Žymiausios pasaulio monarchės – ko apie jas nežinojote?

Pasaulyje visais laikais valdovai vyrai dominavo, užimdami aukščiausius postus valdžioje ir pasireikšdami kariniuose konfliktuose. Vis dėlto istorijoje būta išskirtinių moterų, kurių valdymas ir gyvenimas įsirėžė žmonijos atmintin.

Elžbieta II

Pasaulį sukrėtusi Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II mirtis privertė iš naujo pasidomėti jos asmenine gyvenimo istorija ir jos keliu iki sosto. 70 metų soste išbuvusi karalienė yra ilgiausiai šalį valdžiusi ir beveik ilgiausiai pasaulyje karaliavusi monarchė. Ją lenkia tik Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, valdęs 72 metus.

Elžbieta II turėjo lietuviško kraujo. Pasirodo, jog britų karalienė turėjo sąsajų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, o tarp jos protėvių būta ir Gediminaičių dinastijos atstovų.

Paskutiniajai Anglijos karalienei švenčių taip pat nestigdavo – ji švęsdavo net du gimtadienius. Karalienė gimė 1926 m. balandžio 21 d., tačiau oficiali šventė įvyksta tik antrąjį birželio šeštadienį – šią tradiciją 1748 m. pradėjo karalius Jurgis II. Jis gimė lapkritį ir, kadangi oras nebuvo palankus viešoms šventėms, nusprendė savo gimtadienį švęsti geresniu metų laiku.

Karalienė Viktorija

Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės karalienė Viktorija valdė šalį 1837–1901 m. ir buvo laikoma ilgiausiai šalį valdžiusia monarche iki Elžbietos II, pralenkusios ją šešeriais valdymo metais.

Karalienė Viktorija – šių laikų vestuvių tradicijos pradininkė. Kai karalienė ištekėjo už princo Alberto 1840 m., tuomet buvo įprasta, kad nuotakos vestuvėms pasipuošia spalvingomis suknelėmis. Vis dėlto savo vestuvių proga monarchė norėjo apsirengti baltai ir paprašė svečių atvykti su kitų spalvų apdarais, kad neatitrauktų nuo jos dėmesio. Nuo pat karališkųjų vestuvių ši tradicija gyvuoja iki šiol.

Per visą jos valdymo laikotarpį į jos gyvybę buvo pasikėsinta net 8 kartus. Galiausiai, siekiant ją apsaugoti, karalienei buvo suteiktas „neperšaunamas skėtis“, kurį ji nešiojosi kartu su savimi per oficialius renginius. Ji sirgo depresija po gimdymo ir kovojo su baimėmis, būdama vienu labiausiai stebimų žmonių pasaulyje.

Imperatorienė Sisi

Elžbieta Vitelsbach – galingiausio Europos monarcho, Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I žmona. Imperatoriene Sisi vadinama valdovė net neturėjo tapti šio monarcho išrinktąja. Imperatorius turėjo vesti Elžbietos seserį Eleną – mielą išauklėtą damą, tačiau ugninga gražuolė Elžbieta sužavėjo valdovo širdį ir šis nutarė vesti ją.

Imperatorienė Sisi buvo laikoma viena gražiausių XIX a. Europos aristokračių, tačiau į savo grožį ji įdėdavo ir nemažai pastangų – nuolat laikydavosi dietų, stengėsi nevalgyti mėsos, maudydavosi alyvuogių aliejaus voniose ir sverdavosi tris kartus per dieną. Svarbi jos grožio ritualų dalis buvo ir sporto užsiėmimai – visose jos rezidencijose būdavo įrengtos sporto salės, o savo ryto rutinas imperatorienė pradėdavo nuo gimnastikos pratimų.

Jekaterina II

Viena garsiausių Rusijos imperatorienių, prieš tai žinoma kaip kunigaikštytė Sofija Augusta Frederika Angelt Cerbskietė, neturėjo nė lašo rusiško kraujo ir nemokėjo rusiškai. Tapusi Jekaterina II ir ištekėjusi už caro Petro I, carienė ne tik puikiai išmoko rusų kalbą, bet ilgainiui pelnė vis daugiau paramos ir prielankumo iš caro dvaro, o tuo metu Petro I įvaizdis vis labiau menko. 1762 m. Jekaterina II suorganizavo perversmą prieš savo vyrą ir perėmė sostą, priversdama carą pasirašyti aktą, kuriame jis „savo noru“ atsisako sosto. Neilgai trukus nuverstas imperatorius žuvo, o po perversmo Jekaterina II valdžioje išbuvo 34 metus ir tapo ilgiausiai tarnavusia Rusijos valdove moterimi.

Jekaterina II taip pat išgarsėjo dėl savo pomėgio vyrų draugijoms. Dažnai vienu metu ji turėdavo net po kelis meilužius. Dėl jų dovanojamos meilės ji savo meilužius „lepindavo“ – paskirdavo jiems aukštas pareigas arba dovanodavo didelius dvarus.

Barbora Radvilaitė

Lenkijos karalienės, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Žygimanto Augusto žmonos Barboros Radvilaitės gyvenimas apipintas daugybe mitų ir legendų. Viena žymiausių moterų Lietuvoje laikoma Barbora buvo išsilavinusi ir išskirtinio grožio, tačiau, jai susipažinus su Žygimantu Augustu, gyvenimas greitai pasikeitė.

Slapta Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės santuoka taip šokiravo lenkų ir lietuvių aukštuomenę, kad pradėjo sklisti gandai, jog Barbora miškuose surinktas žoleles naudojo apžavams ir taip apkerėjo Lenkijos karalių ir LDK kunigaikštį, kad šis nusprendė ją vesti.

Nepatenkinta buvo ir karaliaus motina Bona Sforca. Manoma, jog Barborą ištiko mirtis, būtent jai prikišus nagus ir užnuodijus kunigaikštienę. Dar viena dažnai spėjama Barboros mirties priežastis buvo sifilis.

Pranešimas spaudai