Lietuvos klimato kaita pastarąjį dešimtmetį pateikia vis daugiau staigmenų, priversdama gyventojus iš esmės peržiūrėti nusistovėjusius būsto šildymo įpročius. Nors tradiciniai šilumos šaltiniai, tokie kaip kietojo kuro katilai ar centrinis šildymas, išlieka dominuojantys, vis dažniau individualių namų ir butų savininkai atsigręžia į technologinius sprendimus, kurie dar prieš dešimtmetį buvo laikomi tik pagalbiniais. Oro kondicionieriai, kurių pirminė paskirtis daugeliui asocijuojasi su gaiva karštomis liepos popietėmis, šiandien tampa rimta alternatyva šilumos gamybai net ir spaudžiant lietuviškam speigui.

Maža vonia – tai ne problema, o iššūkis, kuris gali tapti arba stilingu sprendimu, arba nuolatiniu diskomfortu. Ir dažniausiai viską lemia ne plytelės ar spalvos, o vonios baldai. Būtent jie formuoja erdvės pojūtį, judėjimo laisvę ir net bendrą nuotaiką patalpoje.

Grilinimas jau seniai neapsiriboja tik šašlykų kepimu savaitgaliais. Šiandien tai tapo tikru gyvenimo būdu. Grilio mėgėjo kieme seniai stovi ne tik šašlykinė ir kepsninė. Paprastai tai – visa lauko virtuvė, leidžianti, eksperimentuoti su skoniais ir ieško sprendimų, leidžiančių gaminti patogiai, greitai ir kokybiškai.

Lietuviai vis dažniau susigundo pigia buitine technika, išmaniaisiais įrenginiais iš Kinijos elektroninių parduotuvių ar žinomų prekių ženklų klastotėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip būdas sutaupyti, Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas perspėja, jog taip nėra. Pigūs, neaiškios kilmės įrenginiai dažnai neturi privalomų saugumo sertifikatų, gali būti gaminami iš kenksmingų medžiagų ir kelia realų gaisro pavojų.