Žvyrkelių asfaltavimui – papildomas finansavimas: kam bus atriekta pyrago?

Klaipėda

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

80815

Šiais metais savivaldybių žvyrkelių asfaltavimui pirmą kartą papildomai skirta 10 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Skiriamą finansavimą savivaldybės galės panaudoti jų valdomų vietinės reikšmės žvyrkelių dulkėtumą mažinančiai dangai įrengti ir kapitaliniams remonto darbams atlikti. Ši žinia džiugina rajono seniūnijų seniūnus, tačiau taip pat mena mįslę, kaip bus išdalintos papildomos lėšos.

10 mln. eurų gaus, tiek pat ir prisidės

„Kviečiame savivaldybes pasinaudoti šia galimybe ir kreiptis lėšų vietinės reikšmės kelių asfaltavimui ir remontui. Taip pat rengti ilgalaikius žvyrkelių asfaltavimo planus ir juos viešinti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos planuodama valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimą atsižvelgtų į juos“, – pranešime spaudai teigia R. Masiulis.

Paskirtas papildomas 10 mln. eurų KPPP lėšų finansavimas žvyrkelių asfaltavimui įpareigos ir pačias savivaldybes savo projektų įgyvendinimui prisidėti 50 proc. lėšų, t. y. 10 mln. eurų.

KPPP finansavimas galės būti skiriamas savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, jungiantiems rajoninius kelius, gyvenvietes, sąvartynus, taip pat gatvėms gyvenamosiose vietovėse asfaltuoti. Prie asfaltuotinų kelių priskiriami ir keliai į rekreacijos ar lankytinus objektus, kultūros paminklus. KPPP finansavimo lėšos savivaldybėms bus paskirstomos pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį – 70 proc. ir pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių – 30 proc.

„Siekdami kuo efektyviau panaudoti turimas lėšas kelių priežiūrai ir plėtrai, jau anksčiau suteikėme savivaldybėms teisę pačioms spręsti, kuriuos vietinės reikšmės kelius, jų manymu, reikia asfaltuoti pirmiausia. Išasfaltuoti vietinės reikšmės keliai ypač prisideda prie regio­nų stiprinimo, gerina žmonių gyvenimo kokybę“, – pabrėžia R. Masiulis.

Seniūnai: tik lašas jūroje

Žinia apie žvyrkelių asfaltavimui pirmą kartą papildomai skirtą finansavimą džiugina rajono seniūnijų seniūnus. Tačiau jie pripažįsta, kad šios lėšos – lašas jūroje sprendžiant opią kelių būklės problemą.

Štai Sendvario seniūnijoje žvyrkeliai sudaro daugiai nei 64 km, o asfaltuotų kelių – tik vos 20 km. Anot seniūnijos seniūnės Loretos Urbutės, šiuo metu būtina asfaltuoti apie 35 km, kuriuose įrengta infrastruktūra, baigtos statybos, sparčiausias judėjimas. Seniūnija nuolat auga, tušti laukai užsipildo naujais namais. „Yra kelių, kur eismas vyksta kaip krašto kelyje. Tikimės, kad naujos programos leis sparčiau judėti į priekį vardan gyventojų saugumo. Seniūnijoje gyventojų skaičius perkopė 10 tūkst. ir sparčiai auga toliau – tai pagrindinis rodiklis, kad gyventojų saugumui užtikrinti turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir mokesčių mokėtojų lėšos privalo grįžti jų naudai bei gerovei“, – akcentuoja Sendvario seniūnijos seniūnė.

Kad rajone būtina gerinti infrastruktūrą, įsitikinusi ir Dauparų­–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė. „Bet kokios papildomos lėšos yra gerai. Reikia tikėtis, kad „pyrago“ dalybos bus sąžiningos ir nesukels konfliktų. Manau, kad pagrindiniai kriterijai skirstant lėšas turėtų būti gyventojų skaičius ir kelio apkrova. Prio­ritetai – jungiamosios gatvės, vėliau – gyvenvietės“, – sakė J. Čekuolienė. Jei būtų gautas papildomas finansavimas, pirmiausia Dauparų–Kvietinių seniūnijoje būtų asfaltuojamos Statybininkų ir Eglyno gatvės.

Vėžaičių seniūnijos seniūno Alvydo Mockaus nuomone, 10 mln. eurų visoms šalies savivaldybėms – sąlyginai nedidelė suma, žinant asfaltuoti būtinų kelių poreikį. „Siekiant greitesnių asfaltuotų kelių plėtros tempų, įsivaizduoju tik vienintelę galimybę – investicinį projektą, kurio lėšomis būtų išasfaltuojama didžioji dalis kelių, būtinų rajono gyventojų gerovei bei teritorinės urbanizacijos plėtrai užtikrinti. Kiekvienais metais atliekamas žvyrkelių būklės gerinimas juos žvyruojant, greideriuojant ir laistant yra tik trumpalaikį efektą duodantis procesas. Sąnaudos galėtų būti skiriamos padengti dalį projekto kaštų, o savivaldybės gyventojai asfaltuotais keliais džiaugtųsi esamuoju laiku ir dar mažiausiai 20 metų ateityje“, – svarstė A. Mockus.

Tikisi 226 tūkst. eurų keturioms gatvėms

Pažymėtina, kad 10 mln. eurų skirta visoms 60 savivaldybių. Lėšas skirstys Lietuvos automobilių kelių direkcija, tad nuo savivaldybės gautos lėšos nepriklausys. „Planuojama gauti papildomai apie 226 tūkst. eurų. Kovo 28 d. Taryba nusprendė prisidėti prie planuojamų LAKD lėšų tokia pačia suma (nes tik taip galima gauti papildomą finansavimą) skiriant dar 226 tūkst. eurų žvyrkelių asfaltavimui“, – aiškino Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Palaimienė ir informavo, kokios planuojamos asfaltuoti žvyruotos gatvės rajone: Dauparų–Kvietinių seniūnijoje, Kvietinių kaime, Liepų ir Paltės gatvė, Veiviržėnų seniūnijoje, Veiviržėnuose, Kaštonų, Daukšaičiuose – Pušyno gatvė.

Šiuo metu Savivaldybė iš Kelių direkcijos laukia finansavimo sutarčių, nes planuojama gauti suma, negavus dokumentų, yra tik preliminari ir gali kisti. Gavus finansavimo sutartis, bus pradėtas minėtų gatvių techninės dokumentacijos rengimas ir rangos darbų pirkimo procedūros.

Verta paminėti, kad rajone yra apie 850 km kelių su žvyro danga. Kaip pasakojo R. Palaimienė, 1 km asfaltavimo kaina priklauso nuo esamo grunto, pagrindų stiprumo ir sudėties, kelio pločio, asfaltuojamo kelio kategorijos, nuo planuojamų sprendinių ir kitų faktorių. Tad 1 km asfalto įrengimas gali kainuoti 100–600 tūkst. eurų ir daugiau.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt