PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2023 m. Rugpjūčio 6 d. 21:02

Gyvenu ne savo gyvenimą: kaip atpažinti ir sau padėti?

Lietuva

Ufabizphoto nuotr.

EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


274613

Bejėgystės jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, asmeninių poreikių atsisakymas – tai tik keli dalykai, su kuriais susiduria su priklausomybę turinčiais artimaisiais gyvenantys asmenys. Į klausimus apie kopriklausomybę atsako psichologė, programos „Drauge“ koordinatorė Rūta Jasiuvėnaitė.

– Kas yra kopriklausomybė?

– Disfunkcinio santykio problema, kai asmuo jaučia pernelyg didelį emocinį ar psichologinį priklausymą nuo artimo žmogaus ar partnerio. Svarbiu veiksniu tampa tai, kad artimasis paprastai turi priklausomybę ar serga kokia nors liga, jam reikalinga pagalba. Kopriklausomybės rizika ypač didelė tiems, kurių šeimose nesaikingai vartojamas alkoholis, todėl kopriklausomybė glaudžiai susijusi su kito asmens priklausomybe.

– Kokie pavyzdžiai galėtų padėti tai suprasti?

– Tarkim, kad kopriklausoma moteris geria kartu su savo priklausomybę nuo alkoholio turinčiu vyru, nes galvoja, kad taip jis išgers mažiau. Arba meluoja vyro darbdaviui, kad šis susirgo, bando pateisinti jo neatėjimą į darbą rimtomis priežastimis, nors iš tiesų nedirba dėl to, kad geria. Taip pat kopriklausomas asmuo gali tiesiog nepripažinti savo partnerio priklausomybės, nes jis, pavyzdžiui, geria tik brangius alkoholinius gėrimus.

Pasitaiko atvejų, kai kopriklausomas partneris gali imtis atsakomybės atidavinėti partnerio skolas ar vykdyti kitus įsipareigojimus, nes jaučia pareigą „sutvarkyti“ partnerio gyvenimą. Kopriklausomas žmogus atsisako leistis į kelionę, nes nenori palikti partnerio, galvodamas, kad šis nesusitvarkys, nepavalgys, neturės ką veikti ir pan.

– Kaip asmuo tampa kopriklausomas?

– Kai vienas šeimos narys turi priklausomybę, tai paveikia ir kitus – tiek emociškai, tiek dvasiškai, o kartais net ir fiziškai. Dažnu atveju tokioje šeimoje asmens priklausomybė, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas alkoholiu, sukuria tokias situacijas, kuriose jo elgesys ir poreikiai tampa svarbiausi. Tada artimieji priversti prisitaikyti ir taip patys tampa netiesiogiai priklausomi, yra lengvai paveikiami kito žmogaus. Jie pernelyg susifokusuoja ties laisvanorišku ir pertekliniu meilės, pagarbos ir rūpesčio teikimu priklausomam asmeniui.

– Kokie veiksniai padėtų atpažinti kopriklausomybę?

– Kopriklausomas asmuo patiria jausmą, kad gyvena ne savo, o kito žmogaus gyvenimą, nepasitiki savimi, o jo savijauta dažnai priklauso nuo priklausomybę turinčio asmens elgesio. Kopriklausomas žmogus yra linkęs slopinti savo poreikius ir norus, neigti artimojo priklausomybę, jaustis bejėgis. Pasitaiko ir atvejų, kai atsiranda socialinė izoliacija, negalėjimas užmegzti kitų artimų ryšių, nemiga, apetito dingimas ar lėtinis stresas.

– Kaip kopriklausomas asmuo gali sau padėti?

– Pripažinti kopriklausomybę ir ieškoti pagalbos – kreiptis į specialistus, įsitraukti į savitarpio paramos grupes, dalyvauti specialiose programose. Labai svarbu, kad kopriklausomas asmuo ieškotų socialinės paramos ir palaikymo, nes tik taip galima žengti žingsnius link savarankiško, autentiško santykio su savimi bei atgauti pasitikėjimo jausmą. Išsivaduoti iš kopriklausomybės gali padėti ir dalyvavimas programoje „Drauge“, kuri siūlo užmegzti draugystę su savanoriu ir drauge įveikti sunkumus. Daugiau galima sužinoti www.programadrauge.lt.

Pranešimas spaudai