Žvejai pasiryžę pjaustyti savo laivus: tokių blogų laikų nėra buvę

Klaipėda

Egidijaus Jankausko nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

104630

Lietuvos verslinės žvejybos atstovai nuolatos skųsdavosi nepalankiomis jų verslui sąlygomis, tačiau tokių blogų laikų, kurie jų laukia 2020-aisiais, dar nėra buvę. Rytinių menkių žvejyba Baltijos jūroje bus visiškai uždrausta, keturis mėnesius apskritai nebus galima žvejoti. Šprotų ir strimėlių kvotos sumažintos trečdaliu.

Žvejai jau sutinka supjaustyti savo laivus, bet tikisi Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES) kompensacijos, kad galėtų oriai pasitraukti iš verslo.

„Lietuva ir žvejai šiandien stovi kryžkelėje, kurioje turi būti priimti kardinalūs sprendimai valstybiniu požiūriu. Tačiau Seimo nariams dabar ne iki žvejų, jie kovoja tarpusavyje. Kas bus po Naujųjų metų, mums visiškai neaišku“, – sako AB „Baltija“, didžiausios menkių žvejybos Baltijos jūroje įmonės, turinčios 5 laivus, direktoriaus pavaduotojas, asociacijos „Jūros žvejys“, vienijančios tris įmones, pirmininkas Artūras Maželis.

Šiemet dėl draudimo, kuris truks iki metų pabaigos, žvejoti menkes buvo numatytas kompensavimo mechanizmas. Įmonės, žvejojančios menkes ir atitikusios tam tikrus ES kriterijus, pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus jūroje žvejojusios 120 dienų, iki Naujųjų metų gaus kompensacijas iš ES už prarastą verslo dalį. Tad šiemet jos išgyvens.

Pasak A. Maželio, „Baltija“ šiuo metu bando išgyventi ir laukia kompensacijos. Kokia bus kompensacija, kol kas nežinoma, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra dar neapskaičiavo jos pagal atitinkamą metodiką.

Kompensacijos nenumatytos?

Sprendimas 2020-aisiais visai uždrausti rytinių menkių žvejybą Baltijos jūroje palies visas žvejybos įmones, gaudančias menkes, suprantama, ir menkių produkciją gaminančias įmones.

Šiuo metu Baltijos jūroje žvejoja apie 17 įmonių, maždaug 12-15 įmonių situacija bus nepavydėtina. Mat jos teturi tik labai nedideles vadinamųjų baltųjų žuvų (šprotų, strimėlių) kvotas – kai kurioms jų kvotos užteks dviem trims dienoms žvejybos, kai kurioms – trims keturioms savaitėms.

Likusius 11 mėnesių jos bus priverstos nežvejoti.

Apie 65-70 proc. baltųjų žuvų kvotos skirta dviem įmonėms – UAB „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“.

Žvejai sako, kad kompensavimo mechanizmai kitais metais nėra numatyti. „Jeigu kompensacijų nebus, šitas verslas bus iki galo sužlugdytas“, – sako A. Maželis.

Ar bus sugalvotas žvejybos įmonių išgyvenimo mechanizmas, turėtų paaiškėti dar iki Naujųjų metų. Galbūt bus numatytos piniginės ES kompensacijos, galbūt bus priimtas sprendimas laivus supjaustyti.

„Šiandien pajėgumai ir ištekliai tikrai nėra subalansuoti“, – pripažįsta A. Maželis.

Reikėtų perskirstyti kvotas

A. Maželio manymu, Lietuva dar turi svertų šiai problemai spręsti. Ji gali grįžti prie Žuvininkystės įstatymo pataisų, kurios guli Seimo stalčiuose, ir sumažinti kvotų koncentraciją vienos įmonės rankose. Pasak jo, naujo Žuvininkystės įstatymo projektas šiuo metu skinasi kelią Seime. Ar jis bus priimtas iki Naujųjų metų, didelis klausimas. Ar bus įgyvendintas Vyriausybės nutarimas, kad viena įmonė gali turėti ne didesnę kaip 20 proc. kvotų koncentraciją, irgi nežinia.

„Jeigu toks Vyriausybės nutarimas taptų įstatymo nuostata, jeigu iki Naujųjų metų būtų priimtas naujas Žuvininkystės įstatymas, tada būtų perskirstomos baltųjų žuvų kvotos ir tai galbūt šiek tiek amortizuotų situaciją bei leistų toms įmonėms išgyventi draudimo žvejoti menkes laikotarpiu. Kvotos – valstybės turtas, ji turi nuspręsti, kaip jis dabar turi būti perskirstomas tarp ūkio subjektų, kad išliktų Lietuvos žvejybos laivynas. Jeigu tai nebus padaryta, išgyvens tik dvi įmonės, o visos kitos bus priverstos žlugti.

„ Ar išnaikinta motininių menkių banda, ar užpuolė ligos, ar lėmė tai, kad Europa leido Baltijoje žvejoti didiesiems laivams, siurbliais siurbiantiems vandenį?
– A. Maželis

Kitas variantas – kompensacijos mechanizmas, leisiantis toms įmonėms oriai išeiti iš verslo. Apklausos rodo, kad didžioji dalis žvejų, nebematydama to verslo perspektyvos ir tinkamo valstybinio požiūrio į jį, yra pasirengusi susipjaustyti laivus, jeigu tik bus sukurti kompensaciniai mechanizmai“, – aiškino A. Maželis.

Menkių išteklių būklė kritinė

Pastaruoju metu Lietuvos žvejai net neišnaudodavo jiems skirtos menkių kvotos. Pernai jos panaudota tik 42 proc.

„Mes kvotos neišgaudydavome ne dėl to, kad neturime galimybių ar pajėgumų, o todėl, kad menkių būklė kritinė. Košdavome vandenį ir nieko nepagaudavome, nes menkių nebebuvo Baltijoje. Ir ne vien tik Lietuva neišnaudodavo kvotos, kitos šalys taip pat.

Menkių situacija jūroje iš tikrųjų yra kritinė. Tuo mes įsitikinome matydami savo sugautų žuvų kiekį pernai. Todėl ir priimti tokie drastiški sprendimai. Vargu ar šiandien ir mokslininkai žino, kodėl taip atsitiko: ar išnaikinta motininių menkių banda, ar užpuolė ligos, ar tai susiję su ekologijos dalykais, ar lėmė tai, kad Europa leido Baltijoje žvejoti didiesiems laivams, t. y. 100 metrų ilgio, siurbliais siurbiantiems vandenį. Gal tų priežasčių yra dar daugiau“, – kalbėjo „Jūros žvejo“ pirmininkas.

Skirs pinigų laivams pjaustyti

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos žiniomis, Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus atstovai kartu su Lenkijos ir Latvijos atstovais Briuselyje esą kėlę triukšmą dėl tokio ilgalaikio draudimo žvejoti menkes.

Pasak jo, nuo lapkričio 1 d. pradeda galioti naujas Žuvininkystės įstatymas, kuris buvo priimtas dar 2016 m. Pagal jį kvotos turi būti skiriamos 15 metų. A. Bargaila sakė, esą žemės ūkio ministras Andrius Palionis pažadėjęs, kad to tikrai nebus, kvotos bus skiriamos tik trejiems metams. Tačiau tokios pataisos žvejai iki šiol nemato, o lapkričio 1 d. čia pat.

„Jeigu tokios pataisos nebus, tai 15 metų kvotas gaus „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“, o mes tikrai prarasime viltį, nes 15 metų daugelis neišgyvens. Kitais metais apie 22 proc. mažinama šprotų kvota, ją suvalgys dvi įmonės. Dauguma mūsų nori išeiti iš verslo. Mūsų vadovams Briuselyje pavyko įrodyti, kad ES reglamentas dėl kompensacijų turi būti pratęstas. Sutarta, kad valstybės narės skirs pinigų laivams pjaustyti, kad žvejai galėtų išeiti iš verslo, nes kitos išeities niekas nenumato“, – sakė A. Bargaila.

Pasak jo, laivų pjaustymas prasidės 2020 m., tačiau ar visiems pavyks už tai gauti kompensaciją, nežinia. „Kas pirks mūsų senus, supuvusius laivus, kurių daugelis yra metalo laužas? Jeigu jie bus pjaustomi mokant kompensacijas, tada mes galėsime oriai išeiti iš verslo“, – teigė jis.

Nupjautas trečdalis baltųjų žuvų kvotos

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos pirmininkas, UAB „Banginis“ direktorius Algirdas Aušra sako, kad draudimas žvejoti menkes palies ir jo įmonę, nors ji menkių gaudydavo labai mažai.

„Tikrai nesitikėjau tokio masinio ir visiško žvejų sutraiškymo nepaliekant erdvės diskusijoms. Menkininkai negalės gaudyti šprotų vietoj menkių, nes trečdalis jų atimama. Mes visi pripažįstame, kad menkių situacija bloga. Manau, tas draudimas užsitęs ilgiau nei metus. Gyvenimo praktika rodo, kad tokie draudimai be 5 metų neapsieina. Vienintelė išeitis būtų, jeigu Lietuva ir ES rastų galimybę žvejams išeiti iš verslo“, – sakė A. Aušra.

„ Jeigu po kokių dvejų metų žalieji pasakys – palikime Baltijos jūrą ruoniams, o mus išvarys, nenustebsiu.
– A. Aušra

Paklaustas, ar jam irgi reikėtų išeiti iš verslo, A. Aušra atsakė: „Visi dabar tik apie menkes kalba. Bet ne vien iš menkių žmonės gyvena. Mokesčiai valstybei surenkami tikrai ne iš menkininkų. Kodėl niekas nekalba apie tai, kad nupjautas trečdalis baltųjų žuvų kvotos, ko mes tikrai nesitikėjome.

Mano įsitikinimu, tai padaryta visiškai be pagrindo. Kaip mokslininkams susišviečia, taip jie ir šneka, ir kiekvienais metais vis kitką nejausdami jokios atsakomybės. Jiems visai neįdomus realus gyvenimas. Jie nori, kad žvejyba Baltijos jūroje būtų apskritai uždrausta nuo gegužės iki rugpjūčio, kad kokia nors menkė nenudvėstų. Įsivaizduojate, jūroje apskritai nebus galima gaudyti, to dar nėra buvę. Situacija iš tiesų labai rimta.“

Paprašytas prognozuoti, kaip keisis žvejybos situacija per 5 metus, A. Aušra atsakė: „Ką čia gali prognozuoti, jei per vienerius metus daromi tokie pakeitimai nežiūrint į nieką. Žalieji įgauna vis daugiau jėgos. Jeigu po kokių dvejų metų jie pasakys – palikime Baltijos jūrą ruoniams, o mus išvarys, nenustebsiu.“

Žvejai ruoniams – ne konkurentai

A. Aušra sako, kad visi mokslininkai sutaria, jog jokios įtakos menkių ištekliams jų žvejyba neturi. Menkės nyksta dėl ruonių, kurie yra vieninteliai parazitų kirminų nešiotojai. Menkės tų parazitų prisivalgo nuo dugno per ruonių išmatas, o užsikrėtusios jais nemedžioja, todėl yra tokios sulysusios. Kuo daugiau ruonių, tuo labiau plinta parazitai.

„Niekas nenori kalbėti apie tikrąsias menkių nykimo priežastis. Švedų, danų mokslininkų apskaičiavimais, ruoniai Baltijos jūroje per metus suėda apie 100 tūkst. tonų menkių, o žvejams skiriama buvo apie 32 tūkst. tonų.

Žvejai jau seniai ruoniams – ne konkurentai. Kol nebus pradėta spręsti ruonių problema, niekas nepasikeis per kelerius metus. Suomiai, švedai, danai turi ruonių medžiojimo kvotas, tačiau jomis niekas nesinaudoja, nes uždrausta iš ruonių daryti bet ką – negalima perdirbti, naudoti mėsos, taukų, kailio. Todėl žmonės ruonių ir nemedžioja. Jau suomiai duoda 250 eurų, jeigu tu sumedžioji ruonį, ir dar 150 eurų, jeigu partempi jį į krantą. Kol ruonių bus daug, tol menkių Baltijos jūroje nebus. Ne todėl, kad ruoniai jas suėda, o todėl, kad jas užkrečia parazitais“, – savo nuomonę išsakė A. Aušra.

Siekiama sušvelninti draudimo poveikį

Agnė Razmislavičiūtė–Palionienė, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėja:

„Spalio 14 d. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis sutarimas dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2020 m. Skaudžiausiai sprendimas palies rytinių Baltijos jūros menkių žvejus, kadangi sutarta šių žuvų tikslinės ir mėgėjų žvejybos kitais metais visai neleisti vykdyti, taip pat kitais metais nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos, siekiant išvengti rytinių menkių priegaudos, bus draudžiama bet kokių išteklių žvejyba pagrindinėse menkių neršto teritorijose.

Siekiant sušvelninti tokio draudimo poveikį žvejybos verslui iš šios veiklos gyvenančioms šeimoms ir bendruomenėms, taip pat siekiant žvejybos laivyno pajėgumus priderinti prie ženkliai mažėjančių žvejybos galimybių, Europos aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaras Karmenu Vella pažadėjo valstybėms nedelsiant pateikti Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo reglamento keitimo projektą, kuris atvertų galimybes valstybėms savo laivynams kompensuoti visišką žvejybos nutraukimą (ši priemonė negalima nuo 2018 m. pradžios).“

Žemės ūkio ministerijos informacija

• ES ministrai pripažino, kad kritinė Baltijos jūros rytinių menkių ir bloga kitų šios jūros žuvų išteklių būklė turi būti gerinama pasitelkiant visus turimus instrumentus, kurie mažintų užterštumą, ekosistemos kitimą, buveinių nykimą, ruonių populiacijos ir parazitų poveikį menkių ištekliams bei subalansuotų verslinį laivyną.
• Centrinio Baltijos jūros baseino strimėlių žvejybos galimybės Lietuvai mažinamos 10 proc., šprotų – 22 proc., lašišų – 5 proc., vakarinės Baltijos jūros dalies menkių – 60 proc., taip pat įvedami žvejybos draudimai ir ribojimai žuvų neršto metu.
• ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo atsižvelgta į daugelį Lietuvai svarbių momentų. Pirma, nebus siekiama įdiegti papildomų kontrolės priemonių priegaudai fiksuoti, nes jos taptų nepakeliama finansine ir administracine našta mūsų žvejams.
• Antra, šprotų kvota bus mažinama ne 25 proc., o 22 proc. O svarbiausia tai, kad Europos Komisija įsipareigojo pateikti teisinį pasiūlymą dėl socialinių-ekonominių pasekmių suvaldymo, kuris bus itin aktualus mūsų žvejams, netenkantiems galimybių tęsti savo veiklos dėl krizinės situacijos Baltijos jūroje.

„Vakarų ekspresas“

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt