?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 6 iš 10 žmonių Europos Sąjungos šalyse niekuomet nesportuoja arba retai fiziškai aktyviai juda. Jeigu išskirtume tik moteris, sportuojančiųjų rodikliai dar smarkiau kristų žemyn. Moterys pilnos gerų ketinimų, tačiau kaip minimum trijų namų kampų našta, pareiga šeimai, atsidavimas vaikams, karjeros laiptai įsuka voverės ratą. Rezultatas – nei laiko, nei energijos, nei sporto. Penkiose Europos šalyse atliktas moterų fizinio aktyvumo tyrimas taip pat konstatavo šį faktą, bet tuo pačiu pažėrė ir daug naujų įdomių įžvalgų.

„Moterų barjerai“ – taip vadinasi tarptautinis projektas, suvienijęs penkias Europos šalis bendradarbiavimui, skatinant moterų dalyvavimą fizinio aktyvumo programose ir stiprinant dailiosios lyties atstovių suvokimą apie sporto naudą sveikatai. Du tūkstančiai 20-65 metų amžiaus moterų Italijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje dalyvavo tyrime, padėjusiame išsiaiškinti moterų fizinio aktyvumo situaciją minėtose šalyse, jų fizinės ir sportinės veiklos įpročius bei patirtis, požiūrį į fizinį judėjimą, nustatyti kokios priežastys ir kokios kliūtys trukdo moterims užsiimti fizine veikla. Ir patikėkite, pagal tyrimo duomenis galime spėti, kad skirtingų šalių moterys tikrai ne iš to paties Adomo šonkaulio sutvertos.

2-itale-piesinys-tyrimas-karjeros-moteru-fizinis-aktyvumas.jpg

Moterys fiziškai pasyvesnės

Per savaitę moteris, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus, turėtų skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai ar bent 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba šias veiklas ir jų intensyvumus derinti. Tokios PSO rekomendacijos, tačiau pasaulyje 1 iš 4 suaugusiųjų neatitinka šio rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio.

2021 m. atliktame Europos Sąjungos programos Erasmus+ finansuojamame tyrime bendra surinktų duomenų analizė rodo, kad Italijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje didžiausias statistinis skirtumas tarp sportuojančių (60 proc.) ir nesportuojančių (40 proc.) užfiksuotas 40–50 metų amžiaus moterų grupėje. Tai gali būti susiję su tuo, kad tiek asmeniniame, tiek darbiniame gyvenime aktyvios vyresnės moterys daugiau laiko investuoja į socialinę veiklą, tobulinimąsi, karjeros išlaikymą, o gal prioritetą skiria, pasirinkdamos kitas joms patrauklesnes laisvalaikio formas. Galbūt dėl mažesnių įsipareigojimų šeimai, kaip parodė apklausa, fiziškai aktyvesnės (per 60 proc.) buvo tyrime dalyvavusios nesusituokusios, išsiskyrusios ar vienišos moterys. Įdomu, kad tos moterys, kurios pradėjo sportu užsiiminėti mokykloje, ir vyresniame amžiuje išliko fiziškai aktyvesnės (64 proc.). Tai svarbus signalas visų tyrime dalyvavusių šalių vyriausybėms, kad formuodamos savo šalies gerovės politiką, kiek įmanoma stipriau į mokyklų gyvenimą įtrauktų sportinę veiklą ir sveikos gyvensenos propagavimą.

„Visoje Europoje žmonių fizinio aktyvumo lygis mažėja. Be mūsų tyrime įvardintų priežasčių tai susiję ir su technologine pažanga, ir su perėjimu nuo fizinio prie sėdimo darbo, ir su transporto naudojimu – juo dažniau vykstama į darbą nei einama pėsčiomis. 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi visų Europos Sąjungos šalių fizinio aktyvumo lygių apžvalgą – pagal šią statistiką, jeigu lyginsime tik mūsų tyrime dalyvavusias šalis, daugiausia sportu užsiima italai, po jų seka – lietuviai, rumunai. Tačiau be išimties visose šalyse moterys yra fiziškai pasyvesnės nei vyrai. Mūsų atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad vis dėlto moterys daugiau ar mažiau turi daug gerų sportinių ketinimų ir yra linkusios užsiimti fizine veikla. Bet vėl gi fizinio aktyvumo lygis ir tarp įvairių šalių moterų smarkiai skiriasi – greičiausiai dėl vietinio konteksto, skirtingų kultūrinių normų ir amžiaus,“ – pasitelkusi naujausių tyrimų duomenis, komentuoja tarptautinio projekto „Europos šalių bendradarbiavimas, skatinant moterų dalyvavimą fizinio aktyvumo programose / MOTERŲ BARJERAI“ vadovė Lietuvoje Daiva Grikšienė.

3-graike-piesinys-tyrimas-karjeros-moteru-fizinis-aktyvumas.jpg

Fizinio aktyvumo priešai ir motyvatoriai

Penkių šalių tyrime buvo analizuojama, kokios yra pagrindinės kliūtys, dėl kurių moterys yra fiziškai neaktyvios. Svarbiausia respondenčių nurodyta priežastis buvo laiko trūkumas (23 proc.) bei motyvacijos stoka ar jos praradimas (14 proc.). Motyvacijos trūkumą dažniausiai įvardino lietuvės.

Tyrime iškeltas klausimas ir kitu kampu – kodėl moterys tampa fiziškai aktyviomis. Nurodytos pagrindinės priežastys buvo šios: poreikis sumažinti įtampą (19 proc.), noras palaikyti puikią fizinę formą (17 proc.), dėl sveikatos (12 proc.). Šiuo klausimu ypač išryškėjo kultūriniai skirtumai. Pasirodo, lietuvėms didžiausias motyvatorius sportuoti yra siekis turėti gražią figūrą (30 proc.), į sporto salę jos aktyviau eitų ir vedinos noro priklausyti bendruomenei (13 proc.). Priežastis, kuri bulgares labiausiai skatina sportuoti, yra geros savijautos palaikymas (59 proc.). Graikės teigia, jog sportuoja, kad palaikytų savo fizinę formą (30 proc.) ir kartu pagerintų psichologinę būklę (26 proc.). Tuo tarpu rumunės ir italės dažniau nei kitų šalių atstovės nurodo, kad aktyvesnei fizinei veiklai joms trūksta pinigų. Noras palaikyti fizinę formą (26 proc.) ir galimybė sumažinti įtampą, atsikratyti nuovargio, streso (21 proc.) – tai būtų tos priežastys, kurios greičiausiai padėtų italėms apsispręsti aktyviau užsiimti mankšta ar pan. Tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad visais atvejais būtų sveikintina sporto centrų iniciatyva savo kainodaroje formuoti nuolaidų politiką.

Kliūtys galvose

Įrodyta, kad fizinis aktyvumas turi svarbią psichologinę naudą dėl serotonino, gerovės ar laimės hormono, kuris sukelia pasitenkinimo ir džiaugsmo būseną. Tyrimas akivaizdžiai parodė, kad fizinė veikla gali paskatinti gerą nuotaiką ir psichologinę būklę – net 63 proc. sportuojančių moterų teigė, kad nejaučia jokių depresijos simptomų, kai tuo tarpu nesportuojančiųjų grupėje tai patvirtino tik 37 proc.

Nors Lietuvoje veikia per tūkstantį įvairių sporto klubų, viešose miestų erdvėse daugėja sportinių treniruoklių, tačiau trečdalis Lietuvos moterų, dalyvavusių tyrime, nurodė, kad jų netenkina šalia namų esančių sportavimui skirtų vietų skaičius. Apibendrinus visų šalių duomenis, sporto objektų buvimas ar nebuvimas greta namų tiesiogiai nedaro įtakos moterų pasirinkimui sportuoti. Finansinės priežastys taip pat nėra dominuojanti kliūtis užsiimti fizine veikla.

„Neabejojame, kad ši analizė gali padėti Europos moterims tapti dar sveikesnėmis, keisti mentalitetą, kad bet kokio amžiaus moterys suvoktų mankštos svarbą, judėjimo naudą. Kaip rodo tyrimas, fizinė veikla gali būti puikus būdas stiprėti, atrasti save, išbandyti save, įgauti daugiau pasitikėjimo ar tiesiog maloniai leisti laiką. Mūsų tarptautinis projektas dar tik įpusėjo, tad ateity moterims pasiūlysime daugiau praktinių instrumentų, kaip savo gyvenimą paprastai ir lengvai susieti su fiziniu aktyvumu,“ – sako Daiva Grikšienė.

logo-erasmus-tyrimas-karjeros-moteru-fizinis-aktyvumas-women-hurdles.jpg

wh-projekto-pav-ir-abu-logo-viesinimui.png

logo-women-hurdles-tyrimas-karjeros-moteru-fizinis-aktyvumas-women-hurdles.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt