Tyrimas: daugiau nei trečdalis lietuvių sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus, rodo tyrimas.

Anot tyrimo, 38 proc. šalies gyventojų profilaktiškai sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus. 43 proc. gyventojų sveikatą tikrinasi vieną ar du kartus per metus.

Tyrimas taip pat rodo, kad 13 proc. tyrime dalyvavusių vyrų teigia visiškai nesitikrinantys sveikatos. Rečiausiai tikrinasi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys bei specialistai, tarnautojai, techniniai darbuotojai.

„Žmonės kitą kartą neįvertina, kad reikia profilaktiškai tikrintis ir dažniausiai kreipiasi tik tada, kai jau negali kentėti skausmo“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Anot tyrimo, 44 proc. apklaustųjų savo sveikatą vertina gerai arba labai gerai.

„Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 68 procentai. Nuo 2020 metų nesikeičia tai, kaip žmonės vertina savo sveikatą“, – kalbėjo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ direktorius Deividas Praspaliauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad respondentų vidurkis vertinant savo sveikatą – 6,9 balo iš dešimties.

Anot tyrimo, geriausiai jaučiasi 18-25 metų amžiaus žmonės (26,2 proc. savo savijautą įvertino 9 ir 10 balais). Beveik pusė visų tyrimo dalyvių (47,2 proc.) nurodo, kad jų savijauta – tarp septynių ir aštuonių balų iš dešimties.

Beveik 50 proc. vyresnių nei 56 metų amžiaus respondentų savo savijautą įvertino šešiais arba mažesniu balu. Savo savijautą devyniais ar dešimčia balų įvertino 19 proc. aukščiausio lygio vadovų, 6,9 proc. pensininkų.

35 proc. tyrimo dalyvių nurodo, kad kreiptųsi į medicinos įstaigą, jei skausmas skausmo skalėje siektų septynis ir daugiau balų iš dešimties.

„Jau toks skausmas, kur dirbti neišeina, daro įtaką mūsų kasdienybei“, – kalbėjo šeimos gydytojas Vilius Rajeckas.

Anot tyrimo, 16 proc. žmonių nesikreipia į medikus taip ilgai, kaip tik gali (ypač 36-45 metų amžiaus žmonės).

Tyrimas taip pat rodo, kad moterys yra pakantesnės skausmui: 37 proc. jų teigia, kad kreiptųsi į gydymo įstaigą, jeigu skausmo lygis siektų septynis ir daugiau balų iš dešimties. Tuo tarpu 33 proc. vyrų kreiptųsi, jei skausmo lygis pasiektų nuo septynių iki dešimties balų.

Anot tyrimo, respondentai nurodė labiausiai nerimaujantys dėl vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

„Kas mus iš tikrųjų nustebino, tai trečia, ketvirta, penkta vieta žmonių išvardintų ligų baimių. Tai yra sąnarių ir su tuo susijusių judėjimą ribojančių ligų baimė, regos silpnėjimo ir demencijos“, – teigė D. Praspaliauskas.

Jis pridūrė manantis, kad Lietuvoje apie šias ligas nekalbama.

„Tai, kad patys žmonės tai įvardijo, yra indikacija, kad ir kaip gydymo įstaigos, ir kaip medikai, mes turime ženkliai daugiau apie tai šnekėti“, – tvirtino D. Praspaliauskas.

Tuo metu jauniausi respondentai išskyrė nerimaujantys dėl depresijos ir nervų ligų, regos silpnėjimo.

„Kažkada atrodė, kad čia tik Amerikoje, už jūrų marių toks dalykas yra, bet depresijos stiprėjimas ypač matomas po kovido“, – kalbėjo „Hila“ direktorius.

Pasak tyrimo, renkantis gydymo įstaigą, respondentams svarbiausia galimybė greitai patekti pas gydytoją (33 proc.), taip pat, kad joje dirbtų geri specialistai (21 proc.).

57 proc. apklaustųjų nurodė įstaigos reputaciją vertinantys pagal asmeninę patirtį su įstaigos darbuotojais.

Tyrimą rugsėjo 18-26 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausti 1013 respondentų.