REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2023 m. Rugpjūčio 5 d. 10:10

Zubovų rūmuose – „Monmartro respublikos“ paveikslų įsigytuvės

Šiauliai

E. Sinkevičiūtės nuotr.

Oksana LaurutytėŠaltinis: Etaplius.LT


274774

Šiandien, šeštadienį, nuo 13 iki 15 val. Zubovų rūmuose galima apžiūrėti, o jei patiks – ir nusipirkti, Šiauliuose vykstančio festivalio „Monmartro respublika“ kūrėjų darbų. ,,Monmartro“ piliečiai – dailininkai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Nyderlandų.

Grožis išlenda iš gamtos

Šiemet „Monmartro“ piliečių skaičius rekordinis – beveik 30 dailininkų. Daugelis jų plenere ne naujokai, o latvių dailininkas Aldis Kļaviņš festivalyje dalyvauja net 18 kartą.

Pagrindinis festivalio akcentas – garsiojo Lietuvos koloristo Rimo Bičiūno tapybos paroda „Kaitra“. Paroda eksponuojama pirmajame Zubovų rūmų aukšte.

Kiti plenero dalyviai kuria erdvėse pirmajame ir antrajame pastato aukštuose, žvelgdami pro langus, tyrinėdami savo būsenas ir nuotaikas ar žiūrėdami į planšetes, kuriose užfiksavo matytų ar nematytų vaizdų.

Šiaulietė dailininkė Birutė Kuicienė, kuri festivalyje dalyvauja antrą kartą, buvo siaubingai sužavėta dangaus virš Šiaulių vėlų trečiadienio vakarą. Planšetėje dailininkė tyrinėjo juodo debesies, sumišusio su žaibais ir lietumi, grožį ir atvaizdavo jį drobėje.

Birutės debesis, kuriame ryškiai išsiskyrė rožinė spalva, viename paveikslų net pavirto į švelnius moters kūno linkius…

„Buvau išvykusi ir to dangaus nepamačiau. Va, kaip man gavosi – grožis išlenda iš tos gamtos“, – juokiasi dailininkė.

Dar Birutė, sureagavusi į tai, kad festivalio metu vyksta daug koncertų bažnyčiose, nutapė Švenčiausiąją Mergelę Mariją su Kūdikiu ant rankų. „Toks festivalio dvasingumas“, – nusišypso ir atsiverčia pačios parašytą dienoraštį, kur dar žiemą užrašė įvairias aplankiusias mintis.

„Taip, šiandien penktadienis. Kiek dabar valandų? Štai“, - suranda panašiai tokiu laiku parašytą mintį ir skaito: „Skonis burnoje iš praeities prisiminimų. O už ateities vartų – sutriuškinimas“, „Norėjau patrumpinti gėles lapus, nukirpau svarbiausius žiedus“; „Niekada nestebėk, ką kiti daro“.

„Šiandien jau kitaip šią frazę suprantu. Imli esu, kartais sugeriu, ką daro kiti. Suprantu, kad gali žiūrėti, bet neįsileisk, kad tau poveikio niekas nedarytų“, – paaiškina B. Kuicienė, sakydama, kad jei šiandien būtų ne plenere, šią frazę suprastų jau kitaip.

Šiųmečio festivalio šūkis – „Juoda–balta ir kitos spalvos“. Dailininkai, šio šūkio įkvėpti, ir kuria paveikslus.

Viename kabinete su B. Kuiciene tapanti dailininkė iš Vilniaus Giedrė Riškutė atsivežė ankstesniuose šalies pleneruose nutapytų paveikslų numatytoms įsigytuvėms ir sako, kad jos visai netrikdo kartas nuo karto tapytojus aplankantys smalsuoliai. Į plenerą, pasižiūrėti, kaip menininkai kuria, juk jie ir buvo nuoširdžiai pakviesti.

„Įpratę mes“, – nusišypso ir sako, kad tokio dydžio renginių, koks yra festivalis „Monmarto respublika“, šalyje vyksta labai mažai. Ji šiame festivalyje dalyvauja jau gal 10 kartų ir vis dar džiaugiasi sulaukusi kvietimų dalyvauti – taip jai čia gera ir miela būti ir kurti.

E. Sinkevičiūtės nuotr.

Ko daugiau menininkui reikia?

Dar viename Zubovų rūmų kabinete kuria dvi tapytojos: iš Vilniaus atvykusi Edita Utarienė ir iš Kauno – Živilė Bardzilauskaitė-Bergins.

„Smagi festivalio tema. Atrandi tokių spalvų, kurių anksčiau gal nederinai, neieškojai niuansų. Vieną paveikslą derinau į temą, o kitą pradėjau nuo spalvų ir ieškau, kur atsiras kokia juoda juostelė... Bet čia toks šiltas rūpestis mumis. Labai malonus bendravimas, o koncertų kiek, plati programa. Koncertų savo miestuose tiek neaplankome, kiek čia. Įsisuki į buitį, darbus ir leki. Man čia labai patinka“, – nusišypso prie paveikslo palinkusi dailininkė.

Živilė, plenere nutapiusi du darbus, sako visai neapgailestaujanti, kad dėl vis prapliumpančio lietaus negali kurti lauke. Nes ji tapo tai, ką jaučia, jos paveikslai – vidinės būsenos, emocijos. „Tyrinėju, kokią emociją jaučiu – linksmą, liūdną, ramią. Mano darbuose nieko, išskyrus emocijas, nėra. Taip, man čia labai gerai“, – žvelgdama į savo paveikslus šypsosi Živilė.

Dailininkė sako gerai besijaučianti todėl, kad „Laiptų galerijos“ darbuotojai ir vadovai ypatingai rūpestingi ir dėmesingi kūrėjams. „Ar gali būti geriau menininkui, nei čia? Viskuo pasirūpinta. Miegame viešbutyje, nereikia galvoti, kur nubėgti pavalgyti, kavą atneša. Ko daugiau menininkui reikia?“ – sako dailininkė.


Foto galerija:

IMG_4952
IMG_4953
IMG_4954
IMG_4955
IMG_4956
IMG_4957



REDAKCIJA REKOMENDUOJA