Medikai įspėja: knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę, bet ir turi įtakos sveikatos būklei

Su knarkimo epizodais susiduria beveik visi žmonės ir tai dažnai būna normali organizmo būklė, nebūtinai signalizuojanti apie sveikatos sutrikimą. Visgi, Marijampolės „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Vaida Banislauskaitė perspėja, kad svarbu atkreipti dėmesį, kaip dažnai kartojasi knarkimas, koks jo garsų intensyvumas, ar knarkimo nelydi kiti simptomai, pavyzdžiui, trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai miego metu. Tokiais atvejais ši būklė gali ne tik žymiai pabloginti gyvenimo kokybę, bet ir tapti kur kas rimtesnių sveikatos problemų priežastimi.

„Mums miegant, atsipalaiduoja viršutinių kvėpavimo takų audiniai ir dėl įvairių priežasčių atsiranda šių takų obstrukcijos požymiai, kitaip tariant, sumažėja kvėpavimo takų praeinamumas. Tada oro srovė negali laisvai judėti ir sukelia audinių vibraciją – dėl to atsiranda knarkimo garsai. Kuo didesnio laipsnio kvėpavimo takų susiaurėjimas pasireiškia, tuo sunkiau juda oro srovė ir knarkimo garsai tampa intensyvesni“, – pasakoja V. Banislauskaitė.

Kas išprovokuoja knarkimą?

Knarkimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, įgimtų fiziologinių faktorių – natūraliai siauresnių kvėpavimo takų, siauro apatinio žandikaulio ar blogo sąkandžio. Visgi, kur kas didesnę įtaką šiai būklei turi gyvenimo būdo ypatybės.

„Prie knarkimo atsiradimo priežasčių galima priskirti nutukimą, gausesnį alkoholio vartojimą, piktnaudžiavimą raminamaisiais vaistais. Taip pat įtakos turi amžius, lytis, adenoidų hipertrofija, iškrypusi nosies pertvara, nėštumas ar lėtiniai alerginiai susirgimai, sukeliantys kvėpavimo takų gleivinės paburkimą“, – pažymi šeimos gydytoja.

Ji pastebi, kad knarkiantys asmenys dažnai kenčia nuo nekokybiško miego – prabunda nepailsėję, dienos metu juos vargina nuovargis, dėmesio stoka, sumažėjęs darbingumas bei padidėjęs irzlumas. Be to, ši būklė lemia ir kur kas sudėtingesnes sveikatos problemas – dėl knarkimo gali prasidėti galvos skausmai, didėti arterinis kraujo spaudimas, atsirasti širdies ritmo sutrikimų, didėja rizika susirgti cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis – insultu ar infarktu. Verta nepamiršti, kad dažnai intensyvus knarkimas sutrikdo ne tik paciento, bet ir jo partnerio gyvenimo kokybę.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dėl knarkimo į gydytoją reikėtų kreiptis, jei jis kartojasi daugiau nei 3 naktis per savaitę ir yra labai triukšmingas, trukdantis aplinkiniams. Ypač reikėtų sunerimti, jei šią būklę lydi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, springimas, žiopčiojimas ir forsuotas įkvėpimas, šie simptomai gali signalizuoti apie obstrukcinę miego apnėją (OMA).

„Tai liga, kai dėl viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos, bandant įkvėpti, pasireiškia laikinas oro srovės išnykimas ar sumažėjimas, trunkantis ne mažiau kaip 10 sekundžių. Vėliau seka oro trūkumas ir stiprus įkvėpimas – knarkimas. Tokiais atvejais dėl deguonies trūkumo stipriai padidėja kvėpavimo ir širdies nepakankamumo rizika“, – pasakoja V. Banislauskaitė.

Norint ištirti ir įvertinti knarkimą, pasitelkiami specifiniai klausimynai, kurie padeda nustatyti bendrą mieguistumo lygį dienos metu, leidžia priskirti pacientą prie didelės ar mažos rizikos grupės sirgti obstrukcine miego apnėja, o kilus jos įtarimui, pacientas gali būti nukreipiamas detalesniam ištyrimui.

„Auksiniu OMA diagnostikos standartu yra laikomas polisomnografijos tyrimas. Paprastai jis atliekamas specialiai įrengtose palatose, kai nakties miego metu yra registruojama paciento smegenų veikla (elektroencefalograma), širdies veikla (elektrokardiograma), kraujo įsotinimas deguonimi, raumenų tonuso pokyčiai, kūno judesiai, oro srovės pro nosį ir burną kreivės bei fiksuojami miego garsai“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Esminis rodiklis OMA diagnostikoje yra apnėjos ir hipopnėjos indeksas (AHI), kuris parodo, kiek buvo užregistruota visiško oro srovės nutrūkimo atvejų, trunkančių ne trumpiau nei 10 sekundžių bei arterinio kraujo įsotinimo deguonimi (SpO2) sumažėjimo ≥ 3 proc. epizodų per valandą.

Svarbu keisti gyvenimo būdą

Knarkimo gydymas priklauso nuo jį sukėlusio veiksnio. Žinoma, itin svarbūs gyvensenos pokyčiai – normalaus kūno svorio palaikymas, alkoholio bei slopinančių medikamentų vartojimo ribojimas, tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, patogi miegojimo padėtis – galva, kaklas ir pečiai turėtų būti kiek aukštesnėje, stačioje pozicijoje. Taip pat gali padėti burnos bei liežuvio raumenų stiprinimas mankštomis bei pratimais.

„Esant alerginiams susirgimams, nosies užgulimui, padidėjusiam kvėpavimo takų gleivinės reaktyvumui reikalingas tinkamas gydymas priešalerginiais medikamentais, vietiniais ar sisteminiais dekongestantais, inhaliuojamaisiais steroidais. Taip pat knarkimo mažinimui gali būti naudojami specialūs burnos įdėklai, prilaikantys liežuvį ar žandikaulį“, –  pažymi šeimos gydytoja.

Obstrukcinės miego apnėjos gydymui yra rekomenduojami CPAP aparatai – tai prietaisai, kuris per ant nosies arba/ir burnos dedamą kaukę nepertraukiamai tiekia teigiamą oro srautą į kvėpavimo takus taip palaikydamas juos atvirus.

V. Banislauskaitė atkreipia dėmesį, kad jei knarkimas kyla dėl anatominių priežasčių ar netinkama žandikaulio padėtis, siaurų kvėpavimo takų, kai kuriais atvejais gali būti taikomas ir chirurginis gydymas.