Skrandžio siunčiami simptomai, kurių nevalia ignoruoti: kada tenka pasiryžti gastroskopijos tyrimui?

Deginantis rėmuo, skausmas ar pykinimas pavalgius – tai tik dalis simptomų, kurių vedami žmonės kreipiasi į virškinimo trakto ligų gydytojus. Tačiau vien nujausdamas, kad gali tekti išsamiau tirti skrandį, gana dažnas vizitą pas šios srities specialistą vis atidėlioja. Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojo gastroenterologo, endoskopuotojo Roberto Bunduros, pacientus vis dar sulaiko pasenusios baimės, kurių šaknys neretai slypi tėvų ar net senelių pasakojimuose, tačiau šiuolaikiniai tyrimai ne tik gerokai inovatyvesni, bet ir puikiai pritaikyti net itin jautriems.

Simptomai, kurių nevalia ignoruoti

Virškinimo sutrikimai ne tik kelia diskomfortą, bet ir perspėja apie galimus rimtus susirgimus, o ilgai ignoruojami simptomai gali virsti lėtinėmis ligomis ar sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausiai gastroskopijos tyrimas atliekamas pacientams, kurie patiria dispepsijos požymius: sutrikęs virškinimas, diskomfortas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje. 

Šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nepaaiškinamas svorio kritimas, rijimo sutrikimai, mažakraujystė, virškinamojo trakto kraujavimas, dažnas vėmimas, pykinimas ir stiprūs skausmai viršutinėje pilvo dalyje. Kai kuriais atvejais gali būti apčiuopiami navikai. Jei pastebite nors vieną iš šių požymių, reikėtų nieko nelaukiant kreiptis į gydytojus. Be to, didesnę riziką patiria vyresni nei 45 metų asmenys bei tie, kurių šeimoje yra buvę virškinamojo trakto onkologinių ligų atvejų.

„Dispepsijos priežasčių gali būti įvairių. Pirmiausia, nesubalansuota ir nereguliari mityba, persivalgymas, piktnaudžiavimas keptu, riebiu, perdirbtu maistu, pusfabrikačiais, dažnas alkoholio ar gazuotų gėrimų vartojimas, o taip pat įtampa ir stresas.

Virškinamojo trakto sutrikimus taip pat dažnai sukelia Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijos sukelta infekcija. Neištirta ir negydoma ši bakterija gali sukelti rimtus skrandžio gleivinės pokyčius“, – patikino gydytojas R. Bundura.

Spėjama, kad H. pylori bakteriją gali nešioti net du trečdaliai žmonių. Ši bakterija dažniausiai sukelia gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, o taip pat yra didelis skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Gastroskopija yra efektyvus būdas anksti nustatyti H. pylori infekciją bei jos sukeltas problemas. Šis tyrimas leidžia tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę, nustatyti gleivinės pokyčius ir atlikti biopsiją, kuri gali patvirtinti ar atmesti bakterijos buvimą. Laiku atlikus tyrimą, galima pradėti tinkamą gydymą, užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir sumažinti skrandžio vėžio riziką.

Padidėjęs rūgštingumas: ką reikia žinoti?

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas yra vienas iš dažniausių dispepsijos simptomų. Šis sutrikimas dažnai pasireiškia deginimo ar karščio pojūčiu krūtinėje, taip pat diskomfortu ar skausmu viršutinėje pilvo dalyje. Pajutus šiuos simptomus, ypač jei jie sustiprėja pavalgius, atsigulus ar pasilenkus, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę, būtina kuo greičiau kreiptis į gastroenterologą. Laiku atlikta diagnostika gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.

„Dėl padidėjusio rūgštingumo, pasikartojančio refliukso, nuolat dirginama stemplės gleivinė, todėl gali prasidėti stemplės uždegimas, formuotis erozijos, kurios progresuodamos gali virsti opomis. Ilgainiui rūgšties poveikis stemplėje gali sukelti ir ikivėžinę būklę. Kuo anksčiau diagnozuojama padidėjusio rūgštingumo sukelta patologija, tuo didesnė tikimybė sėkmingai ją gydyti, vengiant rimtų komplikacijų.

Erozijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, gastrito ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo. Nors tai ir nėra gilus gleivinės pažeidimas, ilgainiui nesigydant gali būti pažeisti ir gilesni sluoksniai. Svarbu išsiaiškinti, kas sukėlė erozijas, pašalinti priežastis ir pradėti rūgštingumą mažinantį gydymą“, – perspėjo gydytojas R. Bundura.

Šiuo atveju gastroskopija yra ne tik diagnostinis, bet ir prevencinis tyrimas, leidžiantis anksti diagnozuoti erozijas ir opas, identifikuoti galimus ikivėžinius pakitimus, nustatyti skrandžio uždegimo priežastį, bei kontroliuoti ligos eigą.

Laikai, kai tekdavo „ryti žarną“ – jau seniai praeityje

Gastroskopija yra stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimas, kurio metu taip pat gali būti imama biopsija, stabdomas kraujavimas iš opos arba pašalinami polipai. Daugelis, ypač vyresni pacientai, prisimena šią procedūrą kaip nemalonią, kai reikėdavo „ryti žarną“ ir net kelias valandas gulėti su ja skrandyje. Kiti apie nemalonią patirtį girdėjo iš aplinkinių ar skaitė internete.

Gydytojas pabrėžia, kad šiandien pacientai gali pasirinkti gastroskopiją atlikti su intravenine nejautra, kuri ne tik sumažina nemalonius pojūčius, bet kartu ir patiriamą stresą – pacientas iš anksto žino, kad tyrimo metu jis nejus jokio diskomforto. Šitai palengvina ir gydytojo darbą. Pastarasis mažyte specialia kamera gali atidžiau apžiūrėti stemplę, skrandį bei dvylikapirštę žarną, įvertinti matomus pokyčius, o prireikus čia pat paimti ir audinių mėginius, jei matomas poreikis ištyrimui ląstelių lygiu.

Mato skrandį iš vidaus

Siekiant paskirti efektyvų gydymą svarbu nuodugniai išsiaiškinti virškinamojo trakto sutrikimų priežastį. Vis dėlto, medikai pastebi, kad pacientai gastroskopijos tyrimą yra linkę atidėlioti ar net to vengti.

„Turbūt retas medicininis tyrimas yra malonus, taip pat ir šis. Procedūra nėra pati maloniausia, tačiau ji tikrai nebėra tokia, kaip prieš dvidešimt metų. Daugelis pacientų po tyrimo patys pripažįsta, kad nebuvo taip baisu, kaip tikėjosi. Dažnai endoskopija trunka vos kelias minutes per kurias galima gana tiksliai įvertinti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklę, paimti mėginius tyrimui, diagnozuoti ligas“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas gastroenterologas, endoskopuotojas R. Bundura.

„Prieš tyrimą anestezija gali būti pritaikyta visiems, kurie to pageidauja. Šis metodas netgi yra rekomenduojamas pacientams, kurie turi jautresnį pykinimo refleksą, patiria panikos atakas arba turi kitų priežasčių, dėl kurių tyrimas galėtų būti sudėtingesnis. Naudojant anesteziją, pacientas išvengia nemalonių pojūčių, o gydytojas gali atlikti tyrimą greičiau, tiksliau ir patogiau. Vienintelis procedūros su nejautra trūkumas yra tas, kad pacientui gali tekti šiek tiek ilgiau likti gydymo įstaigoje, jis kurį laiką gali jaustis apsvaigęs ir negali vairuoti“, – paaiškino gydytojas.