„Laiptų galerija“ atsidaro, bet ateitis lieka neaiški

Šiaulių kultūros centras „Laiptų galerija“ grįžta į savo erdves po remonto ir jau kitą savaitę jas atvers lankytojams. Suplanuotos veiklos tęsis, tačiau pačios galerijos ateitis – likti unikaliu savarankišku centru ar tapti padaliniu – vis dar neaiški. Ar ji bus prijungta prie Šiaulių kultūros centro, Šiaulių miesto savivaldybė spręs lapkritį–gruodį.

„Laiptų galerija“ vėl atsidaro

Profesionalaus meno gerbėjų pamėgta ekspozicijų ir renginių erdvė „Laiptų galerija“ po daugiau nei pusmetį trukusio remonto pagaliau atsiveria lankytojams. Jau kitą savaitę, spalio 26 d., ji pristato vasarą visą savaitę Šiaulių mieste ir rajone vykusio menininkų plenero rezultatą.

„Grįžtame su miesto reprezentacinio festivalio-plenero „Šiaulių Monmartro Respublika“ baigiamuoju uždarymo renginiu, kuris susidės iš parodos ir darbų katalogo pristatymų, bus dar ir staigmenų“, – sugrįžtuvėms gerai nusiteikusi kalba laikinai „Laiptų galerijos“ direktorės pareigas einanti Kristina Alseikė.

Džiugina ir plenero rezultatai, ir būsimi kūrybiniai veiklos planai, ir sugrįžtuvės į suremontuotas patalpas.

Ilgai lauktas remontas

Į vidų įžengęs lankytojas itin nepastebės, kad erdvės būtų labai pasikeitusios. Viskas liko: tas pats holas, balkonas, priesalio erdvė, salė ir scena, kuri buvo atnaujinta.

Didieji darbai, Šiaulių miesto savivaldybės biudžetui kainavę beveik milijoną (998 584 Eur), paslėpti sienose. Nes ilgus metus tai buvo problema: dėl nesandarių sienų, nepaisant didelių sąskaitų už šildymą, patalpose būdavo šalta, dėl galimos drėgmės būdavo itin jaudinamasi dėl meno kūrinių.

Šiemet pagaliau apšiltinta naujoji pastato dalis, joje įrengta rekuperatorinė vėdinimo sistema, pertvarkyta šildymo sistema ir šildymo punktas, įrengta elektros instaliacija ir signalizacija, atnaujinta scena, žmonėms su judėjimo negalia įrengti keltuvai ir pritaikyti sanitariniai mazgai.

Tualetai ir keltuvai – labiausiai matomas pasikeitimas, dėl kurio bus lengviau judėjimo negalią turintiems asmenims, nes iki šiol juos tekdavo laiptais nešioti rankomis.

„Nuo įėjimo iki pat balkono per tris aukštus galės patekti judėjimo negalią turintys žmonės ir lankytis renginiuose. Tai kvietimas naujai auditorijai. Žinoma, tie keltuvai pastato erdvėse atrodo labai išraiškingai, bet pastato konstrukcija neleido jų įrengti jokioje kitoje vietoje“, – kompromisą paaiškina direktorė.

Plytelių scenoje išvengta

Dėl scenos buvo kilusi didžiausia dilema, mat, pertvarkydami po ja esantį šilumos mazgą, statybininkai norėjo, sceną atnaujinant, nuimti parketą ir iškloti sceną plytelėmis – esą dėl priešgaisrinio saugumo.

„Rangovas turėjo sceną išardyti, betonuoti, atnaujinti ir viską atlikti taip, kaip turi būti, kad scena neįlūžtų, neįkristų ir neužsidegtų“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė.

„Turėjome keletą gana aršių diskusijų su darbų rangovais ir su pačia Savivaldybe dėl projektuotojų sprendinių. Tai daug dalykų išsikovojome, viskas išsisprendė, dėl ko labai džiaugiamės“, – neleidusi plytelėmis uždengti scenos, džiaugiasi K. Alseikė.

„Laiku pamatėme, kad ankstesniame projekte buvo numatyta ant scenos dėti plyteles. Tai neprotinga ir teko susikalbėti su rangovais ir projektuotojai, kad peržiūrėtų tą dalį. Išsprendėme – yra medžio grindys, kaip norėjo „Laiptų galerija“, – patvirtina ir D. Kinčinaitienė.

Galerijos likimas – neaiškus

Patalpos atnaujintos beveik už milijoną eurų ir tai dar ne pabaiga, nes ruošiami projektai senosios pastato dalies, Pelikso Bugailiškio medinio namo, renovacijai. Tačiau pačios „Laiptų galerijos“, veikiančios jau 31 metus, ateitis ir toliau lieka neaiški.

Jau visus metus sklando gandai apie galerijos panaikinimą ar prijungimą prie Šiaulių kultūros centro (ŠKC). Galerijos administracija to negali nei patvirtinti, nei paneigti. Kol kas ji vykdo visas veiklas, kokios buvo suplanuotos. Kitiems metams irgi tariasi su menininkais, ketina pradėti edukacijas bei turi minčių įrengti Pelikso Bugailiškio interaktyvų memorialinį kambarį.

Kita vertus, „Laiptų galerijos“ kolektyvas dirba ir gyvena nežinioje, nes Savivaldybė apie perspektyvas neinformuoja.

„Jau beveik visus metus klaidžiojame apgraibomis ganduose ir nuogirdose apie tai, kaip ką interpretuoja. Su Savivaldybe kontakto buvo ganėtinai mažai. Dabar tas kontaktas atsiranda ir, beje, labiau mūsų iniciatyva. Dabar atsiveria galimų kelių perspektyvos, diskutuojama, kas būtų naudinga ir gerai miestui“, – sako K. Alseikė.

Deja, laiptiečių ir miesto vadovų požiūris ne visai sutampa.

„Esame truputėlį kitokie nei kitos įstaigos. Esame antras daugiasritis kultūros centras, kuris per daugiau nei 30 metų turi savo veidą ir savo lankytoją“, – sako laikinoji vadovė.

Anot jos, tapus padaliniu, tos veiklos tęstųsi, bet unikalumą ir braižą išlaikyti būtų sunkiau, centrai suvienodėtų, o vietų, kur nueiti, Šiauliuose nėra itin daug.

Keliai du: tapti unikaliu arba padaliniu

„Visi sako, kad Šiauliuose nėra daug kultūros įstaigų. Mes jų turime pakankamai. Aišku, galėtų būti jų daugiau, bet jos turėtų būti labiau unikalios ir viena kitos veiklų nedubliuoti“, – miesto vadovų poziciją ir naujojo Kultūros centrų įstatymo nuostatą išsako savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja.

Pasikeitus Kultūros centrų įstatymui, panaikintos kategorijos ir liko tik dvi galimybės: sritiniai kultūros centrai ir specializuoti. Pastariesiems, pasak D. Kinčinaitienės, esą nepakanka vien tik pasirinkti siaurą kryptį, pvz., profesionalusis menas. Jie turi įgyvendinti ne mažiau kaip penkias funkcijas iš 14, nustatytų kultūros centrams. O „Laiptų galerija“ kol kas neatitinka specializuoto centro reikalavimų, bet ir veikti kaip sritinis kultūros centras nepajėgi.

„Ir parodas, ir koncertus organizuoja, ir savo ansamblį turi. Tada jie („Laiptų galerija“, – aut. past.) tampa kaip sritinis kultūros centras, kokį mes jau vieną turime mieste. Tada klausimas yra toks: ar reikalingi 300 metrų atstumu du sritiniai kultūros centrai, kurie turi užtikrinti visas funkcijas, ar gal galėtų veikti įstaiga kaip padalinys, kaip yra Šiaulių kultūros centras Rėkyvos kultūros namai, ar kurti išvis unikalią įstaigą, akcentuojant Pelikso Bugailiškio namą, edukacines veiklas, kūrybines dirbtuves, etnomeną ir pan. Tai yra diskusijų klausimas. Apie tai kalbėsime lapkričio ir gruodžio mėnesį“, – kad kol kas nėra konkretaus sprendimo, paaiškina D. Kinčinaitienė.

Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovės, galvojama ne tiek apie konkrečią kurią nors įstaigą ar pareigybes, bet apie kultūros paslaugas miestiečiams, kurie čia gyvena, ir tiems, kurie atvyksta: „Galvojame ir apie jaunimą, kurį mes pamirštame. Galvojame apie ateitį, ne tik tai, kad „ką turime, tai tą ir puoselėjame“, ieškome naujų formų. Dabartinės veiklos ir toliau vyks, jos reikalingos miestiečiams, mes neketiname jų atsisakyti, jas reikia dar net papildyti.“

Svajojama apie Pelikso Bugailiškio namų viziją: steigti rezidenciją, vykdyti kūrybines ir edukacines veiklas. Senosios pastato dalies, kuri yra unikalus istorinis namas su mediniais elementais, kurio laukia remontas, kaip saugomo paveldo.

Laiko esą yra

Nors įtampa ir neaiškumas dėl ateities tvyro ore, Savivaldybė, prieš priimant sprendimą, pasiruošusi išdiskutuoti visus galimus variantus.

Nors nauji biudžetiniai metai visai ant nosies, skubėti esą nėra kur. Biudžetas planuojamas toks, kaip ir anksčiau, vyksta ir toliau planuojamos visos veiklos.

Tačiau įstaigos prijungimo prie ŠKC įtarimą kursto tai, kad neskelbiamas konkursas naujam vadovui, o pagal Kultūros centrų įstatymą įsigaliojo prievolė skirti vadovą. Su laikinai einančiuoju vadovo pareigas įstaiga gali veikti vienus metus.

Tas terminas beveik išsekęs, nes nuolatinė vadovė J. Ališauskienė pareigas paliko 2022 gruodžio 31 d. Laikinai vadovo pareigas nuo šių metų sausio 2 d. pradėjo eiti Diana Martinaitienė. Tačiau birželio pabaigoje ją pakeitė Kristina Alseikė. Taip vienų metų termino skaitiklis esą vėl persijungė nuo liepos iki kitų metų liepos.

Darbuotojai beveik nepajustų

Nežinomybė dėl įstaigos ateities neramina ir darbuotojus, kurių „Laiptų galerijoje“ yra 17. Jei ji taptų Šiaulių kultūros centro padaliniu, kuris turi gerokai daugiau darbuotojų, besidubliuojančių pareigybių nebereikėtų.

„Šiaulių kultūros centras turi didžiulę komandą, skyriuose ne po žmogų ir net ne po du. Tai tokių žmonių, kaip dizaineris, komunikacijos specialistas ar pan., jie savo jau turi. Tad kyla klausimas, ar mūsų žmonės bus reikalingi“, – rūpinasi laikinoji direktorė.

Savivaldybės vertinimu, darbuotojai didelio skirtumo nepajustų – skirtųsi tik vadovo pareigybės statusas ir atlyginimo koeficientas.

„Prijungimo atveju nukentėtų tik viena pareigybė: tai būtų kultūros centro, kaip savarankiškos įstaigos, ar kaip padalinio, vadovo pareigybė. O tokie kaip elektrikas, kuris aptarnauja vieną kultūros centrą, dirba ir kitame kultūros centre, tai gal jis turėtų pilną 1,5 etato atlygį ir nereiktų lakstyti po kelias įstaigas“, – skaičiuoja D. Kinčinaitienė.