5G ryšys grąžino Lietuvą į interneto lyderių gretas, bet vartotojai juo naudotis neskuba

telephone-586266_1280
Lietuva
pixabay.com nuotr.
Regina Statkuvienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Lietuvoje naujosios kartos 5G ryšį išmėginti daugiau nei metus siūlo visi šalies operatoriai. Tačiau remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, lietuviai neskuba keisti savo 4G ryšio planų į naujus. 2023 m. duomenys rodo, kad iš visų SIM kortelių, naudojamų interneto paslaugoms Lietuvoje, tik 5,45 proc. palaiko 5G ryšį.

Technologijų žurnalistas Karolis Makrickas įsitikinęs, jog tokia situacija susiklostė, nes daugelis žmonių Lietuvoje vylėsi, kad perėjimas iš 4G į 5G bus panašus kokybinis šuolis, koks buvo pereinant iš 3G į 4G.
 
„Kaina anuomet iš esmės nesikeitė, bet greičio skirtumas buvo akivaizdus. Dabar gi 4G yra pakankamai greitas ir galingas viskam, kuo šiandien naudojamės. 5G nesiūlo kažkokios revoliucijos, kurią vartotojas pajustų ir būtų pasirengęs už tai mokėti gerokai didesnę kainą“, – įsitikinęs jis.
 
Savo ruožtu asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas įsitikinęs, kad nors šiandien 4G ir atliepia vartotojų poreikius, tačiau ir 5G vartotojų skaičius neišvengiamai augs, o puikus šio ryšio padengimas jau šiandien didina investicinį Lietuvos patrauklumą bei gerina šalies įvaizdį.
 
Tuo metu Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas Tomas Misevičius pabrėžė, kad technologinei pažangai yra būtina infrastruktūra, o 5G šiandien jau sudaro tokias galimybes.
 
Išmaniųjų miestų ir automobilių nėra, o infrastruktūra jau veikia
 
„Tiek aš, tiek turbūt ir daugelis žmonių Lietuvoje, tikėjomės, kad perėjimas iš 4G į 5G bus panašus kokybinis šuolis, koks buvo pereinant iš 3G į 4G. Galbūt toks lūkestis susiformavo, nes šis ryšys buvo reklamuojamas, kaip labai reikalingas išmaniųjų namų bei miestų, išmaniųjų automobilių, daiktų interneto funkcionavimui. Viskam, kam reikia ne tik didesnio greičio, bet signalo nevėlavimo nė milisekundės dalimi“, – apie 5G keltus lūkesčius kalbėjo K. Makrickas.
 
Todėl, anot jo, galima teigti, kad 5G yra šiek tiek per ankstyva technologija.
 
„Neatsirado tokie miestai ir automobiliai, kaip ir kita technika, kuriai būtų aktualus 5G ryšys. Visa tai vėluoja ateiti, nors greitesnis ryšys atėjo. O kai siuntiesi kažkokį filmą tas milisekundės skirtumas nėra reikšmingas, jis tampa svarbus, kai, pavyzdžiui, automobilis turi komunikuoti su šviesoforais. O kai pasižiūri į kainos skirtumus, tikrai nematai už ką reiktų tiek dabar mokėti“, – pastebi technologijų žurnalistas.
 
Tačiau, anot jo, lietuviai tikrai domisi technologijomis ir yra imlūs inovacijoms, todėl ir 5G ryšiui ateis laikas.
 
„Bendrovės investavo žiūrėdamos į ateitį, kai visiems reikės ir 5G interneto. Tačiau šiandien jos galėtų, pavyzdžiui, išskirstyti 5G ryšį į planus pagal greitį, kaip kad yra kitose šalyse. Tada vartotojas galėtų jį rinktis pagal savo poreikius. Jei mokestis ir už 5G būtų panašūs kaip už 4G būtų, matyt, vartojai labiau rinktųsi 5G ryšį. Gali būti, kad žmonės jį rinksis tuomet, kai senuosius telefonus keis naujais“, – apie palaipsnės plėtros perspektyvas kalbėjo K. Makrickas.
Siekiant technologinio proveržio – būtina sukurti infrastruktūrą
 
Asociacijos „Infobalt“ vadovas S. Černiauskas įsitikinęs, kad 5G plėtra buvo net kiek pavėluota.
 
„Lietuva su 5G įdiegimu startavo gana vėlai, buvome viena iš paskutinių Europos šalių, tačiau labai greitai padarėme pažangą, o vartojimas irgi kyla. Pagal 5G interneto aprėptis šiandien Lietuva atrodo labai gerai, yra padengta 99 proc. teritorijos. Pagal šį rodiklį esame aplenkę kitas lyderiaujančias šalis, tokias, kaip Japonija, Vokietija, Šiaurės šalys, JAV. Esame aplenkę ir Estiją, su kuria dažnai lyginamės“, – vardijo S.
Černiauskas.
 
Anot jo, tai nėra tik gražūs statistiniai rodikliai.
 
„Jau buvo neramu, kad prarandame interneto lyderio pozicijas. 5G vėl ten mus grąžino. Tai yra naudinga ne tik mūsų vartotojams, bet ir investicijų pritraukimui, šalies įvaizdžio gerinimui“, – įsitikinęs „Infobalt“ vadovas.
 
Jis atkreipė dėmesį, kad nors bendras 5G vartotojų skaičius atrodo nedidelis, tačiau kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai, kurie yra daugiausia investavę į 5G, gali pasidžiaugti jau gerokai didesniais 5G naudojančių vartotojų skaičiais nei bendras vidurkis.
 
Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas T. Misevičius sutinka, kad nors kol kas 4G įprastoms vartotojų reikmėms tikrai pakanka ir 5G kol kas yra labiau aktualesnis verslams, tačiau 5G įdiegimas gali paskatinti kitų technologijų, paslaugų spartesnį vystymąsi, jų įgalinimą arba aukštesnių technologijų pasiekimą ten, kur jos dabar yra nepasiekiamos. Pavyzdžiui, labiau nutolusiuose Lietuvos taškuose. Arba ten kur plačiajuostis internetas nėra dar toks spartus.
 
„5G yra puiki galimybė vystytis ir plėtotis daiktų internetui. Pirmiausia juk reikia sukurti terpę naujų paslaugų atsiradimui, o ne laukti, kol savaime kažkas įvyks. 5G reikia ten, kur dar mūsų nėra“, – apie infrastruktūros svarbą technologijų plėtrai kalba T. Misevičius.
 
Todėl, anot pašnekovo, neteisinga būtų teigti, jog 5G Lietuvoje įdiegta per anksti, nors šiuo metu ir nėra paslaugų, kurios būtų tik per šį ryšį pateikiamos.
 
„5G infrastruktūra ir produktai jau yra. Žmonės gali įsigyti nešiojamus įrenginius, kuriuose galimybė naudotis 5G jau yra – to nereikia nei papildomai užsisakyti, nei už tai mokėti. Nemanau, kad ilgai laukti teks ir pokyčių, jie labai organiškai atsiras“, – įsitikinęs Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas.
 
Jo teigimu, gali įvykti ir labai spartus technologinis šuolis. „Gali užtekti vieno kito netikėtai atsiradusio startuolio, kuris visą rinką pakeistų labai greitai“, – pabrėžė T. Misevičius.
 
6G jau irgi pakeliui
 
S. Černiauskas atkreipia dėmesį, jog išmanieji miestai ar daiktų internetas tik keli galimo 5G pritaikymo pavyzdžiai.
 
„Dažnai 5G internetas naudojamas kai pirmųjų durų internetas ten, kur nėra šviesolaidžio arba kitų stabilių interneto galimybių. Šiuo metu greitis yra esminis jo privalumas. Ir galimybė naudotis internetu ten, kur anksčiau būdavo sudėtinga. Jau dabar tie patys filmai, kita medija užima daugiau vietos ir visu tuo turiniu naudoti reikia spartesnio interneto“, – pastebėjo pašnekovas.
 
Jis neabejojo, jog tobulės ir pati technologija, o jos naudojimas plėsis tol, kol mes neturėsime dar kitos kartos tinklo.
 
„Technologijų pasaulyje pabaigos nematysime, jos labai sparčiai tobulėja, 6G jau yra vystymo stadijoje. Vieną dieną jis pakeis ir 5G“, – sakė S. Černiauskas.