Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Pranešimas spaudaiŠaltinis: Etaplius.LT
Smidrai buvo vartojami jau senovės Egipte, Graikijoje ir Romos imperijoje: tik neaišku, ar labiau maistui, ar medicininiais tikslais. XVI amžiuje paplito po Prancūziją ir Angliją, kur jiems buvo statomi specialūs šiltnamiai. Gana seniai smidrai pasiekė ir Lietuvą, bet išliko tik kaip dekoratyvinis augalas, puošęs gėlių darželius. Tik daug vėliau jie pradėti vertinti kaip delikatesas: atsirado ūkių, sėkmingai išauginančių ir lietuvišką jų derlių.
Kartais iškyla klausimas – kuo skiriasi baltieji ir žalieji smidrai? Tai tas pats augalas, tik kol jis auga po žeme, yra baltas, o kai išlenda į dirvos paviršių – pažaliuoja dėl vykstančios fotosintezės. Norint išauginti baltuosius smidrus, jie padengiami storu dirvos sluoksniu, kad augtų tamsoje, o vos prasikala jų viršūnėlės, yra nupjaunami.
Pasak gydytojos dietologės, smidrai ne tik mažai kaloringa ir sveikatai naudinga daržovė – ji vertintina ir dėl išskirtinių medžiagų, saponinų, kurie pasižymi cholesterolį mažinančiu efektu. „Smidrai priskiriami daržovėms, turinčioms žymų antioksidacinį poveikį, o tai svarbu širdies kraujagyslių sistemai bei ligoms, susijusioms su lėtiniu uždegimu, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar nutukimu. Smidruose gausu folatų, reikalingų baltymų sintezei ir rekomenduojamų nėščiosioms bei maitinančioms mamoms. Tai pat juose yra vitaminų A, C, K ir E bei B grupės vitaminų, įvairių mineralinių medžiagų: geležies, magnio, kalio, kalcio, seleno, cinko, mangano, taip pat organizmui reikalingų skaidulų“, – vardija gydytoja dietologė.
Tad ne veltui smidrai patenka į sveikatai palankiausių daržovių sąrašą ir pasižymi ypatingomis savybėmis bei naudingų maistinių medžiagų gausa. „Reguliarus smidrų vartojimas padeda kontroliuoti ir cukraus kiekį kraujyje. Tai dar viena priežastis įtraukti šią daržovę į sergančiųjų diabetu ar norinčiųjų šios ligos išvengti racioną“, – sako dr. E. Gavelienė.
Smidrus rekomenduojama skanauti šviežius, geriausia – tą pačią dieną, kai juos įsigyjate. Kad jie kuo ilgiau išliktų traškūs, koteliai turėtų būti laikomi drėgnai, todėl smidrų galus namuose apvyniokite drėgnu popieriniu rankšluosčiu, sudėkite į plastikinį maišelį arba sandarų maistinį indelį ir laikykite vėsiai šaldytuve.
Juos nuplovus ir nulaužus sumedėjusią kotelių dalį, smidrai dedami į verdantį, šiek tiek pasūdytą vandenį ir, priklausomai nuo kotų storumo, verdami 3–6 minutes. Paskui reikėtų juos trumpam panardinti į kuo šaltesnį vandenį, kad smidrai išsaugotų ryškią spalvą. Tiek pat laiko juos būtų galima ir garinti.
Siūloma smidrus trumpai apkepti. Pagardintus šlakeliu alyvuogių aliejaus, nepjaustytus smidrus rekomenduojama trumpai apkepti keptuvėje ar orkaitėje, kol jų stiebeliai suminkštės. Tuomet juos galima šiek tiek pabarstyti druska bei pipirais ir pateikti kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies patiekalų, kiaušinių bei įvairių daržovių. Prasidėjus grilio sezonui, smidrus galima kepti ir ant grotelių, tačiau svarbu jų neperkepti. Gardu juos valgyti ir vienus, apšlaksčius tirpintu sviestu, o pusryčiams – su kiaušiniais.
Užkandukai su smidrais ir „Camembert“ sūriu
Patiekalui reikės:
Padažui:
Kaip gaminti:
Šaldytą sluoksniuotą tešlą dėkite ant kepimo popieriaus ir palaikykite kambario temperatūroje, kad atšiltų.
Tešlą supjaustykite stačiakampiais. Ant kiekvieno stačiakampio dėkite smidrų, sūrio, pašlakstykite aliejaus, pabarstykite druskos ir pipirų. Tešlos stačiakampius sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir įkaitintoje iki 190 °C orkaitėje kepkite apie 12 minučių.
Dubenyje sumaišykite klevų sirupą su citrinos sultimis.
Padažu apšlakstykite iškeptus užkandukus.
Skanaus!