ŽŪM: išankstinių sutarčių tarp žemdirbių ir supirkėjų negalime kontroliuoti

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

52017

Išankstinių sutarčių sudarymas tarp grūdų supirkėjų ir ūkininkų, pastariesiems negalint įvykdyti įsipareigojimų, yra problema, tačiau Žemės ūkio ministerija negali nurodyti, ar jų reikia, nes tai yra privatus reikalas, sako žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.

Anot jo, ūkininkus reikia labiau šviesti, teikti jiems konsultacijas, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas kėlė klausimą apie tai, kad, pavyzdžiui, šią vasarą ūkininkai su supirkėjais pasirašė sutartis, nors vėliau gavo mažesnį derlių nei numatyta ir negalėjo įvykdyti įsipareigojimų.

Anot jo, bendraujant su žemdirbiais jam teko išgirsti, kad nenugalimos jėgos (force majeure) pažymas norintys išsiimti ūkininkai negali to padaryti, nes sulaukia supirkėjų grasinimų, jog tai padarius bus kreipiamasi į teismą ir žemdirbiai išvis negaus pinigų.

Tačiau, kaip teigė V. Griciūnas, ŽŪM negalėtų reguliuoti tokių sutarčių pasirašymo.

„Ūkininkas ir supirkėjas yra verslo subjektai, tai turėtų būti susitarimas tarp perkančiojo ir parduodančiojo. Girdėjau pasisakymų, kad reikia mažinti administracinę naštą, tai sunku įsivaizduoti, kaip valstybiškai reguliuoti įsipareigojimus, priverčiant įmones priimti force majeure pažymą, kad ūkininkai neturi derliaus. Kitas dalykas - tai yra verslo mentalitetas, tai vargu ar draudimais būtų galima tai pakeisti“, - sakė žemės ūkio viceministras.

Komiteto nariui Petrui Čimbarui pasiteiravus, kodėl ūkininkai nežinodami sudaro išankstines sutartis, V. Griciūnas atsakė, kad gali būti, jog ūkininkams trūksta žinių verslo valdyme.

„Galbūt ūkininkams reikia daugiau žinių verslo valdyme. Aš sutinku, kad gal reikia labiau šviesti ir padėti, teikti konsultacijas. Gal nereikėtų visam derliui sudaryti sutarčių, o pusei, trečdaliui. Bet tai ne ŽŪM kompetencija atsakyti, ar reikia, ar nereikia sutarčių“, - pažymėjo jis.

Tuo metu komiteto narys Kazys Starkevičius pastebėjo, jog ūkininkai pasirašo sutartines sutartis, nes jiems trūksta apyvartinių lėšų, todėl tam reikėtų sukurti fondą, kuris veiktų už mažesnes palūkanas.

„Jeigu būtų solidarumo fondas, kuris galėtų veikti už mažesnes palūkanas, tai būtų mažiau tų sutarčių. Būtų atsvara ir ūkininkai turėtų kelis pasirinkimus: eiti į banką, solidarumo fondą arba tą, pas kurį eini sudaryti sutarčių“, - sakė K. Starkevičius.

Tuo metu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad žemdirbiai ir grūdų supirkėjai yra sustoję ties ta mintimi, kad sudarant sutartį į ją būtų įtraukta deklaracija iš ūkininko ar bendrovės, tiekiančios grūdus, apie tai, kokia dalis derliaus jau yra parduota, kad abi šalys galėtų vertinti riziką.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Karolis Šimas pažymėjo, kad išankstinės sutartys būna naudingos ne tik supirkėjams, bet ir žemdirbiams.

Išankstinė sutartis sudaroma dėl dviejų dalykų: ūkininkas gali paprašyti avanso, išspręsti pinigų trūkumo problemą. Tai naudinga ir dėl to, nes kartais išankstinių sutarčių grūdų kainos yra aukštesnės. Pernai buvo 20-30 proc. aukštesnės. Čia nauda ūkininkui. Jei netinka taip, jis gali eiti į banką, bet pas perdirbėją skolintis lengviau“, - kalbėjo K. Šimas.

Tuo metu galimi perdirbėjų neatsiskaitymai su ūkininkais, anot jo, yra pavienė, tačiau ne viso sektoriaus problema.

Pasak K. Šimo, jo vadovaujama asociacija yra pasiūliusi sprendimą, kad, jei sąžiningas ūkininkas negali įvykdyti savo įsipareigojimo, supirkėjo patirtas nuostolis gali būti nukeliamas į kitus metus.

„Finansiškai ūkininkas išgyvena, o problema perkeliama tolyn. Taip išsprendžiama pinigų srauto problema, kad ūkininkas nebankrutuotų“, - akcentavo jis.

Tačiau, pasak K. Šimo, atsiranda ir nesąžiningų ūkininkų, kurie turėdami reikiamą kiekį grūdų nevykdo įsipareigojimų, nes parduoda juos kitoms įmonėms už didesnę kainą. Tačiau tai, K. Šimo teigimu, tikrai netaikoma viso sektoriaus žemdirbiams.

ELTA primena, kad dėl sausros šių metų grūdų derlius buvo prastas, todėl išaugo jų supirkimo kaina.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinio „Agro Rinka” duomenimis, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 13-19 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 174,25 euro už toną - tai 18,53 proc. brangiau nei tokią pat praeitų metų savaitę.

Rugių supirkimo kaina išaugo 36,72 proc. - minimu laikotarpiu tona kviečių buvo superkama vidutiniškai po 153,05 euro.

Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina sudarė 165,43 euro už toną ir buvo 36,54 proc. didesnė, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu buvusia kaina.

Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina padidėjo 37,32 proc. ir sudarė 158,03 euro už toną.

Artimiausiu metu visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti bus pateiktas žemės ūkio ministro įsakymo projektas, kuriuo siūloma kompensuoti žemdirbiams už force majeure pažymas, liudijančias, kad ūkininkai negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Šios pažymos kainuoja 200 eurų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt