Ten, kur susitinka žodis, muzika ir dailė

Šiaulių kultūros centras „Laiptų galerija“ jau tuoj įžengs į suremontuotas patalpas. Tiesa, vykstant remontams, laiptiečiai savo veiklos nenutraukė: Zubovų rūmuose, Šiaulių dramos teatre, „Polifonijos“ salėje, miesto bažnyčiose vyko plenerai, festivaliai, parodos, muzikiniai ir literatūriniai vakarai. Per 31 gyvavimo metus „Laiptų galerija“ mieste ir Respublikoje išsikovojo savo vietą po saule, ką galima tiesiog pavadinti „Laiptų galerijos“ fenomenu.

Spalio 26 d. „Laiptų galerija“ pristatys šių metų festivalyje-plenere „Šiaulių Monmartro Respublika“ nutapytų paveikslų katalogą ir įvyks šių darbų paroda. Tiesa, jau sudarinėjami būsimų festivalių-plenerų „Šiaulių Monmartro Respublika“ dalyvių sąrašai, kur, be mūsų miesto dailininkų, žymiausių Lietuvos kūrėjų, dalyvaus ir daug svečių iš užsienio valstybių. Ypač glaudžius ryšius „Laiptų galerija“ palaikys su Latvijos menininkais ne tik „Monmartro Respublikoje“, bet ir kiekvienais metais lapkričio 18 d., rengdama kaimynų menininkų parodas, skirtas Latvijos nepriklausomybės dienai. Pradedamas bendradarbiavimas su didžiausia Latvijos koncertine organizacija „Latvijas koncerti“, todėl svečiuose sulauksime ir daug puikių muzikinių kolektyvų iš kaimyninės Respublikos.

„Šiaulių Monmartro Respublikos“ festivaly-je-plenere be galo daug norinčiųjų dalyvauti, tad kitais metais 22-ajame plenere jau susirinko 30 dalyvių būrys. Nėra Lietuvoje kito tokio plenero su tiek dalyvių, tarp kurių ne vienas VDA dėstytojas, profesorius. Dailininkų kūrybą stebės menotyrininkai, kurie nėra kažkokie teisėjai, bet tampa dailininkui draugais ir gali draugiškai patarti, paanalizuoti.

2024-aisiais pagrindinė plenero paroda – mūsų dailės grando Vinco Kisarausko. Plenere dalyvaus ir dailininko dukra, taip pat dailininkė Aistė Kisarauskaitė. Tiesa, jau numatytos ir 2025 bei 2026 metų šio festivalio-plenero pagrindinės parodos: 2025 m. – Augustino Savicko, 2026 m. – Algio Skačkausko. Rašau pagrindinės, nes plenero metu vyksta ne viena dailininko, dalyvaujančio plenere, paroda.

2024 m. (tiesa, parodų planai žengia į 2025, 2026 ir dar tolimesnius metus) jau numatytos visų pagrindinių vis dar aktyviai kuriančių, bet jau, galima drąsiai tarti, lietuvių dailės klasikų parodos. Kai prisikalbinome dailininkę Eglę Velaniškytę surengti parodą, ji rodė naujausius savo darbus. Prieš keletą dienų paskambino, jog jai „Laiptuose“ taip patikę, kad norėtų surengti čia savo kūrinių retrospektyvą.

Laukiama irgi jau ne pirmoji tapytojo bei restauratoriaus, dailės akademijos profesoriaus Gintaro Palemono Janonio paroda. 1997 m. kaip restauratorius jis stažavosi Florencijoje, todėl negali nepastebėti, kad restauracijos įgūdžiai persipina ir tapyboje, kur vyrauja interjerai, interjerų detalės, figūrinės kompozicijos. Net daugelyje peizažų dominuoja klasikiniai pastatai ar jų detalės, net minimalistiniuose darbuose žaviesi lakiomis kolonų ar vazų su gėlėmis formomis.

O ką jau bekalbėti apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Šarūno Saukos parodas. 2024 m. bus jau šeštoji. Žinia, nė vienoje galerijoje tiek daug šio tapytojo parodų dar nėra buvę, o 2009 m. rodytas jo paveikslas, skirtas Lietuvos tūkstantmečiui, iš „Laiptų galerijos“ iškeliavo tiesiai į prezidentūrą. Be to, niekur kitur šis paveikslas ir nebuvo parodytas. Be abejo, dėl šio tapytojo parodų turime dėkoti puikiam „Laiptų galerijos“ mecenatui, Šiaulių garbės piliečiui, Lietuvos kolekcininkų asociacijos prezidentui Edmundui Armoškai, savo kolekcijoje turinčiam daug Š. Saukos kūrinių.

Kitąmet „Laiptų galerijos“ scenoje išsilankstys didžiulis dailininko paveikslas „Pragaras“, kurį atsigabenti į Šiaulius padės Valdovų rūmų specialus transportas. Tiesa, „Laiptų galerija“ susibičiuliavo veik su visais pagrindiniais Lietuvos kolekcininkais, kurie pasitiki ir pažadėjo skolinti savo kolekcijų darbus parodoms Šiauliuose. O kolekcininkų fonduose daug reikšmingų lietuvių dailininkų kūrinių, kurių kitur neišvysi. Su Lietuvos kolekcininkais sutarta ir dėl mūsų klasikų Sofijos Veiverytės, Kazės Zimblytės, Jono Švažo, Antano Gudaičio, Viktoro Vizgirdos, Antano Martinaičio, Silvestro Džiaukšto, Kazio Varnelio ir kitų parodų.

O dar šiais metais – gruodžio 14 d. – „Laiptų galerija“ pakvies į populiaraus tapytojo Vytauto Tomaševičiaus parodą. Nuo 1996 metų jį žinome kaip kino filmų dailininką, 2000 m. kūrusį dekoracijas filmui „Nenugalimasis“ (rež. Werneris Herzogas). Vėliau dailininkas atsidėjo tapybai ir 2008 metais apdovanotas I Baltijos dailės bienalės laureato diplomu, 2019 metais Tokijuje „Art Olympia“ konkurse apdovanotas prizu „Už meistrystę“. Dailininkui atstovauja Paryžiaus galerija „Geraldine Banier“.

Dėl parodų sutarta ir su mūsų miesto dailininkais. Štai ypač lauksime keramikų, nes mieste jų puikių turime ir pakovosime, kad ne tik Panevėžys būtų vadinamas keramikų sostine. Lauks begalė edukacinių užsiėmimų, nepamiršti bus ir patys jauniausieji. Vyks Juliaus Janonio gimnazijos dailės studijos „Koloritas“, Dainų progimnazijos naujųjų medijų mokyklos ir kitos moksleivių bei gimnazistų parodos.

Su teisėju, Teismų istorijos muziejaus įkūrėju Alfredu Vilbiku aptarta, kad jis patalkins Pelikso Bugailiškio name, kuriame darbuojasi „Laiptų galerijos“ administracija, įkurti šio iškilaus šiauliečio teisininko muziejų. „Laiptų galerijos“ žmonėms labai svarbu šį namą atgaivinti, kad jame galėtų lankytis šiauliečiai ir miesto svečiai.

Visi „Laiptų galerijos“ lankytojai džiaugiasi, kai paveikslų apsupty skamba muzika, vyksta literatūros vakarai – žodis, muzika ir dailė susijungia, vienas kitą papildydami. 2024-uosius pradėsime literatūriniu vakaru, kuriame aktorė Emilija Latėnaitė skaitys Antano Miškinio eiles, o jos tėtis aktorius Algirdas Latėnas – Antano Strazdo. O dar šiais metais, gruodžio 7 d., atidarant kasmetę miniatiūrų parodą „Jau atvažiuoja šv. Kalėda“, laukiame aktoriaus Rolando Kazlo, gruodžio 17 d. multiinstrumentalistas Saulius Petreikis su draugais pristatys naują savo plokštelę (didžiulis jo orkestro pasirodymas įvyks ir 2024 m. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) ir, be abejo, šiais ir kitais metais lauks begalė kamerinės muzikos vakarų. Užmegzti ryšiai su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, tęsiama draugystė su Valstybiniu Vilniaus kvartetu, M. K. Čiurlionio kvartetu (su pastaruoju ir akordeonininku Tadu Motiečiumi bei solistu Andriumi Apšega palydėsime šiuos metus), Lietuvos kameriniu orkestru, vokaliniu ansambliu „Jazz Island“ (vad. Artūras Novikas) bei „Quorum“ ir daug kitų kolektyvų.