Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Aabiturientai jau turi spręsti, kokiu karjeros keliu toliau eiti. Studijų parodos, susitikimai su aukštųjų mokyklų atstovais turėtų palengvinti šį apsisprendimą. Vis dėlto pasirinkimas, kur stoti, tai tik finišo tiesioji, iki kurios tikslingai eiti reikėtų pradėti daug anksčiau. Mokinys turėtų visais būdais stengtis pažinti save, savo galimybes, polinkius, o tai padaryti padeda ir neformalusis ugdymas.
Apie neformaliojo ugdymo teikiamą naudą kalbamės su marijampoliete Justina VYŠNIAUSKAITE, „DofE“ apdovanojimų programos žygių koordinatore, kuri ir pati į ugdomąsias veiklas įsitraukė dar pradinėse klasėse.
– Gal galėtum prisistatyti mūsų skaitytojams?
– Užaugau Marijampolėje, mokiausi Rygiškių Jono gimnazijoje ir Muzikos mokykloje, vėliau studijavau Vilniaus universitete kultūros istoriją ir antropologiją, atlikau praktiką lietuvių bendruomenėje Argentinoje. Dabar dirbu tarptautinėje Edinburgo hercogo apdovanojimų programoje, trumpiau „DofE“ (angl. Duke of Edinburgh’s International award). Esu žygių koordinatorė Lietuvoje.
Mano profesinį pasirinkimą lėmė užklasinė veikla. Svarbiausių dalykų išmokau dalyvaudama neformaliojo ugdymo veikloje, tokiu būdu įgijau lyderystės ir komandinio darbo įgūdžių. Nuo 10 metų stovyklaudavau žiemą ir vasarą, eidavau į žygius, miegodavau sausose ir permirkusiose palapinėse, pažinau gamtą, susiradau draugų, su kuriais bendrauju iki šiol. Ta patirtis padėjo susiformuoti mano asmenybei. Nežinau, ką veikčiau šiandien, jei nebūčiau užsiėmusi šiomis veiklomis. Taigi iš savo patirties galiu pasakyti, jog neformalusis ugdymas gali padėti žmogui apsispręsti renkantis profesiją. Džiugu, kad mokyklose dabar pradedama daugiau dėmesio skirti ne tik akademiniam mokinių paruošimui, bet ir padedant atrasti save, savo paslėptus talentus, ugdytis kitas kompetencijas.
– Kas tai yra „DofE“?
– Tai – pasaulyje gerai žinoma neformaliojo ugdymo, savęs tobulinimo programa, skirta jaunimui nuo 14 iki 24 metų ir įgyvendinama daugiau nei 130 pasaulio šalių. Programos dalyviai patys pasirenka tobulėjimo sritis, išsikelia sau tikslus ir atkakliai jų siekia. Tokiu būdu jauni žmonės geriau pažįsta save, įgyja pasitikėjimo savimi, gyvenimui ir ateities darbui reikalingų įgūdžių.
Programą gali vykdyti bet kuri Lietuvos mokykla ar jaunimo centras. Reiktų tik su mumis susisiekti: apdovanojimai@lvjc.lt.
Edinburgo hercogo apdovanojimų programoje dalyvaujantis jaunimas išsikelia asmeninius tikslus ir atkakliai jų siekia įvairiose srityse, dalyvauja patyrimo žygiuose, įgyvendina vietos bendruomenių ar tarptautinius savanoriškos veiklos projektus. Įvykdžius šias veiklas jiems įteikiami tarptautiniai sertifikatai, bronzos, sidabro arba aukso ženkleliai. Programa padeda ugdyti talentus, mokytis iš patirties įveikiant iššūkius ir įprasminant laisvalaikį.
Esu „DofE“ programos žygių koordinatorė, neformalaus mokymosi praktikas matau realybėje. Mokantis gamtoje sumažėja tarpasmeninė įtampa, susiburia stipri bendraminčių bendruomenė, o naujas patirtis ir žinias taip daug lengviau ugdytis.
– Esi neformaliojo ugdymo organizatorė, kodėl svarbus toks ugdymas?
– Jau tarpukariu lietuvių pedagogas Antanas Busilas sakė, jog iš mokyklos vaikas turi išeiti ne tiek mokytas, kiek sveikas, doras, veiklus ir išmintingas. Nors pasaulis nuolat kinta, gyvenimo tempas greitėja, šiandien, kaip ir prieš šimtą metų, vėl kalbame apie tą patį: svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės ugdymą, gebėjimą aktyviai ir sąmoningai mokytis, suteikiant jam tinkamą paramą. Jaunuolis turi mokėti spręsti problemas, dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, būti kūrybiškas.
Labai svarbu ne tik žinių bagažas, bet ir žmogaus požiūris, sąmoningumas, išsikelti ir pasiekti tikslai. Aš pati tai įgijau dirbdama komandoje, planuodama savo laiką, prisiimdama atsakomybę už konkrečias veiklas ir užduotis, spręsdama problemas, kurdama santykius su įvairiais žmonėmis – per neformalią veiklą.
– Ar nebuvo sunku suderinti mokymąsi su neformaliuoju ugdymu?
– Tai nėra paprasta, bet verta. Mokiausi Rygiškių Jono gimnazijoje, tai viena iš stipriausių regiono mokyklų, tad skirti laiko mokslams teko nemažai. Žinoma, dalyvaudama neformaliojo ugdymo veiklose išmoksti planuoti laiką, tačiau man neformalusis ugdymas buvo streso nekelianti veikla, laiko jai visada atrasdavau. Tuo metu dar nesupratau, kad tokiu būdu vyksta mano gyvenime daug nulemsiantis ugdymosi procesas.
Džiaugiuosi, kad mokyklose daugėja pedagogų, galinčių padėti atrasti vis įvairesnes veiklas, galinčių parodyti naujus ir naudingus dalykus, kurių galbūt nereikės egzaminui, bet tikrai prireiks gyvenime.
Dar pastebiu, jog mokyklos turi daugiau galimybių suteikti mokiniams svarbių bendrųjų kompetencijų, parodyti, kiek daug kiekvienas iš jų gali, jei tik tinkamai išnaudos savo laiką. Kol kas šios galimybės panaudojamos ne visiškai, galbūt dar trūksta įrankių, metodų, aiškios krypties. Šiuo metu šalyje sėkmingai įgyvendinama ne viena neformaliojo ugdymo programa ir tai labai gerai, nes yra galimybių rinktis.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo