Svetimų vaikų globa – vis dar įkalnėje

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

220237

„Kaip rekomendavo mokymuose, esu sukūrusi vaikui pasaką, kaip jis pateko į mūsų šeimą. Ją vaikui vakarais seku“, – pasakoja Neringa Eigirdienė, netrukus tapsianti oficialia vaiko globėja. Geraširdžių, norinčių globoti svetimus vaikus, regione atsiranda ir daugiau, tačiau šalies planas pereiti nuo vaikų globos institucijose prie gyvenimo šeimose Šiaulių krašte vyksta gana lėtai. Iki kovo vidurio nepavyko rasti nei vieno budinčiojo globėjo, kuris galėtų iš nesaugios aplinkos paimtą vaiką priglausti keletui parų.

Politikai sprendimui pritarti neskuba

Valstybinių lygiu užsimota nuo institucinės globos pereiti prie bendruomeninių paslaugų, tačiau jau dabar aišku, kad tokia reforma gali užtrukti dešimtmečius. Kitose šalyse normaliu reiškiniu laikomas vaiko globojimas šeimoje ar šeimynoje – Lietuvoje vis dar naujovė.

Įstatymo įsigaliojimui valstybė dar nėra tinkamai pasiruošusi. Nenumatyta, kas turi rūpintis į globos namus nepatekusiais vaikais, ar kur, praėjus trims mėnesiams, reikėtų vaiką perkelti. Apskrityje nėra pakankamai šeimų, šeimynų, socialinių globėjų, kurie priimtų iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybai jau yra pristatytas sprendimo projektas, kuriame numatyta, kad asmeniui, panorusiam tapti socialiniu globėju, būtų mokama minimali alga
(380 Eur) už kiekvieną šeimoje globojamą vaiką ir būtų suteikiama vienkartinė 400 Eur išmoka vaiko vietai įkurti. Tarybos nariai projektui dar nėra pritarę.

Pagal projektą, socialinio globėjo šeimoje vienu metu turėtų būti galima apgyvendinti iki trijų vaikų, išimtys būtų taikomos tuomet, kai nenorima išskirti brolių, seserų. Socialinis globėjas vaiko pasirinkti negali ir privalėtų globotinį priimti prireikus skubios pagalbos ir kai vaikui nustatoma laikinoji globa (iki 12 mėnesių).

Taip pat numatoma, kad socialiniai globėjai turi būti ne jaunesni nei 21 ir ne vyresni nei 65 metų. Jie privalės baigti Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) kursus.

Kelias į globą – per GIMK kursus

Per tris šių metų mėnesius Šiaulių mieste iš šeimų, kuriose vaikui nesaugu, paimta daugiau vaikų nei per visus praėjusius metus. Anot Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario, po rezonansinių, tragiškų, visą šalį sukrėtusių įvykių, visuomenė tapo aktyvesnė, tad pranešimų apie skriaudžiamus vaikus smarkiai padaugėjo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja konkursą, kurio tikslas iki gegužės mėnesio parengti socialinius globėjus. Jie bet kuriuo paros metu galėtų paimti vaiką iš krizėje atsidūrusios šeimos. Šiaulių regionui būtų paruošta 12 globėjų.

Kol kas trumpalaikės globos klausimas sprendžiamas vaiką laikinai apgyvendinant Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje. Šiemet šia paslauga pasinaudoti teko 7 kartus.

Šiaulių savivaldybės Socialinių paslaugų centre globėjai ir įtėviai ruošiami jau kelerius metus. Per tą laiką GIMK kursus išklausė apie 200 globėjų bei įtėvių. Šiemet jais besiruošiantys tapti supažindinti su galimybe būti socialiniais globėjais, tačiau tuo susidomėjo vos viena šeima.

Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė Vida Šalnienė viliasi, kad daugiau susidomėjusių bus tuomet, kai miesto Taryba patvirtins socialinio globėjo veiklos organizavimo tvarkos aprašą. Tada bus aiškiau, kokius reikalavimus turės atitikti ir kokio atlygio gali tikėtis būsimieji socialiniai globėjai.

Direktorė sako, kad į GIMK kursus žmonės ateina vedini įvairių motyvų. Vieni nori įsivaikinti mažylį, negalėdami susilaukti savo vaikų, kiti – pastūmėti aplinkybių, kai į institucinę globą rizikuoja patekti jų artimųjų ar giminaičių vaikai. Treti turi savo vaikų, tačiau nori įprasminti gyvenimą, padėdami užaugti be tėvų globos likusiam vaikui.

Įvadinių GIMK mokymų tikslas yra padėti šeimoms įvertinti savo gebėjimus, suvokti, kokį svarbų žingsnį jos žengia. „Nei vienam nesakome – gausite šviesiaplaukę, ramią mergaitę mėlynomis akytėmis. Kai kurie net piktinasi, kad gąsdiname per daug, tačiau grįžę į tęstinius mokymus ar individualių konsultacijų metu padėkoja. Auginti savo vaikus ir globotinius yra didžiulis skirtumas. Juk šie vaikai jau būna atstumti, palikti, dažnai patyrę įvairių rūšių smurtą. Taip pat yra ir biologiniai tėvai, su kuriais globėjai turi pareigą užtikrinti vaiko ryšius, jei tai nekenkia vaiko interesams“, – pasakoja centro vadovė.

Globoti leidžiama ne visiems

Šįmet Šiauliuose GIMK mokymus jau baigė 7 asmenys, planuojama surinkti dar dvi būsimų globėjų ir įtėvių grupes.

Iki 3 mėn. trukmės įvadinius GIMK mokymus sudaro 10 grupinių užsiėmimų ir ne mažiau kaip du individualūs susitikimai būsimųjų globėjų ar įtėvių namuose. Tiesa, ne visi, baigę GIMK, tampa globėjais, kartais tam nesiryžta patys, būna, kad palūkėti pataria GIMK atestuotos socialinės darbuotojos.

„Būna atvejų, kai būsimi globėjai ir įtėviai neatitinka vieno ar kito šeimos gebėjimų punkto, pavyzdžiui, saugios aplinkos užtikrinimo, netinkamų gyvenimo sąlygų, globėjai patys dar neišgyvenę netekčių ar kategoriškai nusiteikę nutraukti vaiko saitus su biologiniais tėvais. Būna ir kitų priežasčių, kada suvokiame, kad šeimai geriau dar palaukti“, – atvirauja V. Šalnienė.

Globotinių jau turi, bet socialinei globai dar nepasirengę

Šiaulių rajono Kuršėnų globos namai šįmet taip pat pradėjo organizuoti GIMK kursus. Juos šiuo metu lanko 8 asmenys, išvadas gaus 7 asmenys. Dar viena Šiaulių rajono būsimų socialinių (profesionalių) globėjų šeima mokosi Vilniuje „SOS vaikų kaimo“ organizuojamuose kursuose. Visi lankantieji GIMK mokymus Kuršėnuose taps globėjais, o ateityje kai kurie mąsto ir apie socialinio globėjo statusą.

„Socialinio globėjo pareigos manęs negąsdina, tačiau tokios veiklos imčiausi tik tuomet, kai savo vaikus išleisčiau į mokslus. Idėją palaikau, mat pati esu užaugus globos namų kaimynystėje. Visada su gailesčiu žiūrėjau į tėvų globos netekusių mažylių veidus“, – atvirauja trijų vaikų mama Neringa Eigirdienė, netrukus tapsianti ir oficiali giminaičių vaiko globėja.

Moteris sako įsivaikinti kol kas neplanavusi, tačiau privertė aplinkybės – į šeimą pateko vos 4 mėn. kūdikis, kuriuo džiaugiamasi jau beveik metus.

N. Eigirdienė atvirauja, kad GIMK kursai pakeitė jos požiūrį į vaiko bendravimą su biologiniais tėvais, padėjo įsigilinti į jų emocijas.

„Reikia vis dėlto tų šaknų, ūgtelėję jie vis tiek ima ieškoti. Kažkiek minimaliai leisiu bendrauti su tėvais ir dabar leidžiu lankyti mažylį mūsų namuose, bet į tėvų namus nevežu, mat tam netinkama aplinka. Kaip rekomendavo mokymuose, esu sukūrusi vaikui pasaką, kaip jis pateko į mūsų šeimą. Ją vaikui vakarais seku“, – pasakoja N. Eigirdienė.

„Tie vaikai nėra blogesni“

Kuršėnuose GIMK mokymus lankantis Dangis Siliūnas sako su žmona svarstęs tapti socialiniais globėjais, tačiau laukia konkretesnės informacijos iš Šiaulių rajono valdžios. Jo šeima globoti būtų linkusi mažamečius vaikus, o dėl vyresnių – svarstytų.

D. Siliūno šeimoje auga trys paauglės, viena iš jų – globotinė. „Mergaitę lankėme jau globos įstaigoje. Apie ją sužinojome iš žmonos giminaitės, mat pastaroji užaugino dabar jau savarankiškai gyvenančią pilnametę mergytės seserį“, – pasakoja vyras.

D. Siliūno šeima su biologiniais tėvais globotinei bendrauti nedraudžia. „Mergaitė bendrauja telefonu, dažnai išleisti pas tėvus nesame linkę, netinkama aplinka, ir neleidžiame kelti skaudulių, nuo kurių ji bėgo į globos namus“, – neslepia vyras.

Pašnekovas žino, kad globotiniams reikia kur kas daugiau dėmesio nei saviems vaikams. Jo žmona studijuoja socialinę pedagogiką ir psichologiją, tad teorinių žinių šeima turi nemažai, juolab kad paramą bei pagalbą teiks ir Globos centrai.

Vyras atvirauja kursuose taip pat gavęs neįkainojamos patirties: „Atrodo, savo augini, negi kito vaiko neužauginsi, tačiau skirtumas didžiulis, o ir pasikeitimai gali būti kardinalūs. Mūsų globotinė, kol gyveno vaikų namuose, kas mėnesį gulėjo ligoninėje. Paaiškėjo, kad tik todėl, jog nenorėjo į mokyklą. Dabar ji nenori praleisti nei vienos dienos mokykloje.“

Vyras teigia, kad skeptiškai į globą žiūrėję aplinkiniai žmonės vėliau įsitikino, kad turėti globotinį – didžiulė gyvenimo dovana. „Visi šneka, kad niekas nieko nedaro. Mes gal vieną, du ar tris globosime, tada gal kitus paskatinsime. Visi šaukia, kad globos namuose neva tai užauga blogesni vaikai arba valstybinė globa tampa įpročiu, pereinančiu iš kartos į kartą. Mūsų globotinės mama taip pat iš vaikų namų, tad jei nieko nedarysime, tai ir toliau kartosis. Tie vaikai nėra blogesni, jiems tiesiog reikia dėmesio, meilės, supratimo“, – sako pašnekovas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt