REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Birželio 12 d. 20:07

Atsistatydinus A. Mazuroniui, „darbiečiai“ svarstys jungtis su Regionų partija

Lietuva

Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Greta ZulonaitėŠaltinis: BNS


304539

Po nesėkmingų prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų parlamentaras Andrius Mazuronis pasitraukė iš opozicinės Darbo partijos (DP) pirmininko pareigų, o politinė jėga svarstys jungtis su Lietuvos regionų partija, trečiadienį pranešė LRT radijas.

„Jau atsistatydinau, taip“, – LRT radijui kalbėjo A. Mazuronis ir pridūrė, kad iš partijos neketina trauktis.

Politikas teigė prisiimąs atsakomybę už prastus rinkimų rezultatus. Jį pareigose laikinai keičia Darbo partijos vicepirmininkas Seimo narys Valentinas Bukauskas.

A. Mazuronis Darbo partijai vadovavo nuo 2022 metų, kai iš šių pareigų atsistatydino organizacijos steigėjas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

A. Mazuronis taip pat sakė, kad šiuo metu partija svarsto jungtis su Lietuvos regionų partija.

„Šiuo metu kalbama apie jungimąsi su Regionų partija“, – kalbėjo jis.

„Aš pritarčiau aplamai politinei konsolidacijai centro kairės politiniame lauke, nes kaip mes matome per Europos Parlamento rinkimus, jeigu šešios ar septynios partijos gauna nuo vieno procento iki penkių procentų, tai akivaizdu, kad balsų susiskaidymas yra labai didelis, nuo ko tos smulkiosios partijos kenčia, o laimi tik tokios partijos kaip konservatoriai ar socialdemokratai“, – sakė politikas.

Vėliau A. Mazuronis BNS sakė, kad Darbo partija iki pirmadienio konkrečiau žinos, kaip atrodys politinės organizacijos ateitis.

„Iki pirmadienio bus pasiaiškinti, pazonduoti variantai ir žiūrėsime, kur link judėsime“, – kalbėjo jis.

Politikas neįvardijo su kokiomis dar politinėmis partijomis „darbiečiai“ matytų poreikį kalbėtis dėl jungimosi, tačiau pridūrė matantis prasmę vienytis visiems smulkiems politiniams judėjimams.

Jungimąsi su Regionų partija jis vadino logišku, kalbėjo, jog ši politinė jėga taip pat neatmeta tokios galimybės.

Savo pasitraukimą iš DP pirmininko pareigų A. Mazuronis vadino stimulu vidinėms partijos diskusijoms.

„Akivaizdu, kad rezultatai visų praėjusių rinkimų yra netenkinantys, mes matome žmonių nutekėjimą – frakcijos seniūnas paliko partiją, Ieva (Kačinskaitė-Urbonienė – BNS) paliko partiją, skyriuose matosi tam tikrų žmonių demotyvacija“, – sakė politikas.

Anot jo, daugiau iš partijos nepasitraukė niekas. Tuo metu paklaustas apie Viktoro Fiodorovo ateitį „darbiečių“ frakcijoje Seime, A. Mazuronis atsakė su juo trečiadienį nekalbėjęs.

„V. Fiodorovo planus geriausiai gali pakomentuoti pats V. Fiodorovas“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Buvęs Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Fiodorovas praėjusį sekmadienį paskelbė paliekantis partiją.

Jeigu V. Fiodorovas paliktų ir „darbiečių“ frakciją Seime, ši subyrėtų, nes nebeliktų privalomų septynių narių.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. arba 11,2 tūkst. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas V. Uspaskichas. Jis kovą sustabdė narystę partijoje ir nedalyvavo rinkimuose po to, kai teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų, pernai per savivaldos rinkimus Darbo partija liko aštunta su 46 mandatais šalies savivaldybėse.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA