Žvilgsnis į ateitį: ko laukti iš antrųjų pandemijos metų

Didžiąją dalį 2020-ųjų viešas diskursas pandemijos klausimu buvo itin agresyvus. Politikai ir sveikatos specialistai kalbėjo apie „kovą“ su naujuoju koronavirusu ir kylančių užsikrėtimų kreivių „nuslopinimą“. Tačiau įkyrus RNR grumstelis nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes, sustabdė pasaulio ekonomiką ir panaikino ilgų metų pastangas sumažinti skurdo lygį. Ir nors vakcinos jau yra realus dalykas, tegalima tik pasvajoti apie tai, kad jos pasieks visus pasaulio kampelius. Tad pats laikas keisti viešo diskurso toną į taikesnį. 2021 metais žmonija toliau adaptuosis prie gyvenimo su virusu – kad sugyventi būtų kiek įmanoma lengviau.

Baziniai dalykai išliks tokie patys. Kaukės ir kruopštus rankų plovimas bus neišvengiami. Žmonės laikysis didesnių atstumų viešoje erdvėje apie tai nė nesusimąstydami. Tačiau pandemijai žengiant į antruosius savo metus, būkite pasirengę pokyčiams trijose srityse: testavime, karantino taisyklėse ir atstumo laikymosi.

Pigūs ir greiti COVID-19 testai taps visuotinai prieinama norma. Kitaip nei įmantri laboratorinė polimerų grandininės reakcijos (PGR) technologija, gebanti aptikti net mažiausius genetinės viruso medžiagos pėdsakus, pigesni antigenų testai aptinka virusą, esant didesniems jo kiekiams. Net patys geriausi antigenų testai praleidžia apie ketvirtadalį visų infekcijų (nors tai laikoma tomis infekcijos stadijomis, kai infekuoti asmenys yra mažiausiai užkrečiami arba visai neužkrečiami). Tačiau kai kurie antigenų testai gali būti atliekami per 15 minučių su delno dydžio prietaisais ar panašiomis į nėštumo testą priemonėmis, kainuojančiomis apie $5. Šiuo metu yra kuriama apie 80 tokių greitųjų testų, o tai reiškia, kad jų tikslumas vis gerės, tepinėlių ėmimas paprastės (pakaks negilios nosies ertmės tepinėlio arba seilių mėginėlio), o kaina nukris iki $1 už testą.

Iki 2021-ųjų vidurio greitieji COVID-19 testai pakeis temperatūros matavimą oro uostuose (kuris bet kokiu atveju yra bevertis). Juos reguliariai naudos darbdaviai, mokyklos ir pramoginių renginių vietos. Kai kurie žmonės gali nuspręsti patys į savo ryto ar vakaro rutiną įtraukti greitąjį testą, skirtą naudoti namuose. Teigiamo rezultato patvirtinimui gali ir toliau reikėti daug tikslesnio PGR testo, o neigiamas rezultatas nebūtinai reikš, kad saugu apkabinti močiutę. Tačiau tokiu būdu didelis kiekis infekcijų bus aptinkama daug anksčiau.

Galimas šalutinis pigių ir namuose atliekamų testų poveikis – daugelis, jei ne visi, infekuotieji liks oficialios testavimo ir atsekimo sistemos užribyje. Pasitikėjimo šiomis sistemomis didžioji dalis JAV ir Europos gyventojų neturi ir dabar. Net ir dabartinėmis sąlygomis vyriausybės gali tik viltis, kad infekuoti ir apie tai žinantys asmenys elgsis tinkamai – perspės tuos, su kuriais turėjo kontaktų ir kiek įmanoma laikysis saviizoliacijos. O simptomų nejaučiantiems asmenims, kuriems testas kasdien rodo neigiamą rezultatą, tai padės tiek pat, kiek atvejų sekimo programėlė, primygtinai prašanti likti namuose.

Kalbant apie karantiną, dauguma šalių greičiausiai paseks Prancūzijos ir Švedijos pavyzdžiu ir sutrumpins karantino laikotarpį nuo dviejų savaičių iki vienos, taip tikintis geresnio izoliacijos sąlygų laikymosi. Žmonės bus informuojami, kad antrąją savaitę jie gali kelti (tegu ir mažesnę) riziką kitiems, tad, pavyzdžiui, turėtų vengti pagyvenusių giminaičių lankymo. Besikarantinuojančius prižiūrintys tarnautojai būtų labiau linkę leisti šiems užsiimti nedidelės rizikos veiklomis, pavyzdžiui, pasivaikščioti parke ankstu ryte, kai aplinkui nėra daug žmonių.

Taip pat tikėtina, kad dauguma vyriausybių suteiks savo piliečiams daugiau autonomijos dėl bendravimo. Neliks griežtų ir komplikuotų taisyklių, kas ir ką gali ar negali lankyti. Jas pakeis paprasti principai, kurių žmonės laikysis savo nuožiūra. Pavyzdžiui, daugiau šalių gali savo gyventojus skatinti laikytis „trijų taisyklės“, kaip tai daro Japonija: vengti minių, artimo kontakto ir uždarų erdvių. Susitinkant su šeima ar draugais žmonėms bus patariama, kaip Kanadoje, laikytis principo „mažiau veidų, mažesnės grupės, trumpesnis laikas kartu, didesnės erdvės“.

Visa tai turėtų padaryti antruosius pandemijos metus labiau pakenčiamus, nei pirmieji. Tad pakelkime taurę už tai, kad taip ir būtų – siaurame rate, be abejo.

Parengta pagal „The Economist“