Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
V. Bulaičio nuotr.
Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt
Konkurencijos taryba gali inicijuoti tyrimus dėl nesąžiningo didžiųjų prekybininkų elgesio maisto prekių ir gėrimų tiekėjų atžvilgiu, net jeigu sutartyse numatytos nuostatos pačios savaime nepažeidžia Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ). Tiekėjai raginami aktyviau bendradarbiauti su institucija, kuri užtikrina besikreipiančių verslo atstovų konfidencialumą.
Konkurencijos tarybos patirtis liudija, kad didžiųjų prekybos tinklų ir maisto bei gėrimų tiekėjų sudarytose sutartyse retai įtvirtinamos nuostatos, akivaizdžiai prieštaraujančios MPĮNVDĮ. Tačiau didieji prekybininkai imasi ir kitų sutartyse neaptartų veiksmų, siekdami spausti tiekėjus, kas gali būti traktuojama kaip įstatymo pažeidimas.
„Raginame tiekėjus, kuriems kyla abejonių dėl galimai nesąžiningų didžiųjų prekybininkų veiksmų, konsultuotis su Konkurencijos taryba ir dalytis su institucijos ekspertais informacija, kaip vienos ar kitos sutarčių nuostatos įgyvendinamos praktikoje. Signalai iš tiekėjų apie tiek žodžiu, tiek raštu patiriamą galimą didžiųjų prekybos tinklų spaudimą gali tapti pagrindu inicijuoti tyrimą“, – sako Ditė Anilionienė, Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės vadovė.
Konkurencijos tarybos ekspertai pastebi, kad ne visi tiekėjai žino, kokie prekybininkų veiksmai yra draudžiami ir kaip tiekėjai galėtų ginti savo interesus. Todėl institucija aktyviai konsultuoja maisto prekių ir gėrimų tiekėjus: organizuoja susitikimus su tiekėjais ir teikia jiems išsamios informacijos apie MPĮNVDĮ nuostatas, leidžiančias tiekėjams ginti savo teises.
Per 2019 m. surengta nemažai individualių seminarų su pavienėmis tiekėjų įmonėmis ir jas vienijančiomis organizacijomis, kurioms aiškinta, kokie prekybininkų veiksmai yra draudžiami ir kokias teises tiekėjai turi pagal MPĮNVDĮ.
Maistą ir gėrimus tiekiančios bendrovės ir jas vienijančios organizacijos taip pat gali kreiptis el. paštu mazmenine.prekyba@kt.gov.lt arba telefonu +370 5 262 4788 ir susitarti dėl galimybės organizuoti individualius informacinius seminarus. MPĮNVDĮ nuostatos maisto prekių ir gėrimų tiekėjams užtikrina jų identifikacinių duomenų apsaugą, tad konfidencialumas yra garantuojamas net ir seminarų dalyviams.
MPĮNVDĮ penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – draudžia reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad pirktų prekes ar paslaugas iš nurodomų trečiųjų asmenų, taip pat kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas ir kt.
Nuo šių metų liepos 1 d. MPĮNVDĮ papildytas nauju draudimu – mažmeninės prekybos įmonės nebegali reikalauti tiekėjų suteikti komercines nuolaidas ar bet kokį kitą atlyginimą, jeigu dėl to iš anksto nebuvo susitarta raštu. Taip pat įteisintas draudimas mažmeninės prekybos įmonėms taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjams, kurie kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą dėl nesąžiningų prekybos įmonės veiksmų.
alfalt-logo-skaidrus.png