Žymiausi karalienės Elžbietos II pasiekimai, kuriuos žinoti privalo visas pasaulis

Žymiausi karalienės Elžbietos II pasiekimai, kuriuos žinoti privalo visas pasaulis
Pasaulis
Flickr.com nuotr.
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  grunge.com

Prieš mirtį 2022 m. rugsėjo 8 d. karalienė Elžbieta II buvo „švelnios galios“ pavyzdys. Nors faktinės jos galios šalies valdyme laikui bėgant tik mažėjo, ji tapo visos tautos širdžių karalienė.

Štai didžiausi karalienės pasiekimai per 70 metų buvimo soste:

Jos tarnyba Antrajame pasauliniame kare

Karas prasidėjo, kai Elžbietai buvo vos 13 metų, jam užsitęsus princesė jautė didelį pareigos jausmą. Ji norėjo įsidarbinti vos sulaukusi pilnametystės 1944 m., tačiau karališkoji šeima negalėjo leisti, kad sosto įpėdiniui iškiltų pavojus. Visgi, Elžbieta atsisakė priimti neigiamą atsakymą ir 1945 m., kai jai buvo 19 metų, gavo leidimą prisijungti prie kariuomenės. Ji tarnavo Moterų pagalbinės teritorijos tarnyboje ir šešias savaites mokėsi būti automobilių mechanike.

Jaunosios princesės atsidavimas savo šaliai ir noras tarnauti kariuomenėje padarė ją nepaprastai populiaria bei įžiebė visą gyvenimą trunkančią meilę automobiliams.

Ji stabilizavo karališkąją šeimą

Galbūt tai neatrodo didelis pasiekimas, tačiau vienas didžiausių karalienės Elžbietos laimėjimų buvo tiesiog būti stabilia ir nuspėjama monarche. Iki jos karūnavimo šeimoje vyravo sąmyšis. Kai karalienei buvo vos 10 metų, jos dėdė karalius Edvardas VIII atsisakė savo sosto, todėl šias pareigas perimti privalėjo jos tėvas George'as VI. Nuo šio momento pasisuko visas monarchijos kampas. Šeima, kuri turėjo likti valdymo užnugaryje, tapo pagrindine Jungtinės Karalystės karališkąją šeima. Elžbieta II praleido 10 savo gyvenimo metų nė nenumanydama, kad ji taps pasaulyje geriausiai žinoma karaliene.

Elžbieta suteikė būtent tai, kas buvo būtina pokario laikotarpiu: stabilumą. Jos pastovus, ramus požiūris į naują vaidmenį suteikė tautai būtent tai, ko reikėjo. Šaliai išėjus iš chaotiško karo laikotarpio, ji išliko rami net užkupus naujoms krizėms, įskaitant ekonomines bėdas ir mažėjantį karališkosios šeimos vaidmenį.

Ji iš pagrindų transformavo Tautų Sandrauga

1952 m., kai į sostą pakilo Elžbieta, Britanijos imperija sparčiai ritosi žemyn. Iki Antrojo pasaulinio karo Didžioji Britanija išlaikė didžiulę kolonijinių valdų imperiją ir pasaulinės galios reputaciją. Geriausiu laikotarpiu Britanijos imperijai priklausė 57 kolonijos ir kitos teritorijos, kurios sudarė maždaug ketvirtadalį pasaulio sausumos žemės.

Tačiau po karo didžioji dalis buvusių kolonijų norėjo atitrūkti ir paskelbti save nepriklausomomis valstybėmis. Kai Elžbieta buvo karūnuota, Tautų Sandrauga turėjo vos aštuonias valstybes nares. Šiandien jų yra 54. Tai reiškia, kad karalienė Elžbieta prižiūrėjo procesą, kurio metu praktiškai visa Britanijos imperija virto savanoriška suverenių tautų asociacija.

Ji tapo pirmąją Didžiosios Britanijos monarche, kuri pasisakė JAV Kongrese

Vis dėlto vienas didžiausių karalienės Elžbietos II laimėjimų įvyko 1991 m., praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams po to, kai JAV iškovojo savo nepriklausomybę nuo Britų imperijos. Tais metais ji tapo pirmąja Didžiosios Britanijos monarche, pasisakiusia JAV Kongreso sesijoje.  Jos kalba tapo didžiulė sėkmė – nuo ​​pokšto apie savo ūgį iki sulauktų ovacijų, ji akivaizdžiai sužavėjo JAV politikus.

Jos kalba buvo reikšminga ne tik dėl to, kad ji buvo pirmoji, bet ir dėl to, kad ji pabrėžė „ypatingus santykius“ tarp JAV ir JK, kurios dalijasi kalba, istorija ir kultūra. Karalienės kalba buvo skirta nuolatiniam bendradarbiavimui ir interesų vienybei.

1969 metų televizijos dokumentinis filmas

Karalienė priėmė puikų sprendimą ir leido filmuotojų komandai net du mėnesius fiksuoti jų gyvenimą. Dokumentinis filmas buvo pastangos sužmoginti karališkąją šeimą ir pakeisti jos nežemišką įvaizdį. Filmas sulaukė neįtikėtinos sėkmės – daugiau nei 30 milijonų žmonių žiūrėjo filmą, kuriame karališkoji šeima pirmą kartą pasirodė kaip įprasta šeima. Jie juokavo, žaidė ir kartu vakarieniavo. Toks žingsnis padėjo anglams pamatyti karališkąją šeimą naujoje šviesoje.

Ji reformavo karališkosios šeimos finansus

Karališkosios šeimos naudingumas ir būtinumas buvo intensyviai diskutuojamas daugelį metų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kai kurie JK žmonės norėjo panaikinti monarchiją, buvo tai, kad ji brangi. Jungtinės Karalystės vyriausybė kasmet karališkajai šeimai skiria apie 86 milijonus svarų sterlingų.  

Daugelis žmonių mano, kad vienintelis dalykas, kuris išlaikė karališkosios šeimos populiarumą, buvo pati karalienė. Asmeninis Elžbietos II populiarumas gerokai viršijo bendrą JK karališkosios šeimos palaikymą. Viena iš jos populiarumo priežasčių buvo tai, kaip ji prisitaiko prie žmonių norų. Vienas didžiausių jos laimėjimų buvo tai, kad ji tyliai reformavo monarchijos finansus ir taip susidorojo su kritika.

Pavyzdžiui, 1990-aisiais ji pradėjo mokėti mokesčius už karališkąsias pajamas, kurios daugelį metų buvo neapmokestinamos. Atsikračiusi brangių dalykų, pavyzdžiui, karališkosios jachtos, ji sugebėjo keliais milijonais svarų kasmet sumažinti karališkosios šeimos išlaidas.

Savo veiksmais ji rėmė rasinę lygybę

Vienas iš didžiausių karalienės laimėjimų buvo tylus darbas, kurį ji vykdė daugelį metų remdama rasinę lygybę.

Karalienės Elžbietos darbas prasidėjo ankstyvaisiais jos karaliavimo metais. 1961 m. ji šoko su Ganos prezidentu Kwame Nkrumah, juodaodžiu vyru. Tai papiktino daugelį rasistų tiek jos karalystėje, tiek Tautų Sandraugoje, tačiau karalienė ryžtingai palaikė lygybę.

Kaip rašo „The Washington Post“, karalienė taip pat palaikė judėjimą „Black Lives Matter“. Nors visa karališkoji šeima buvo apkaltinta rasistiniu požiūriu, kai princas Haris vedė Sasekso kunigaikštienę Megan, kai kurie pastebėjo, kad kritika sklido ne iš pačios karalienės.

Ji buvo ilgiausiai Jungtinei Karalystei tarnavusi monarchė...

Tikėtina, kad vienas iš Elžbietos pasiekimų niekada nebus pagerintas. Jungtinės Karalystės istorijoje ji yra ilgiausiai valdžiusi karalienė, anksčiau šiais metais jos valdymui sukako 70 metų.

Elžbieta II, pasaulio istorijoje, tapo antra pagal trukmę karaliaujančia monarche. Jei karalienė būtų gyvenusi iki 2024 m. gegužės mėn., ji būtų aplenkusi karalių Liudviką XIV (karalių Saulę).

Tačiau karalius Liudvikas XIV turėjo šiek tiek nesąžiningą pranašumą, nes į sostą įžengė būdamas vos 4 metų, o mirė sulaukęs 76 metų. Jis didžiąją savo ankstyvojo valdymo dalį praleido kaip apleistas vaikas, kurio karūną puolė maištaujantys didikai. Priešingai, karalienė Elžbieta buvo karūnuota sulaukusi 25 metų ir nuo tada tvirtai kontroliavo savo šalį.