Nebūtina gilintis, kas lemia mokslinį metamorfozių apibrėžimą, mums užtenka tik supratimo, kad nėra nieko amžino – viskas aplinkui kinta, keičia turinį, būvį ir formas. Tas pats ir su medžiais – ateina metas nebe žaliuoti, žydėti, nešti vaisius ir pavėsį, o griūti šakom į samanas ir, praradus gyvastį, kilti dūmais į dangų ar virsti daiktu, rakandu. Medžio drožėjai niekada lengvai nenurašo medžių: šaknų ar šakų raizgalynėje, kamieno rievių margume jie įžvelgia daugybę naujų idėjų, formų, vaizdų ir net veidų. Toks ir uteniškis Aurelijus Baldauskas, gruodžio 3 dieną Utenos kultūros centro (UKC) stiklo galerijoje pristatantis antrą personalinę darbų parodą.