Valgomos sraigės portretas

Šiauliai
Gabrielė Pastaukaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Išvydę lėkštėje sraigę, žmonės reaguoja įvairiai: vieni sučepsi iš malonumo, kiti sutrinka, treti pareiškia: „Fe, prancūzais nebūsime!“ Jeigu žinotumėte, koks ekologiškas yra sraigės gyvenimo būdas ir kokia ji maistinga, galbūt pagalvotumėte dukart prieš atsisakydami sraigiško delikateso.

Nepripažįsta „chemijos“

Sraigių augintojai Lietuvoje dažniausiai veisia dviejų rūšių afrikietiškos kilmės sraiges: Helix Aspersa Muller ir Helix Aspersa Maxima. Natūraliai mūsų šalyje auga Helix Pomatia – vynuoginės sraigės, kurias mūsų tautiečiai renka ir pristato į supirkimo punktus arba deda į savo puodą.

Vis tik į laisvėje gyvenančios sraigės mitybos racioną gali patekti ne itin sveikas maistas. Augintojų prižiūrimos sraigės – priešingai, maitinamos kokybišku maistu: ankštinėmis kultūromis, dobilais, rapsais, kopūstų lapais ir kitais žalumynais. Augintojai jas palepina ir specialiais pašarais, praturtintais įvairiais mikro-
elementais. Įdomu tai, kad sraigių virškinimo sistema nėra prisitaikiusi prie nenatūralių medžiagų, todėl užvalgiusios sintetinių, modifikuotų pašarų jos paprasčiausiai žūsta.

Vakarieniaujant girdėsite iš tolo

Sraigės dažniausiai auginamos taip vadinamose sraigių fermose – žemės plotuose, aptvertuose maždaug pusės metro tvora. Žinoma, sraigei ir lubos neriba, todėl ant tvoros viršaus yra barstoma druska arba specialūs mišiniai. Sraigės sūrumo labai nemėgsta – vos jį pajutusios, apsisuka ir grįžta į aptvarą.

Sraigėms pažaboti reikalinga druska, o joms auginti – drėgmė ir pavėsis. Fermoje paprastai būna įrengtos vandens laistymo sistemos, kurios palaiko drėgną mikroklimatą. Nuo tiesioginių saulės spindulių sraiges apsaugo slėptuvės – medinės paletės, pakreiptos tam tikru kampu. Jeigu diena giedra, sraigės po palete gali išbūti visą dieną ir tik saulei nusileidus išlenda pavakarieniauti. Joms apskritai yra priimtinesnis naktinis gyvenimo būdas.

Beje, sraigės turi labai daug smulkių dantukų, kuriais maistą ne kramto, o smulkina ir trina. Todėl sutemus, kai aplink ramu ir tyku, fermose girdėti čežėjimas – sraigės valgo.

Žiemą miega ne tik lokiai

Sraigės daug erdvės nereikalauja. Dešimtyje arų jų išsitenka iki 300 000. Rugsėjo pabaigoje arba ankstyvą spalį tokius didžiulius kiekius sraigių augintojai surenka rankomis ir perneša į specialią patalpą, kurioje sraigės panyra į žiemos miegą. Sraigėms žiemą nešalta – patalpoje kondicionieriumi palaikoma 2–4 laipsnių temperatūra. Beje, prieš užmigdamos, sraigės savo kiauto angą užveria plona plėvele, kuri jas apsaugo nuo šalčio.

Sraigių žiemojimo laikotarpis tęsiasi iki kovo mėnesio. Tuomet temperatūra patalpoje pakeliama iki 10 laipsnių, ir sraigės, pajutusios pavasarį, pabunda. Kad atgautų jėgas, jos porą savaičių maitinamos, o tuomet pradeda daugintis.

Sraigės yra hermafroditai, t. y. turi ir moteriškus, ir vyriškus lyties organus. Per sueitį abi sraigės apvaisina viena kitą ir abi deda kiaušinėlius. Viena sraigė padeda 100–120 į ikrus panašių kiaušinėlių.

Laisvėje gyvenančios sraigės kiaušinėlius deda į žemėje išraustas, 5–10 cm gylio duobutes, o augintojų prižiūrimos sraigės – į specialias dėžutes, kuriose iš pribertų žemių suformuojamos duobutės. Po 2–3 savaičių iš kiaušinėlių išsirita sraigiukai. Kai leidžia oro sąlygos, jie pernešami į fermas ir auginimo procesas tęsiamas lauke.

Sveikatos ir grožio šaltinis

Tiesa, pasimėgauti dauginimosi malonumais gali ne visos sraigės. Daugelis jų vos užmigusios patenka į maisto pramonę. Sraigės iš pradžių verdamos 5–10 min., kaip minėta, karštyje jos žūva. Tuomet kiekviena sraigė ištraukiama iš kiauto, nugleivinama ir ruošiama: verdama, konservuojama ar kitaip apdorojama, mat receptų yra daug. Sraigių kiautai išvalomi, į juos vėliau dedama sraigių mėsa.

Patiekalai iš sraigių yra be galo sveiki. Juk sraigė – beveik šimtaprocentinis baltymas, o tuo pačiu ir energijos šaltinis. Sraigių mėsą žmogaus organizmas labai lengvai pasisavina, išskaido, todėl jų užvalgius, skrandyje nėra jokio sunkumo jausmo. Beje, moksliškai įrodyta, kad sraigių mėsa turi priešvėžinių ląstelių.

Sraigės taip pat naudojamos grožio pramonėje. Visame pasaulyje sėkmingai veikia grožio salonai, kuriuose atliekamos procedūros su gyvomis sraigėmis, mat jų gleivės turi regeneracinių savybių.

Toms, kurios nenori įsileisti nė minties apie sraigę, šliaužiojančią ant veido odos, yra kuriami kremai ir kt. su mechaniniu būdu išgautomis sraigių gleivėmis.

Sraigių degustacija: idėja originaliam vakarėliui ir įmonės šventei

„Sraigių delikatesai“ vadovas Gediminas Micuta pasakoja, kur mūsų mieste galima įsigyti skaniai ir sveikai paruoštų sraigių, bei atskleidžia, su kuo dažniausiai žmonėms asocijuojasi sraigės skonis:

– Mūsų įmonė atstovauja Lietuvos sraigių augintojams, kurie augina afrikietiškas Helix Aspersa Maxima sraiges. Šios sraigės užauga vos per 8 mėnesius, todėl jų mėsa yra daug šviežesnė ir minkštesnė nei, pavyzdžiui, vynuoginių sraigių, kurios subręsta per 3 metus.

Sraiges ruošiame su originaliu burgundišku padažu, kurio sudėtyje yra sviesto, česnakų, žolelių. Jį gamindami nenaudojame jokių konservantų, skonio stipriklių ar maisto dažiklių, o sviestą perkame tiesiai iš gamintojo. Savo produkciją patikime tik specializuotoms parduotuvėms, kurios prekiauja sveiku maistu. Šiauliečiai mūsų sraigių gali įsigyti SMF – Skanaus maisto fabrike (Vilniaus g. 28).

Sraigės čia parduodamos užšaldytos, supakuotos į specialų, karščiui atsparų indą. Jas paruošti namuose labai paprasta: tereikia įdėti indelį su sraigėmis į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir palaikyti apie 10 min. arba tol, kol ims burbuliuoti sviestas. Vienoje pakuotėje yra 12 sraigių.

Asmeninėms šventėms, įmonės vakarėliams organizuojame sraigių degustacijas. Dirbame visoje Lietuvoje. Degustacijos metu ne tik paragausite sraigių, bet ir išgirsite įdomių faktų apie šiuos moliuskus. Galima užsisakyti degustaciją su vynu arba putojančiu šampanu – išbandysite, kuris gėrimas labiau dera prie sraigių.

Beje, kai žmonių, pirmą kartą ragaujančių sraiges, paklausiu, koks gi yra jų skonis, daugelis atsako, kad sraigės primena grybus. Tokių, kurie neišdrįstų paragauti sraigių, neatsiranda. O tie, kurie iš pradžių raukosi labiausiai, vėliau suvalgo daugiausiai.