„Žvyrkelių koalicija“ nori išvaduoti gyventojus nuo neasfaltuotų kelių

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

176472

Lietuvai nedelsiant reikalinga atskira žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes (kaimus) asfaltavimo programa. Tai nutarė Seimas, priimdamas rezoliuciją „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos“.

Už šį dokumentą ketvirtadienį balsavo 70 Seimo narių, 14 buvo prieš, 38 parlamentarai susilaikė.

Rezoliucijoje prašoma Vyriausybės valstybės biudžete numatyti lėšas ir nuo 2022 m. pradėti vykdyti žvyrkelių per gyvenamąsias vietoves asfaltavimo programą, kuri, kaip tikimasi, bus sėkmingai užbaigta 2025 metais.

Valdantieji neslėpė nusivylimo tokiu balsavimo rezultatu, nes jie nemano, kad šią problemą galima būtų spręsti rezoliucijomis. „Žvyrkelių koalicija“ – taip balsavimą pavadino Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis.

77 parlamentarų grupės vardu Seimui pristatydamas rezoliuciją Seimo narys „valstietis“ Vidmantas Kanopa prašė išgirsti kaimo žmonių prašymą ir išvaduoti juos nuo dulkių debesų. Pasak jo, tai svarbu žmonių sveikatai, taip pat asfaltuoti kaimų keliai prisidės prie gyvenviečių patrauklumo didinimo.

Pasiūlęs nepalaikyti rezoliucijos Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad tai būtų siauras požiūris į kelių tvarkymą. Jeigu norima rimtai pajudinti šioje kadencijoje kelių ir gatvių tvarkymo klausimą, J. Razma pasiūlė galvoti apie partijų susitarimą šiuo klausimu ir apie apčiuopiamus naujus finansavimo šaltinius šiai sričiai.

„Eikime į susitarimą, į strategiją, o ne į naują rezoliuciją. Kaip Seimas atrodytume solidžiai, jeigu nurodytume finansavimo šaltinius, proporcijas“, – sakė J. Razma.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pakvietė nespręsti tokių klausimų rezoliucijomis, nes tam yra Vyriausybė.

Diskusijoje dalyvavę parlamentarai kėlė ne tik žvyrkelių asfaltavimo problemą kaimuose, bet ir sodų teritorijose, gyvenvietėse aplink didmiesčius.

Apibendrindama audringą diskusiją finansų ministrė, Seimo narė Gintarė Skaistė rezoliucijos projektą palygino su laiškais Kalėdų seneliui su prašymais. Ministrė tvirtino, kad rezoliucijoje negalima prisiimti jokių ilgalaikių įsipareigojimų, nes finansinės galimybės sprendžiamos ne rezoliucijomis, o tvirtinant biudžetą.

Priimtame dokumente pažymima, kad gyventojai, nuolatos kreipdamiesi į valstybės valdžios institucijas, Seimo narius ir savivaldybių administracijas dėl patogesnio susisiekimo su rajonų centrais ir žvyrkelių regionuose asfaltavimo, sulaukia pažadų, bet retai – sprendimų.

„Augant transporto priemonių skaičiui valstybėje ir intensyvėjant judėjimui žvyrkeliais per gyvenvietes, žmonės priversti gyventi nuolatinėse dulkėse. Tai menkina didžiavimąsi savo valstybe, mažina kaimo vietovių patrauklumą bei ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, neigiamai veikia jų gyvenamą aplinką bei silpnina žmonių sveikatą“, – sakoma rezoliucijoje.

Joje pateikiami ir statistiniai duomenys: valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga Lietuvoje yra 5777 km, iš kurių 209,487 km per Lietuvos gyvenvietes, o vietinės reikšmės kelių savivaldybėse, tarp jų ir per gyvenvietes, dar liko per 40000 km.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt