Žydiškame kalendoriuje – Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai

Šiauliai

Fot. E. Tamošiūnas.

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt

15191

2017 m. rugsėjo 25 d. LR Seime vyks tarptautinė konferencija „Diaspora ir paveldas. Štetlas“, skirta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo ir Europos žydų kultūros dienoms. Joje, minint prasidedančius žydų Naujuosius 5778 metus, bus oficialiai pristatytas Lietuvos žydų bendruomenės išleistas kalendorius, kurį puošia Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.

Foto galerija:

Šimtmečius gyvavusi litvakų istorija nutrūko per Holokaustą, per kurį sunaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė, o kartu ir kultūrinis-istorinis paveldas. Šiandien apie tai primena tik pavieniai išlikę pastatai, rašytiniai šaltiniai, žmonių prisiminimai ir ikonografinė medžiaga.

Šiaulių „Aušros“ muziejus rinkiniuose saugoma išskirtinė judaikos ikonografija – dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai – Šiaurės ir Vidurio Lietuvos miestų ir miestelių sinagogų vaizdai ir žydų portretai. Daug dėmesio kūryboje menininkas skyrė specifinėms interjerų detalėms, baldams, kulto reikmenims.

Lietuvos teritorijoje iš buvusių kelių šimtų sinagogų išliko vos kelios dešimtys. Daugelis sinagogų išnyko be pėdsakų, nežinia net kaip jos atrodė, todėl G. Bagdonavičiaus etnografinių ekspedicijų metu sukurti tarpukario Lietuvos sinagogų piešiniai įgyja ypatingą dokumentinę vertę – jo darbai vertingi ne tik meniniu, bet ir istoriniu požiūriais.

Medinių sinagogų paveldui skirtame kalendoriuje publikuojami net 22 G. Bagdonavičiaus kūriniai. Žydiškame kalendoriuje, kuris pradedamas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki tęsiasi kitų metų rugsėjo, publikuojami sinagogų ir jų interjero vaizdai iš: Vilniaus (1936, 1937, 1940 m.), Kelmės (1929, 1930 m.), Užvenčio (1930 m.), Ukmergės (1931 m.), Šaukėnų (1930 m.), Šiaulių (1940 m.), Panevėžio (1928 m.), Jurbarko (1935 m.), Kražių (1931 m.), Ukmergės (1930, 1931 m. m.), Kauno (1930 m.), Pakruojo (1938 m.). Iš kalendroriuje pateikiamų sinagogų iki šių dienų tebestovi vos dvi – Šiaulių Chaimo Frenkelio odos fabriko ir Pakruojo.

G. Bagdonavičius gimė 1901 m. Radviliškyje, mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo banga visą šeimą nubloškė į Rusijos gilumą. Šešeri metai, praleisti karo ir revoliucijos apimtoje Rusijoje, nepraėjo veltui, jaunasis G. Bagdonavičius išnaudojo visas galimybes siekti išsilavinimo, dailės mokslo. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose, kuriuose G. Bagdonavičius praleido visą gyvenimą – užsiėmė pedagogine veikla ir menine kūryba.

Dailininkas pasižymėjo plačiu akiračiu, įvairiapusiais interesais ir buvo unikalus, universalus menininkas – grafikas, tapytojas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, ekslibrisų kūrėjas, pedagogas, fotografas, vienas iš pirmųjų Lietuvos dizainerių, net architektas, kolekcininkas, pianistas mėgėjas, etnografas.

Nuo spalio mėnesio kalendorių bus galima įsigyti Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt