Žvejoti mėgstančio drožėjo kolekcijoje – į Leniną panašus žvejys

Utena

Autorės ir Valdo Ylos asmeninio archyv. nuotr.

Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt

17381

Tris dešimtmečius Utenoje gyvenantis Valdas Yla gimė ir augo Antalieptės seniūnijai (Zarasų r.) priklausančiame Purvynės kaime. Tarnaudamas sovietinėje armijoje susipažino su lietuviais broliais dvyniais, kurie mėgdavo kurti raižinius ant faneros. Pabandė ir pats – kažkas išėjo. Grįžęs iš armijos V. Yla dirbo Utenos milicijoje, vėliau – Anykščių policijoje. Pastaruosius 18 metų „Utenos dienos" pašnekovas yra Vidaus reikalų ministerijos pensininkas. Laisvalaikiu nedidelėje virtuvėje medžio drožyba užsiimantis uteniškis, kurio darbais išpuoštas kiekvienas namų kampelis, svajoja kada nors turėti nuosavą dirbtuvę.

Foto galerija:

Piešė penketui
Paklaustas, kada pasireiškė jo meniniai gebėjimai, V. Yla prisiminė mokykloje piešdavęs penketui. Būdamas paaugliu jis pieštuku ant popieriaus perkeldavo kokį „Trijų muškietininkų" vaizdelį, piešdavo portretus. Pašnekovas teigė, kad norėtų atgaivinti piešimo įgūdžius, tačiau neturi tam tinkamų sąlygų.
Grįžęs iš sovietinės armijos V. Yla apsigyveno Antalieptėje, kur rado žmoną. „Mano uošvienė, dirbusi miestelio knygyne, kartą paprašė, kad padaryčiau iš medžio iškabą. Taip ir pradėjau puošti visas įstaigas – ambulatoriją, „buitinį", vaikų darželį, kolūkio kontorą", – sakė kalbintas kūrėjas.

Komoda – gydytojui
Tuometėje Utenos milicijoje tarnybą atlikęs V. Yla į darbą kurį laiką važinėdavo iš Antalieptės. Išsiskyręs su žmona jis gana greitai gavo butą Utenoje, pasekęs kolegos pavyzdžiu laisvadieniais ėmė dirbti liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija", kur drožinėdavo tušinukus, gamindavo medines dėžutes, vykdydavo individualius klientų užsakymus. Dirbdamas „Minijoje" uteniškis patobulėjo, šio to išmoko iš kitų meistrų. „Vienas gydytojas pageidavo komodos iš uosio. Šis baldas buvo vienas paskutinių mano darbų įmonėje", – atskleidė V. Yla.

Nereikia laukti įkvėpimo
Drožybos mėgėju save vadinantis buvęs policijos pareigūnas per metus sukuria maždaug penkis drožinius. Šaltasis metų laikas jam – didžiausias darbymetis. Nedidelėje virtuvėje, apstatytoje paties rankų darbo baldais, meistraujantis V. Yla tikino, kad jam, priešingai nei daugeliui kūrėjų, nereikia laukti, kol ateis įkvėpimas. „Stengiuosi darbuotis dienos metu, kad kaukšėjimas plaktuku nedrumstų kaimynų ramybės“, – sakė pašnekovas, o jo žmona Ilona šypsodamasi pridūrė, kad vyrui geriausiai sekasi, kai namuose būna vienas. Drožėjas sakė nesantis iš tų kūrėjų, kurie turi krūvą įvairiausių įranJo darbo priemonės telpa į nedidelę dėžutę. „Kad ir kaip saugočiau rankas, susižalojimų kartais nepavyksta išvengti“, – šypsojosi jis.

Žvejys – Leninas?
Lietuvos patriotu save vadinančio V. Ylos drožiniuose atsispindi gamtos, istorijos, gyvūnijos motyvai. „Mėgstu gamtą ir paukščių čiulbesį“, – juokėsi jis. Drožėjas turi įdomią tradiciją – kiekvienų metų pradžioje sukuria jų simbolį pagal horoskopą. Ylų šeimos namus puošia mediniai gyvūnai, skirti Katino, Arklio, Beždžionės ar Gaidžio metams įprasminti. Įvairių rūšių žuvis iš medžio drožiančiam V. Ylai vieną dieną kilo mintis nudrožti žvejį, kuris daugeliui jį išvydusių žmonių primena Vladimirą Iljičių Leniną. „Tai – tik sutapimas“, – šypsodamasis tikino pašnekovas ir pridūrė, kad žvejyba nuo pat vaikystės, prabėgusios šalia ežerų, upelių ir Antalieptės marių, jam yra pats mieliausias užsiėmimas, kuriam paskutiniu metu neranda laiko.

Papuošė draugo kapą
Vienas sudėtingiausių drožėjo darbų – dviejų metrų aukščio stogastulpis, puošiantis jo geriausio draugo kapą. 2015-aisiais į amžinybę iškeliavęs V. Ylos bičiulis Algirdas Bertašius buvo labai kūrybingas žmogus – rašė eiles, kūrė gipso skulptūras, tapė paveikslus, drožinėjo. „Iš pradžių norėjau savo stogastulpį pastatyti šalia draugo sodybos, kuri labai gražiai tvarkoma, tačiau jo šeima pasiūlė papuošti kapą“, – teigė drožėjas.

Matydamas meniškos sielos draugo pavyzdį V. Yla kadaise nusprendė pradėti savo drožinius eksponuoti parodose Antalieptėje. Prieš kelerius metus su žmona užsukęs į Utenos kraštotyros muziejų susidomėjo galimybe parodyti darbus uteniškiams ir miesto svečiams. „Mažai kas muziejui tiko, nes dauguma mano drožinių nulakuoti“, – prisiminė uteniškis, sulaukęs prašymo tradicinei Utenos rajono tautodailininkų parodai nudrožti klumpių, angelų. Paklaustas, kodėl savo meno kūrinius lakuoja, V. Yla tikino, kad jam labiau patinka blizgus, o ne matinis vaizdas. Ir dulkes nuo lakuoto paviršiaus, pašnekovo teigimu, lengviau nuvalyti.

Dirbo blaivykloje
V. Yla savo drožiniams dažniausiai naudoja liepos, drebulės, uosio medieną. Liepą, anot jo, drožti lengviausia, tačiau ji yra trapi. „Nežinau, kodėl, bet man rūpi kurti. Medis suteikia namams jaukumo, skleidžia šilumą, – kalbėjo pašnekovas. – Šiemet nuo sienų nukabinau ir į parodą Antalieptėje išvežiau nemažai savo darbų, tai man pradėjo jų trūkti...“

Kartais drožėjui idėja gimsta vos paėmus į rankas kaladę, kartais kokią mintį pamėtėja žmona, kuri nepaliauja stebėtis vyro gabumais.

Paprašytas trumpai papasakoti apie savo profesinį kelią, V. Yla atskleidė, kad jam septynerius metus teko dirbti jau seniai duris užvėrusioje Utenos blaivykloje. „Nenorėjau aš ten, nes žinojau, su kuo teks bendrauti, – darbo pradžią prisiminė buvęs policijos pareigūnas. – Atvirai kalbant, ten buvo tikras „durnynas". Čia ne policininko, o psichologo darbas..."

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt