Marius Lasinskas: „Vaistas nuo vėžio seniai išrastas“

„O kieno žali sodai, žali jovarėliai?“ – grodamas kanklėmis, uždainavo žolininkas Marius Lasinskas, į Šiaulius, Povilo Višinskio biblioteką, atvykęs senjorus supažindinti su vaistažolių nauda. Vakarą muzikuodamas jis pradėjo ne šiaip sau: išsitraukęs krepšelį žolynų, svečias prisipažino, kad taip vykdo vieną iš trijų žolininko taisyklių, kurių nežinant į gamtą eiti neverta – prisirinksite ne maisto, ne vaistų, o nuodų.

Žolininko taisyklės

Pirmoji iš taisyklių – einant rinkti žolelių, būtina gera nuotaika. Jei ji bloga, pasak M. Lasinsko, greičiausiai prisirinksite prastokų žolelių. „Ką darydavo žolininkas? Ar kanklelėmis, ar maldelę, ar dainelę, ar sutartinę – kad būtų džiugios nuotaikos. Prastos nuotaikos neini į darbą tą dieną, – sako vyras. – Ką dar reikia turėti žolininkui? Krepšelį!“

Antroji – suprasti, kiek daug pastangų įdeda gamta, kad užaugintų visas gėrybes, ir jausti jai dėkingumą. Nebūtina garsiai rėkti „ačiū“ ar lankstytis, prieš nuskinant čiobrelį, – svarbiausia tai jausti širdyje. „Pasirodo, geriausias „ačiū“ gamtai yra padaryti mažą gerą darbelį – išnešti ir išrūšiuoti šiukšles, – įsitikinęs žolininkas. – Kilogramas žolelių – kilogramas šiukšlelių.“

Trečioji taisyklė – mažiau yra geriau: vieną ketvirtąją pasiimi sau, o tris ketvirtąsias palieki gamtai. „Ar geriau spudulas šieno, ar trys žolelės, tinkamai surinktos, paruoštos ir nuo visų bėdų?“ – klausia M. Lasinskas.

Meškerė sveikatai

Tiesa, žolininkas stebuklų nedaro: negali išmokyti uždirbti milijono, tapti laimingais žmonėmis, netgi neprižada, kad po jo paskaitos klausytojai taps sveiki. „Pamėginsiu išmokyti pasigaminti meškerę sveikatai pasigauti“, – žada jis.

Viena iš meškerės sudedamųjų dalių – domėjimasis sveikata. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas kiekvieną šeštadienio rytą, 10 val., nuotoliu skaito paskaitas įvairiausiais su sveikata susijusiais klausimais, šį šeštadienį klausytojams pasakos apie antsvorio mažinimą. Lektorius skaito paskaitas per programą „Zoom“, kurios nuorodą prieš tai palieka savo „Facebook“ paskyroje. „Už dyką gausite kotą meškerei“, – tikina M. Lasinskas.

Gerai sveikatai labai svarbus judėjimas. Pasak svečio, vyresnio amžiaus žmonėms judėti reiktų bent 300 min. per savaitę, tačiau bent mažiausias judėjimas geriau nei jokio. Be to, dėmesio reikia skirti ir mitybai. „Apibendrintai – glitimas, cukrus, parduotuvinis pienukas. Jeigu turite savo ožkytę, karvytę – šventas dalykas“, – šypsosi žolininkas ir priduria, kad pieno kartais visgi galima išgerti, ypač tada, kai tai yra vaistas, pavyzdžiui, peršalus – karšto pieno su medumi.

Skaitykite iki galo

Pats M. Lasinskas buvo vegetaras, po to, su žmona, paskaitę vieną knygą, tapo žaliavalgiais. Perskaitę, kad jiems nebereiks nei šaldytuvo, nei dujinės, nei keptuvių, visų jų atsikratė. Birželį, liepą sekėsi visai neblogai, tačiau, atėjus rudeniui, atšalus orui, darėsi vis sunkiau. „Nueiname į „Maximą“, nusiperkame 25 nupurkštus bananus, plakame kokteilius – kokie mes sveikuoliai esame!“ – ironizuoja lektorius.

Visai sušalusi žmona staiga pareiškė fanatike nebūsianti ir jauna šeima išsivirė bulvienės. „Šilta sriubytė... Kaip sušilome! Susitepė sąnariukai... – prisimena žolininkas. – Sakiau: o gal vis dėlto knygą paskaitome iki galo?“ Knygos gale buvo perspėjimas: neskubėkite išmesti šaldytuvo, dujinės, keptuvės, nes jų dar gali prireikti, ypač organizmui adaptuojantis. „Moralas toks: gyvenime knygas skaitykite iki galo, o sutartis – nuo galo“, – šypsosi svečias.

Pasak jo, geriau valgyti viską, ko norisi, nei būti piktiems ir graužti artimuosius, kad jie netinkamai maitinasi. „Maistas yra labai svarbus, bet ne pats svarbiausias gyvenime dalykas. Jeigu tu esi geras žmogus, valgydamas viską, – ar tai yra blogai?“ – klausia lektorius.

Daugiausia naudos

Norint, kad žolelės būtų naudingiausios, reikėtų jas rinkti žydėjimo metu ir susidžiovinti – ne ant palangės. Žolininkas siūlo džiovyklėje nustatyti apie 25 laipsnius. „Kuo kvapnesnis augalas, tuo žemesnė temperatūra“, – tvirtina jis.

Kad vaistažolės atliktų savo funkciją, būtina jas tinkamai laikyti. M. Lasinskas sako, kad savo žolelių kolekciją reiktų atnaujinti kasmet. „Bet atėjo žiema, nespėjau prisirinkti ir žiūriu, kad spintelėje dar yra kažkokių žolelių. Atsidarau medetkas – nei spalvos, nei kvapo. Ar verta ją gerti? Bet jeigu atsidarau ir dar šiek tiek spalvos, kvapo yra, gal ne 100 proc., bet 70 proc. suveiks“, – sako žolininkas ir priduria, kad dažniausiai žolelės tinkamos vartoti metus–dvejus, o šaknys, sėklos, žievės – iki penkerių.

Geriausia vaistažoles laikyti iškaitintame uždarame stiklainyje, kad nepatektų nei drėgmės, nei kandžių, tamsioje vietoje, t. y. spintelėje arba susukus į rankšluostį. Jeigu nėra drėgmės ir kandžių, galima naudoti ir drobinius ar popierinius maišelius, storasluoksnes batų dėžutes.

Be užkandos

Pats būdamas žolininkas, M. Lasinskas perspėja, kad žolelės nuo visų bėdų neišgelbės. Jei visą dieną badaujate, o prieš naktį suvalgote tris cepelinus ir atsiranda refliuksas, greičiausiai reiktų keisti mitybos įpročius, o ne bandyti gelbėtis vaistažolėmis.

Jei maitinatės sveikiau nei pateiktame pavyzdyje ir vis tiek kankina refliuksas ar gastritas, padėti sau galima žolelėmis: svilarožės šaknimi ir antžemine dalimi, dedešvos antžemine dalimi, saldymedžio šaknimi, linų sėmenimis, siauralapiu gauromečiu, kuris naudingas ne tik virškinimo, bet ir nervinei sistemai, yra puikus antioksidantas bei pasižymi priešvėžiniu poveikiu.

„Lengviausia rasti, ko gero, gaurometį, – pataria žolininkas. – Apie porą valgomųjų šaukštų dėti į karšto vandens termosiuką ar stiklainiuką ir dienos metu išgerti. Žolelės vartojamos 0,5–1 val. prieš valgį arba 1–2 val. po.“ Nors nemažai žmonių prie arbatos renkasi ir sumuštinį ar pyragaitį, M. Lasinskas perspėja, kad taip žolelės nesuveiks.

Ne tabletė

Tiesa, vaistažolės – tai ne tabletė nuo galvos skausmo: reiks vartoti gerokai ilgiau, kad sulauktumėte norimo rezultato. Pasak lektoriaus, šiuo klausimu nuomonės išsiskiria, tačiau dažniausiai sutariama, kad reiktų tam skirti 2–3 mėn. – jei tai rimtas lėtinis susirgimas, o ne, pavyzdžiui, kosulys, kuris dažniausiai ir pats savaime praeina. Po 2–3 mėn., norint ir toliau gerti mišinį, kurią nors jo dalį reiktų pakeisti, nes organizmas po truputį pripranta.

Dar vienas pavyzdys: į žolininką kreipėsi vyras dėl kamuojančio kosulio. „Plaučių žolės, tramažolės, šeivamedis – neįmanoma nepasveikti. Nuostabus mišinys. O jeigu dar pridėsite svilarožės... Po poros mėnesių grįžta: „Ačiū tau labai. Sveikas, laimingas. Surūkydavau po vieną pakelį per dieną, dabar galiu tris.“ O aš stengiausi, dūšią atidaviau, dar nuolaidėlę padariau...“ – guodžiasi
M. Lasinskas.

Reikia ieškoti priežasties

Nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, skundžiasi padidėjusiu cholesteroliu. Pasak žolininko, pirmiausia reikia suprasti, kad cholesterolis yra žmogaus sudedamoji dalis, reikalinga hormonų gamybai. Jei padidėja vadinamasis blogasis cholesterolis, pirmiausia reiktų ieškoti priežasties, o ne griebtis medikamentų.

Dažnai dėl pakilusio cholesterolio, hormonų disbalanso gali būti kalta skydliaukė – vertėtų atlikti jos tyrimus, aišku, pasitarus su gydytoju. Kalbėdamas apie žoleles, gerinančias skydliaukės veiklą, M. Lasinskas mini juodgalvę – vizualiai į čiobrelį panašią vaistažolę, tačiau turinčią kitokį kvapą.

Paklaustas apie garšvos vartojimą, lektorius šmaikštauja: „Aegopodium podagraria – nuo ko galėtų būti šitas augalas? Turbūt plaučiams?“ Patys augalų pavadinimai dažnai atskleidžia, kam jie skirti: ne tik nuo podagros vartojama garšva, bet ir, pavyzdžiui, akišveitė, maža baltai žydinti žolelė. „Atsiklaupkite ant kelių – kitaip nematysite ir praeisite pro šalį“, – moko žolininkas.

Sveikatos receptas nuo visų ligų

Nors įvairiausiuose šaltiniuose skaitome, kad vaistų nuo vėžio kol kas dar neturime, žolininkas įsitikinęs priešingai: „Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi – pirmas punktas.“

Jo 83-ejų metų seneliui nustatyta trečios stadijos tulžies latakų karcinoma. Jokie kiti gydymo būdai nepasiteisino, gydytojai sakė: „Paprašykite Dievulio pagalbos ir žolelių gal kokių pagerkite.“ M. Lasinskas pasidomėjo liga, „paskyrė“ ir surinko seneliui žoleles. Dabar juokiasi, kad senelis daugiau jėgų už jį patį turi: moliūgus ridena, daržus laisto, šiltnamį tvarko.

Aišku, kiekvienas atvejis skirtingas, viskas priklauso nuo žmogaus onkologinės stadijos ir aklai kopijuoti nereiktų – svarbu pirma pasikonsultuoti, tačiau žolininkas, remdamasis savo senelio patirtimi, rekomenduoja pasidaryti tokį arbatos mišinį: ežiuolė, gaurometis, žvirbliarūtė, kiaulpienių šaknelės ir lapai, miškinių sidabražolių šaknelės, galima įdėti dar šiek tiek amalo. Taip pat reiktų vartoti seleną, juodojo beržo grybą. „Ir tampate geresniu žmogumi, nes augalai pasistengė dėl jūsų, ir ten nebėra vėžiui vietos“, – tikina lektorius.

Pabaigoje jis išduoda ir sveikatos receptą nuo visų ligų: meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni, – juk šita žemė mus nešioja ir maitina. „Galite neprisiminti nieko, ką šiandien kalbėjau, – tik šį paskutinį receptą“, – sako M. Lasinskas.

* Visi Mariaus patarimai ir žolelės suveiks, jeigu būsite vertas jų pagalbos.