PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Liepos 7 d. 10:17

Žydinti lyg rožė oda nepatinka nė vienam

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


44218

Mūsų močiutės skruostus ryškindavo burokėlių sultimis, tačiau šiandien gerokai įraudęs veidas vargu ar laikomas žavingu. Lietuvoje beveik kas antra keturiasdešimtmetė moteris susiduria su šia problema – jų veido kraujagyslės pernelyg išryškėjusios.

Išsiplėtusių kapiliarų „kaltininkų“ sąrašą papildome patys

Gražią veido išvaizdą daugiausia lemia tinkama odos priežiūra, bendra organizmo būklė bei gyvenimo būdas, kurį dažnam sutrikdo stresas, nereguliari mityba, ypač mėgstant aštrų maistą. Taip pat sporto stoka, alkoholio bei gazuotų gėrimų vartojimas, miego trūkumas, besaikis mėgavimasis saulės voniomis, ignoruojant apsaugines odos priemones, ryškus temperatūrų svyravimas pirtyse, kontrastingas dušas ir kiti civilizacijos teikiami malonumai.

Liaudiškai vadinama rožinė, t. y. kuperozė, nėra vien tik nesveiko gyvenimo padarinys. Išsiplėtusių veido kapiliarų atsiradimą, kai oda sausėja, plonėja, todėl ir išryškėja kraujagyslės, gali nulemti ir genetika bei amžius. Bėgant metams, jungiamasis odos audinys silpnėja, nepaisant to, jog jūs gyvenate sveikai. Todėl moterims atsiranda daugiau kraujotakos sutrikimų, vargina aukštas kraujospūdis bei hormonų svyravimai, o tai sudaro palankias sąlygas išsiplėtusioms kraujagyslėms atsirasti.

Su veido rožine dažniau susiduria tie, kurie vartoja kraujagysles plečiančių vaistų bei antihistamininių tepalų su kortikosteroidais, skirtų stiprioms alerginėms reakcijoms malšinti. Todėl priemones su kortikosteroidais ant odos reikia tepti mažomis dozėmis ir nustatytu laiku – taip, kaip paskyrė gydytojas.

Kuperozė turi polinkį intensyvėti. Iš pradžių oda tik dažnai rausta ir kaista, reaguodama į karštį, vėją, emocijų antplūdį, vėliau raudonis tampa nuolatinis. Tai odos kraujotakos sutrikimas, kai išryškėja išsiplėtusių kapiliarų tinklas, kuris, laikui bėgant, tampa vis ryškesnis.

Pirmieji kuperozės simptomai: odos paraudimas, odos mazgeliai, kraujosruvos, niežulys, degimo pojūtis, dilgčiojimas ir netgi odos pūliavimas, gali pasirodyti, sulaukus vos dvidešimties metų amžiaus. Nors kuperozei atsirasti amžius nesvarbus, tačiau Lietuvoje ši problema vargina kas antrą moterį.

Dažnesnė rizika kaktomuša susidurti su kuperoze išlieka šviesiaplaukėms, turinčioms jautrią veido odą, taip pat rūkančioms, geriančioms daug kavos, naudojančioms hormoninę kontracepciją dailiosios lyties atstovėms. Rizika padidėja ir po gimdymo. Kuperozė neaplenkia ir vyrų, tačiau jiems pasireiškia kur kas agresyviau.

Svarbu žinoti, jog, atsiradus kuperozei, elastingumą praranda ne tik veido, bet ir kitų kūno dalių kraujagyslės, todėl, susidūrus akis į akį su šia problema, pravartu apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Pagalba liepsnojantiems skruostams – visą gyvenimą

Visiškai išvengti kuperozės sudėtinga, tačiau, anot dermatologinės kosmetikos žinovės Ivetos Žiedienės, tiesiant sau pagalbos ranką, prevenciškai ją galima apeiti.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo mitybą, dažniau palepindamos save vitaminu C. Jo neturi trūkti ne tik jūsų dienos racione kartu su vaisiais bei daržovėmis, bet ir gryno. Vitaminas C gerina odos regeneraciją, saugo odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Nuolatos veikiama vitamino C, oda tampa lygesnė, gaivesnė, stiprėja kapiliarai, tad raudonis mažėja. Efektyviai veikia ir rutinas. Šis vitaminas neleidžia išsiplėsti kraujagyslių sienelėms. Nei vitaminas C, nei rutinas žmogaus organizme nesintetinami, tad jų reikia gauti su maistu. Rutinas svarbus tuo, kad yra būtinas askorbo rūgšties metabolizmui, skatina jos pasisavinimą, aktyvina patekimą į ląsteles, slopina oksidaciją. Tikintis didesnio efektyvumo, šiuos du vitaminus rekomenduojama vartoti kartu, nes rutinas stabilizuoja vitaminą C.

Į valgiaraštį patartina įtraukti spanguolių, juodųjų serbentų, aronijų uogų, lapinių salotų, kopūstų, obuolių, citrusinių vaisių ir kt. Valgykite dažnai, bet ne po daug, nes tai palaiko reikiamą medžiagų apykaitą. Pakankamai laiko skirkite miegui.

Svarbi ir prevencija

Prevencinis gydymas efektyviausias tuomet, kol dar esate sveiki. Specialistė sako, jog odą nuolatos reikia saugoti nuo žalingų aplinkos veiksnių, ypač nuo įkyrių saulės spindulių. Klaidinga manyti, jog jei šiandien saulės nematyti, debesuota, vadinasi, nėra ir ko saugotis.

Vasara ar žiema – veidas turi būti padengtas apsauginiu kremu. Skirtumas tas, jog vasarą, kai saulės spinduliai krinta į žemę kitu kampu nei žiemą, apsauginio kremo reikia stipresnio. Atėjus rudens darganai, o vėliau ir žiemą, veido odos apsaugai būtina naudoti maitinamąjį kremą.

Būnant gryname ore sveikatos labui pravartu atminti, jog bet koks vėjas alina odą, todėl kapiliarų tinklelis dar labiau išryškėja. Ignoruojant apsaugos priemones, ilgainiui prie odos raudonio gali prisidėti ir kita problema – jos šerpetojimas bei išsausėjimas. Itin pavojingas išorinis kraujagyslių priešas – ultravioletiniai spinduliai, todėl kaitriomis vasaros dienomis naudokite priemones su UVA / UVB filtrais.

Vartokite daug skysčių – 1,5–2 litrai vandens per dieną būtini. Ribokite gazuotų gėrimų vartojimą, nes angliarūgštės prisotinti burbuliukai intensyviai plečia kraujagysles ir poras. Venkite žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio.

Renkantis kosmetines priemones, vertėtų vengti tų, kurių sudėtyje yra spirito. Nenaudokite vandeniui atsparios kosmetikos bei makiažo pagrindo, kurį sunku užtepti ir pašalinti be dirginančių tirpiklių ir tonikų.

Vertėtų atsisakyti kosmetinių procedūrų, kurių metu naudojamas deguonis, netepti ant odos kraujotaką skatinančių serumų, nešveisti odos vaisiniais šveitikliais, nevartoti itin intensyvių priemonių nuo raukšlių, kurių sudėtyje yra kofeino ir imbiero.

Siekiant ilgalaikių rezultatų, svarbu visam gyvenimui pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą. Kai kuperozės valdyti nebeįstengiate, vertėtų pagalvoti – galbūt atėjo metas pagalbos ieškoti pas kosmetologijos specialistus.