REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Balandžio 12 d. 08:27

Gamta paplūdimiams per žiemą buvo gailestinga

Klaipėda

Vitos Jurevičienės nuotr.

Valdas PryšmantasŠaltinis: „Vakarų ekspresas“ inf.


297871

Pasibaigus audrų sezonui pajūrio savivaldybės skaičiuoja gamtos padarytą žalą paplūdimiams. Šiemet nuostoliai, palyginti su praėjusiais metais – minimalūs, todėl ruošiantis vasarai daug vargo nebus, sako tvarkdariai. Kol kas tiksliai suskaičiuoti, kiek kainuos gamtos išdaigos, negalima.

Neprognozuojama stichija kasmet pateikia staigmenų, kartais žmonėms jos kainuoja itin brangiai.

Laikoma, kad žiemos audrų sezonas pajūryje tęsiasi iki kovo pabaigos – nors jis jau baigėsi, tačiau netikėtumų galimybė neatmetama, juolab kad šylant klimatui staigmenų tikimybė didėja.

O kol kas pajūrio prižiūrėtojai džiaugiasi, kad gamta paplūdimių ir žmogaus patogumui įrengtos infrastruktūros per žiemą pasigailėjo ir pridarė kur kas mažiau eibių nei anksčiau.

Buvo ramu visur

Uostamiesčio teritorijoje pajūrį prižiūrinčios Savivaldybės įmonės „Klaipėdos paplūdimai“ vadovas Žigintas Narmontas sako, kad, be išplautų kopų ir dėl to tarp jų pakibusio medinio tako tarp Melnragių, didesnių eibių gamta nepridarė.

„Praėjusio žiemos sezono metu didesnius nuostolius patyrėme dėl iš miško išsiveržusio upelio, kuris nuplovė kopą tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės, ten turėjome gelbėti tiltelį. Jis sutvirtintas, remontuojamas. Daugiau didesnių nuostolių neturėjome, tik pajūryje buvo daug sąnašų iš marių – medžių šakų, pasitaikė padangų. O mūsų statiniams, įrenginiams didesnių nuostolių nepridaryta“, – „Vakarų ekspresui“ sakė įmonės vadovas.

Palangoje žiemos sezono metu padaryta žala dar neįvertinta – balandį dar gali būti staigmenų – bet iki šiol akivaizdžių nuostolių nematyti, sako įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius.

„Tikro vertinimo dar nedarėme, nes balandį dar gali būti audrų, visada gegužės pradžioje vertiname. Tada ir bus tikslūs skaičiai, bet, plika akimi žiūrėdami, kažko išskirtinio nematome“, – sakė jis.

Neringos savivaldybės įmonė „Paslaugos Neringai“ teigia, kad praėjusį žiemos sezoną poilsiautojams skirta paplūdimių infrastruktūra nesugadinta.

„Žiemą paplūdimiuose likusi infrastruktūra – neįgaliųjų nusileidimo takai, laiptai, gelbėjimo stotys ir postai – nuo gamtos stichijos šiais metais nenukentėjo“, – „Vakarų ekspresui“ pranešė Savivaldybė.

Anot jos, per žiemos audras buvo nuplautas didelis smėlio kiekis Nidos šiauriniame paplūdimyje, kuris bus papildytas smėliu, nukastu nuo privažiavimo kelio į Preilos paplūdimį.

Kitus pajūrio plotus pusiasalyje prižiūrinčios Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Lina Dikšaitė dienraščiui teigė, kad apsauginio kopagūbrio apžiūra ir žalos vertinimas vyksta, tačiau klimatui šylant gamtą prognozuoti sunku, todėl audrų tikimybė išlieka.

„Tikimės, kad audrų sezonas jau baigėsi, bet kai vyksta tokia klimato kaita, visokių netikėtų ekstremalių situacijų gali bet kada pasitaikyti, tačiau tradiciškai mes laikome, kad kovas jau yra audrų sezono pabaiga, darome visos pajūrio juostos apžiūrą, vertiname apsauginio kopagūbrio būklę“, – sakė L. Dikšaitė.

Praėjęs žiemos sezonas buvo žymiai ramesnis nei ankstesniais metais, teigė ji.

„Laikas nuo praėjusio rudens iki šio pavasario yra tikrai nepalyginamas su ankstesniais metais, kai buvo pažeista 18 kilometrų apsauginio kopagūbrio, laiptų nuplauta. Šįkart per tą laikotarpį mes fiksavome devynias didesnes audras, vėjo sustiprėjimus, iš jų žymiausias – lapkričio 23-iąją buvo, kai gūsiais vėjo greitis viršijo 20 metrų per sekundę“, – kalbėjo L. Dikšaitė.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius „Vakarų ekspresui“ taip pat patvirtino, kad išskirtinės žalos šios įstaigos prižiūrimose pajūrio teritorijose per praėjusią žiemą gamta taip pat nepadarė.

„Kažko ypatingo, papildomų nuplovimų nėra. Įprasta situacija“, – sakė D. Nicius.

Pasiruošimas sezonui prasidėjo

Klaipėdos rajono valdose pajūris yra priskiriamas saugotinoms teritorijoms, todėl Savivaldybė ten tik minimaliai rūpinasi esama infrastruktūra bei paplūdimių priežiūra, kuri priskirta seniūnijoms.

„Po žiemos didelių apgadinimų nebuvo, kaip ir kasmet, seniūnija paremontuoja laiptus, takus. Sezono metu bus atvežtos atnaujintos persirengimo kabinos, Turizmo ir informacijos centras perka naujus informacinius stendus ir keis senuosius, kurie nusidėvėjo“, – pranešė rajono Savivaldybė. Anot jos, šiemet pajūrio priežiūrai Karklėje skirta 40 tūkst. eurų.

Panašiai artėjančiai vasarai ruošiasi ir kitos pajūrio savivaldybės.

„Pagrindiniai darbai – kaip visada: takų tvarkymas po žiemos, nors juos prižiūrime ir žiemą, pavasarį laukia esminiai darbai. Daugiau – nuleidimo takai prie jūros, dviračių aikštelių surinkimas. Dabar ruošiamės, darbai prasidės balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje“, – sakė „Palangos komunalinio ūkio“ vadovas G. Valinevičius.

Nidoje, be pagrindinių paruošiamųjų darbų, tokių kaip užpustyto smėlio nukasimas, kasmetinis susidėvėjusių detalių pakeitimas ir dažymas, planuojamas takų remontas ir naujų įrengimas.

„Iki gegužės planuojama atnaujinti neįgaliųjų nusileidimo į paplūdimį taką prie Nidos centrinės gelbėjimo stoties. Iki vasaros – įrengti naują Preilos gelbėjimo stoties pakopinę terasą, nes senoji buvo susidėvėjusi ir jau išardyta. Ruošiantis vasaros sezonui taip pat bus nukastas smėlis nuo privažiavimo kelio į Preilos paplūdimį, nuo Pervalkos neįgaliųjų nusileidimo tako – dėl netinkamai suprojektuoto tako smėlis jį užpusto kasmet“, – teigia Neringos savivaldybė.

Iki balandžio pabaigos taip pat numatoma įrengti naują neįgaliųjų nusileidimo į paplūdimį taką, naujus suolus ir dviračių stovus prie Juodkrantės centrinės gelbėjimo stoties.

Kiek visa tai tiksliai kainuos, Savivaldybė šiuo metu įvardinti dar negali.

Persirengimo kabinas, suoliukus ir šiukšliadėžes į Neringos paplūdimius planuojama išvežti gegužės viduryje.

Kuršių nerijoje tvarkymui – apie trečdalis milijono

Tvarkymo darbams Kuršių nerijos nacionalinio parko prižiūrimose teritorijose šiemet ketinama išleisti 200-300 tūkst. eurų, teigia L. Dikšaitė.

„Kiek kainuos – labai sunku numatyti, nes krantotvarka yra viešuoju konkursu perkama paslauga, bet planuojame, kad kainuos 200-300 tūkst. eurų – priklauso nuo to, kiek infrastruktūros reiks atstatyti. Skaičiuojame preliminariai, daugmaž žinodami situaciją, bet gamta viską pakoreguoja, tad tiksliai sunku suskaičiuoti. Paprastai mažiau nebūna, gali būti tik daugiau“, – kalbėjo L. Dikšaitė.

Pasak direkcijos vadovės, pinigai būtų skirti tvarkyti ne tik po praėjusio žiemos sezono, bet ir ankstesniais metais atsiradusiems pažeidimams.

„Turbūt ženkliausi kopagūbrio vakarinio šlaito pažeidimai yra Nidos rekreacinėje zonoje, šiaurinėje dalyje, ten yra vieni laiptai nuplauti, šlaito pažeidimas gana smarkus – per pusę kilometro pažeista. Taip pat turime nuplovimus Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje, tarp Nidos ir Preilos, ten – didesnis nei 300 metrų ruožas. Juodkrantėje šiek tiek pažeidimų, jų yra iš praeities, kol jie nebuvo priskirti prioritetinėms zonoms ir jiems negalėjome skirti europinių pinigų“, – pasakojo L. Dikšaitė.

KNNP organizuojama krantotvarka 2016-2023 metais buvo finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o šiemet pinigai turėtų būti skirti iš Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos rėmimo programos, kuriai preliminari paraiška pateikta rudenį.

Pasak L. Dikšaitės, poilsiautojams skirtą pažeistą infrastruktūrą tikimasi atnaujinti iki birželio pabaigos.

„Gal pavyks ir greičiau, o visa kita, kas yra nerekreacinėse zonose, mes planuojame per birželį ir liepą – kaip išeis, bet stengiamės kuo greičiau“, – teigė direkcijos vadovė.

Šiemet taip pat iki keturių hektarų kopų bus apsaugotos šakų klojiniais, kurie stabdo smėlio nupūtimą.

„Vertinant apibendrintai, šakų klojinių reikėtų virš penkių hektarų, bet šiemet klosime 3-4 hektarus, kažkiek tvarkysime rudenį, nes pavasarį tai draudžia apribojimai dėl paukščių perėjimo“, – aiškino L. Dikšaitė.

Pamestas vertybes susirenka mėgėjai

Tarp įprastinių paplūdimių priežiūros darbų – ne tik infrastruktūros atnaujinimas, bet ir nuolatinis smėlio valymas specialia technika.

„Turime smėlio valymo mašiną, su ja periodiškai valome paplūdimius, bet tik nuo sezono pradžios birželį. Kai buvo gražios dienos, mašiną išbandėme pravažiuodami ruožą nuo Melnragės iki Girulių, ją sureguliavome. Pagal higienos normą paplūdimius taip valyti reikia kartą per savaitę, kai juose daugiau žmonių – dažniau“, – sakė „Klaipėdos paplūdimių“ valdovas Ž. Narmontas.

Tačiau prižiūrėtojų naudojama technika smėlio valymui nepritaikyta aptikti vertingiems radiniams, tokiems kaip pinigai ar papuošalai. Visa tai, anot įmonių vadovų, susirenka mėgėjai, rytais paplūdimius tiriantys su metalo ieškikliais.

„Neturime tokios paslaugos, nebent mėgėjai tai surenka, esu jų matęs vaikštančių su metalo ieškikliais“, – teigė Ž. Narmontas.

Tai patvirtino ir Palangos paplūdimių priežiūros bendrovės vadovas.

„Žiemos sezonu tik rankiniu būdu šiukšles renkame ir jūros į krantą išmestus daiktus, o kurortinio sezono metu pliažo priežiūra – mechaninis aeravimas, su kultivatoriumi purenamas smėlis, turime smėlio valymo mašiną, kuri prasijoja smėlį ir surenka smulkias šiukšles. Gali būti, kad mūsų mechanizatoriai akimi patikrina, bet lobių tikrai nerasime, nes yra labai daug žmonių, mėgėjų, kurie anksti ryte paplūdimiuose su metalo ieškikliais vaikšto ir tuos dalykus išvalo, o mes surenkame tik atliekas", – pasakojo G. Valinevičius.

Jo teigimu, tokių ieškotojų gausa įrodo, kad smėlyje vertingų daiktų rasti galima – G. Valinevičiaus žiniomis, monetų dažniausiai ieškoma prie persirengimo kabinų.

„Tikrai labai daug yra tų žmonių. Turbūt randa ir monetų, ir papuošalų. Daugiausiai monetų randama prie persirengimo kabinų, aplink jas. Žmonės rengiasi, matyt, iš kišenės įkrenta į smėlį, tai tik su ieškikliu tokią ir rasi“, – sakė „Palangos komunalinio ūkio“ vadovas.

Ž. Narmontas sako, kad poilsiautojų pamestus daiktus galima atnešti gelbėtojams, apie radybas Klaipėdos paplūdimiuose nuo šių metų svarstoma galimybė skelbti specialioje interneto svetainėje.

„Dėl pamestų daiktų – raktų, papuošalų – žadame bendradarbiauti su radinius skelbiančia interneto svetaine ir ten apie juos pranešti, rastus vertingus daiktus taip pat galima nunešti paplūdimyje budintiems gelbėtojams. Tai – ne paslauga, tai – pilietiškumas“, – sakė Ž. Narmontas.

ve.lt



REDAKCIJA REKOMENDUOJA