Aplinkos ministerija: pertvarkos tikslas – nauda miškui ir valstybei

Viešojoje erdvėje nesibaigiant diskusijoms dėl miškų urėdijų pertvarkos, informacija apie ją neretai užgožiama įvairiomis interpretacijomis ir išankstinėmis nuostatomis. Skeptikams pirmiausia vertėtų tiesiog išgirsti, kodėl siūloma pertvarkyti valstybinių miškų ūkio valdymą ir kodėl tai naudinga.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias naujienas!

Svarbiausias Aplinkos ministerijos siūlomos pertvarkos tikslas – nauda miškui ir valstybei. Ji užtikrintų ilgalaikį miškų ūkio ekonominį augimą, didesnę finansinę grąžą valstybei, prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, padidintų miškų ekologinę vertę, sustiprintų jų gamtosaugines funkcijas.

Pertvarkos naudą pirmiausia pajustų miškuose dirbantys specialistai. Jiems būtų garantuotas orus atlygis už darbą. Mažiausiai uždirbančių atlyginimai bus gerokai padidinti, o tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų atlyginimų skirtumai skirtingose urėdijose – panaikinti.

Miškų ūkio valdymą numatoma pertvarkyti socialiai atsakingai ir nuosekliai – etapais. Valdymo konsolidavimas prasidėtų 2018 m. sausio 1 d. ir truktų visus metus. Aplinkos ministerijos parengtose pertvarkos gairėse numatyti ne tik labai aiškūs siekiai, bet ir priemonės jiems įgyvendinti.

Vietoje dabartinių 42 miškų urėdijų, Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos būtų įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 regioniniais padaliniais (urėdijomis). Todėl, sumažėjus valdymo kaštams, kasmet būtų sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Vieninga informacinė sistema ir investicijų politika leistų racionaliausiai panaudoti miškų ūkio techniką ir miškų infrastruktūrą.

Pertvarkos naudą pajustų ir medienos apdirbimo įmonės. Patobulinus prekybą apvaliąja mediena, jos geriau apsirūpintų žaliava, būtų „amortizuojami“ medienos kainų svyravimai rinkoje.

Įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veiktų teritoriniu pagrindu. Ją sudarytų regioniniai padaliniai – miškų urėdijos su girininkijomis. Visos dabartinės girininkijos būtų ne tik išsaugotos, bet ir stiprinamos. Girininkija liks, nors ir smulkiausia, bet pagrindinė miškų ūkio grandis. Bus išsaugoti ir miškuose dirbantys specialistai (girininkai, jų pavaduotojai, medelynų ir kt. darbuotojai), daugiau dėmesio skiriant gamtosauginėms ir socialinėms miškų funkcijoms.

„Lietuvos valstybinių miškų“ centrą numatoma įkurti ne Vilniuje, o pasirinktame regione. Todėl bus sukurta iki 200 darbo vietų tame regione.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas penktadienį apsispręs dėl valstybinių miškų pertvarkos - ją „valstiečiai“ planuoja pradėti nuo kitų metų, bet tam priešinasi dalis parlamentarų, kelias protesto akcijas surengusi miškininkų bendruomenė.

Be šio komiteto išvados urėdijų reformos negali svarstyti ir patvirtinti Seimas, todėl iki liepos 13 dienos pratęsta pavasario sesija. Iš 10 komiteto narių 4 yra „valstiečiai“.

Jei komitetas reformai nepritartų, dėl jo neigiamos išvados vis tiek balsuos Seimas.

Plačiau apie tai:

Miškininkai ragina skaidriai ir demokratiškai vykdyti urėdijų reformą

Stipri liūtis nesutrukdė miškininkų mitingui (FOTO)

Prieš šakos streiką miškininkai rengia didžiausią mitingą šalies profsąjungų istorijoje

Urėdijų reforma - nuo 2018 metų

VTEK: urėdijose gali būti ir nepotizmo, ir nedeklaravimo atvejų

R. Šimašius: reikia tiesiog išbraukti urėdijų skaičių

G. Paluckas: urėdijų reforma negali naikinti darbo vietų regionuose

S. Skvernelis: dėl urėdijų Vyriausybė turi planą "B"

Neatsiranda ekspertų, kurie Seimui pateiktų išvadą dėl planuojamos miškų ūkio reformos

Etikos sargai paragino Seimo valdybą užsakyti pakartotinį urėdijų reformos ekspertinį vertinimą

Miškininkai birželio 30-ąją skelbia streiką

Miškininkai pasirengę piketuoti prie Seimo

Miškininkai dėl vykdomos reformos ruošiasi streikui