Lietuvių laimės paieškos emigracijoje yra pasibaigę įvairiai. Liūdnų istorijų, tiesą sakant, galima suskaičiuoti ne mažiau, nei linksmų. Nelegalus darbas, prastos darbo ir gyvenimo sąlygos, viršvalandžiai, milžiniški darbo krūviai, maži įkainiai, laiku arba visai nesumokėtas atlyginimas. Išgirdę tokius ir panašius pasakojimus dažnas mūsų susikūrė nekokius įvaizdžius apie Ispanijos ūkius, Anglijos, Airijos ir Norvegijos fabrikus.
Rodos, visa ši patirtis turėtų būti mus, lietuvius, išmokiusi empatijos, tačiau lietuvių darbdavių elgesys su trečiųjų šalių imigrantais rodo, kad skaudžios emigracijos patirtys užuojautos neišmokė. Kaip kažkada nesąžiningi ispanų, airių ar anglų darbdaviai išnaudojo lietuvius, taip šiandien lietuviai darbdaviai niekingai elgiasi su geresnio gyvenimo į Lietuvą ieškoti atvykstančiais Uzbekijos, Tadžikijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečiais.