Sovietmečiu, ieškant darbo, stojant į komjaunimo ar kurią kitą organizaciją, būdavo paklausiama: „Kaip ir kur jūs leidžiate laisvalaikį?“ Reikėjo atsakyti, jog skaitau, lankausi bibliotekose, dramos teatre, klausausi simfoninės muzikos. Visi suprato, kad atsakyti, jog laiką leidžiate restorane ar klausotės estradinės muzikos (žodžio „pop“ tuomet dar niekas nežinojo), negalima, nes tuomet nei į darbą būsi priimtas, nei į kokią organizaciją.