Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt
Prieš porą savaičių viešojoje erdvėje pasirodęs pranešimas „Dėl Šiaulių valdžios neveiksnumo miestas gali netekti 10 mln. Eur“ į paviršių iškėlė merdėjančio Šiaulių oro uosto problemas ir galimą Savivaldybės administracijos neveiksnumą. Nenuostabu, kad Šiaulių oro uosto klausimas tapo vienu opiausių susitikime tarp opozicijai atstovaujančių politikų bei administracijos darbuotojų. Pratrūko ir oro uosto direktorius Andrius Daujotas.
10 mln. Eur labiau nori kauniečiai?
Teigiama, kad minėtąjį pranešimą išplatino UAB „Termicom“ – bendrovė, kuri Šiaulių oro uoste planuoja pradėti antžeminių orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugų veiklą. Dėl investicijų su Šiaulių miesto savivaldybe UAB „Termicom“ derasi nuo 2016 m. pavasario, tačiau nesėkmingai. Ne per seniausiai buvo atidėtas ir sklypų nuomos oro uoste aukcionas, kuriame bendrovė dalyvavo.
„Kai kurios priežastys, dėl kurių sprendimai vis atidedami, mums skamba labai formaliai. Juolab kad esame pateikę VSD pažymą, kuri įrodo, jog mūsų įmonė yra patikrinta ir atitinka nacionalinio saugumo interesus. Keista, kad VSD pažymos pagrindu yra leidžiama nuomotis pačiame oro uoste angarą, tačiau žemės nuomos aukcionui ši pažyma jau nėra tinkama. <…> Suprantame, kad Šiauliai turi karčios patirties su investuotojais, tačiau girdint kai kuriuos pasisakymus kyla abejonė, ar investuotojai Šiaulių oro uoste yra apskritai reikalingi“, – sakė UAB „Termicon“ direktorius Povilas Padaiga.
P. Padaiga teigė, kad jo vadovaujama bendrovė į Šiaulių oro uostą investuotų 10 mln. Eur, sukurtų 90 darbo vietų. Tiesa, tokios sąlygos ne per seniausiai neva sudomino ir kauniečius: Kauno LEZ UAB „Termicon“ pasiūlė įsikurti jų teritorijoje greta Kauno oro uosto.
Praėjo ne tuos „filtrus“
Po UAB „Termicom“ pranešimo sujudo Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
Administracijos direktorius Antanas Bartulis tąkart aiškino, kad sklypų nuomos oro uoste aukcionas buvo atidėtas todėl, jog jame neatsirado dalyvių, kurie pateiktų visus reikalingus dokumentus. Po to nedelsiant buvo paskelbtas naujas aukcionas. A. Bartulis pridūrė, kad aukcionus organizuoja ne pati Savivaldybė, o jai priklausančios įmonės Šiaulių oro uosto sudaryta Viešųjų pirkimų komisija.
Pranešime buvo rašoma, kad UAB „Termicom“, ruošdamasi projekto Šiauliuose įgyvendinimui, praėjo VSD „filtrus“. „Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą atlieka LR Vyriausybės patvirtinta Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, o ne VSD. Tokios komisijos išvados UAB „Termicom“ pirmajame žemės nuomos aukcione nepateikė, todėl SĮ Šiaulių oro uostas Viešųjų pirkimų komisijos sprendimu iš tolimesnių aukciono procedūrų buvo pašalintas“, – teigė
A. Bartulis.
Abejonių administracijos direktoriui kėlė ir saldūs UAB „Termicom“ pažadai. Anot A. Bartulio, bendrovė kovo 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės Tarybai pristatė prezentaciją, kurioje žadėjo sukurti 150 naujų darbo vietų, per metus sumokėti 0,5 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio.
Kaip teigia A. Bartulis, norint įgyvendinti pastarąjį pažadą, kiekvienas iš 90 įdarbintų darbuotojų vidutiniškai per mėnesį turėtų gauti po 3 300 Eur iki mokesčių. „2016 m. Šiaulių miesto vidutinis darbo užmokestis buvo 715 Eur. Net ir įvykdžius tokius pažadus, prireiktų dešimties metų, kad tokia miesto investicija atsipirktų“, – skaičiavo A. Bartulis.
Daujotas
5 mln., 15 mln. arba nieko?
Kalbėdamas apie Šiaulių oro uostą, administracijos direktorius pažymėjo, kad Savivaldybė šiuo metu stovi kryžkelėje: „Vienu atveju oro uosto investicijai prašoma skirti 5 mln. Eur, kad skirtume vienam investuotojui, kuriam turėtume padaryti riedėjimo takus, stovėjimo takus ir dar įrengti 2 ha plote betonuotą aikštelę. Akivaizdžiai matome, kad ir 5 mln. čia neužteks.“
Kitas siūlymas – 15 mln. Eur investicijos šiauriniam peronui, be kurio oro uostas negali išplėtoti savo komercinės dalies.
Trečiasis kelias – gerai apgalvoti, ar iš viso verta daryti minėtas dvi investicijas, nes jų nauda šiai dienai net nepaskaičiuota, neaišku, kokie būtų tikrieji kaštai.
Dėl šių trijų administracijos vadovo paminėtų krypčių turės apsispręsti politikai, tačiau A. Bartulis pasigedo ir Šiaulių oro uosto darbuotojų pastangų bei kompetencijų. „Nuvažiavau į vietą su kelininkais ir pabandėme išsiaiškinti, ar galėtų būti rasta pigesnių būdų nei 5 mln. riedėjimo takų remontui. Niekas iš oro uosto man negalėjo pasakyti, kokia yra šiandien tų privažiuojamų kelių būklė, kiek ten betono, kokie pagrindai“, – tąkart pasakojo A. Bartulis ir pridūrė, kad tik detalus pagrindimas leistų atsakingai apsispręsti dėl milijoninių investicijų.
A. Daujotas: Savivaldybė mumis visiškai nesidomi
Antradienį vykusiame susitikime su opozicija administracijos direktorius laikėsi beveik analogiškos pozicijos.
Jam replikavo oro uosto direktorius A. Daujotas. „Pirmojo aukciono metu, kaip ir nurodė oro uosto viešųjų pirkimų komisija, du investuotojai, kurie buvo atėję į konkursą, pateikė reikalavimų neatitinkančius dokumentus ir nebuvo galima tęsti procedūros. Nors iš tikrųjų ten viskas buvo gerai, geranoriškai žiūrint, būtų užtekę paprašyti pateikti papildomą informaciją, ir tiek. O dabar vyksta tik kalbos. Kiekvieną pirmadienį rengiama spaudos konferencija ir jis (A. Bartulis, – red. past.) viską žino, šneka, nors iš tiesų mumis visiškai nesidomi. Paskui man skambina žurnalistai, klausia, kaip yra iš tikrųjų, ir aš vėl iš naujo viską pasakoju: kad mums užtenka 5 mln. Eur, kad tie 15 mln. Eur yra tik kaip pavyzdys, kiek mums kainuotų investicijos į šiaurinį peroną“, – sakė jis.
A. Daujotas teigė, kad pateikti pagrindimo šioms sumoms neturi galimybės: „Reikia atlikti tyrimus, o norint tai padaryti, reikia pinigų. Pinigų įmonė neturi. Aš jau seniai sakiau administracijos direktoriui: ruoškimės, pradėkime daryti tyrimą, jei reikia – projektą. O jis: „Ne. Paskelbsime aukcioną, tada žiūrėsime.“ Gerai, aukcioną paskelbė. Ir ką? Vis tiek nieko nėra. Paskelbėme antrą. Ir kas iš to? Dabar niekas nedalyvavo.“
Tiesa, panašu, kad A. Daujoto siūlymą A. Bartulis pagaliau išgirdo, nes susitikime su opozicija pats siūlė parengti priešprojektinę studiją. „Nebeturėtume spėlioti, kiek milijonų prireiks. Padarykime priešprojektinę studiją, klauskim projektuotojų. Jie atliks pradinę sąmatą, prasidės normalus techninis pokalbis apie reikalavimus, apie sąlygas ir apie sumą, kurią reikėtų investuoti“, – teigė jis.
Socialinį-ekonominį skaičiavimą paprašė atlikti ir opozicijos nariai.