Gaisruose pernai žuvo 102 gyventojai, iš jų 31 – dėl neatsargaus rūkymo

2016 metais Lietuvoje kilo 10 042 gaisrai. Palyginti su 2015 metais, jų sumažėjo 16,4 proc. Gaisruose žuvo 102 žmonės (2015 m. – 125), iš jų 5 vaikai (6), o 204 gyventojai (206) patyrė traumų. Lyginant su penkerių metų žuvusių žmonių vidurkiu (139), jų žuvo 26,6 proc. mažiau. Tai pats mažiausias per dvidešimt penkerius metus žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Pernai šalyje kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai nusinešė po tris žmonių gyvybes. Miestuose praėjusiais metais žuvo 38 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 64. Dvylika žmonių žuvo Kaune, 9 – Vilniuje, 8 – Vilniaus rajone, 6 – Šalčininkų rajone, po 5 – Alytaus, Varėnos ir Kėdainių rajonuose, po 4 – Prienų, Anykščių ir Panevėžio rajonuose bei Šiaulių mieste. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus ir Kauno apskrityse – po 27 gyventojus, o mažiausiai – Tauragės ir Telšių, t. y. po 2 gyventojus.

31 gyventojas žuvo dėl neatsargus rūkymo (užpernai dėl šios priežasties žuvo 43 žmonės), 30 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (26), 11 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (12), 9 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (11), 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (16), 4 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų (5), 3 – dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, po 1 – dėl padegimų bei dėl savaiminio medžiagų užsidegimo ir 2 – dėl kitų priežasčių.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 183 žmonių gyvybes, iš jų 11 vaikų, 773 pastatus, 129 transporto priemones, 1046 gyvūnus.

Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirosiose teritorijose – 3563, arba 35,5 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3 tūkst. hektarų. Palyginti su 2015 m., gaisrų skaičius jose sumažėjo 32,6 proc.

1815 gaisrų (arba 18,1 proc. visų gaisrų) užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 85 gyventojai. Palyginti su 2015 m., gaisrų čia kilo 1,3 proc. daugiau, tačiau žmonių juose žuvo 20,6 proc. mažiau. Be to, 1153 kartus liepsnojo transporto priemonės (11,5 proc.), 835 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,3 proc.), 81 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,8 proc.).

Miestuose užgesinti 5 442 gaisrai (54 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4 600. Ugnis sunaikino 299 transporto priemones, 289 pastatus, 524 gyvūnus, 824 tonas pašarų, 6796 kv. m gyvenamojo ploto ir 10165 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3053), Kauno (1738) ir Klaipėdos (1078) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (298) ir Marijampolės (402) apskrityse.

Gaisrų padaugėjo Kretingos (42,7 proc.), Šilalės (27,3 proc.), Plungės (25,0 proc.), Molėtų (11,6 proc.), Klaipėdos (11,2 proc.), Biržų (7,6 proc.), Joniškio (4,4 proc.) ir Anykščių (1,7 proc.) rajonų bei Vilniaus miesto (5,4 proc.) savivaldybėse. Kitose savivaldybėse 2016 m. kilo mažiau gaisrų nei 2015 m.

10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 33,6 gaisro. Šalies vidurkį viršijo Panevėžio (39,5), Utenos (38,9) ir Vilniaus (37,8) apskritys, ypač Trakų (75,9), Vilniaus (66,7), Varėnos (65,2), Panevėžio (60,1), Ignalinos (56,6) rajonų savivaldybėse.

Pagrindinės šių gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (28,1 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (25,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,5 proc.), elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (0,6 proc.). Be to, įregistruoti 444 padegimai (4,4 proc.), 128 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 47 gaisrų (0,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 1 1260 kitų gelbėjimo darbus. Palyginti su 2015 metais, pernai jų buvo atlikta 22,1 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 4691 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje (34,3 proc. daugiau nei 2015 m.), 3539 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (11,6 proc. daugiau nei užpernai). Be to, 1 319 kartų vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 221 nukentėjusį pilietį bei ištraukė 52 žuvusiuosius. 439 kartus ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo (36,8 proc. daugiau nei užpernai). Šių darbų metu jie ištraukė 156 skenduolius bei išgelbėjo 102 gyventojus, iš jų 10 vaikų.

Ugniagesiams gelbėtojams teko 576 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 395 kartus likviduoti cheminius incidentus, 131 kartą rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 452 gyventojus, iš jų 41 vaiką.

Pernai visose apskrityse gelbėjimo darbų buvo atlikta daugiau nei užpernai. Ypač jų skaičiau išaugo Panevėžio (+39,9 proc.), Alytaus (+38,0 proc.), Telšių (+28,2 proc.) bei Vilniaus (+26,6 proc.) apskrityje.

10 tūkstančių Lietuvos gyventojų pernai teko 37,6 gelbėjimo darbai. Daugiausia jų teko Klaipėdos (57,6), Marijampolės (55,1) ir Alytaus (48,4) apskričių gyventojams.

Deja, 2017-ieji ramių metų nežada, per pirmąją sausio mėnesio dekadą gaisruose žuvo 6 žmonės, o 12 gyventojų patyrė traumų. Pernai sausio mėnesį kilę gaisrai nusinešė 30 žmonių gyvybes, iš jų 10 gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja ir prašo gyventojų atsargiai elgtis su ugnimi.

Etaplius informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas