PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Rugpjūčio 20 d. 09:33

Žolinės proga – šimtamečiai tautiniai kostiumai

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


12335

Šiaulių universiteto Botanikos sode rugpjūčio 15 d. kvepėjo žolynai ir būriavosi šiauliečiai. Domino juos ne tik tą dieną švenčiamos Žolinės pramogos, bet ir paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių „Lietuvių tautinis kostiumas“.


Foto galerija:

dzukiskos-prijuostes.jpg
img-2708.jpg
img-2715.jpg
img-2718.jpg
img-2724.jpg
img-2735.jpg
img-2738.jpg
img-2746.jpg
img-2754.jpg
vertingas-eksponatas.jpg
vilnietiski.jpg

Parodos eksponatai, kuriuos išvydo šiauliečiai, muziejuje saugomi beveik šimtą metų.

„Didžioji dalis eksponatų buvo surinkti XX a. 3-iajame deš. ir 4-tojo deš. pr. kraštotyros ekspedicijų Žemaitijoje metu. Sijonai, prijuostės, liemenės ir kiti drabužiai parvežti iš Tryškių, Varnių, Kretingos, Kelmės, Viduklės apylinkių“, – sako parodos koordinatorė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvydienė.

Ano meto muziejininkai ir kraštotyrininkai į muziejų taip pat parvežė kelis „svetimus“ eksponatus. „Turime vyriškus marškinius iš Vilniaus krašto, nuostabią dzūkiškų prijuosčių kolekciją iš Alytaus apskrities, taip pat dzūkišką sijoną“, – pasakoja S. Milvydienė.

Vienas svarbiausių parodos eksponatų – rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos tautinis kostiumas. Jį muziejui padovanojo rašytojos pusbrolis. „Daugiau žinomų žmonių kostiumų neturime. Matote, retai kada būna įvardyta, kas tuos kostiumus nešiojo“, – aiškina S. Milvydienė.

img-2754.jpg

Tiesa, pasitaiko ir išimčių. „Turime sijoną ir liemenę, kuriuos, žinome, nešiojo Ona Bagnickaitė iš Santeklių dvaro. Nors ji buvo dvarininkaitė, labai domėjosi liaudies menu. Labai gražiai audė, netgi įkūrė audimo dirbtuves“, – sako S. Milvydienė.

Tiesa, O. Bagnickaitės tautinio kostiumo fragmentai parodoje neeksponuoti. Pasirodo, dvarininkė buvo reto smulkumo – jos rūbus būtų sudėtinga užkabinti ant pakabos.

S. Milvydienė sako, kad likusieji parodos eksponatai yra dabartinio tautinio kostiumo etalonas. „Nemažai kūrėjų ir pačių muziejininkų yra pasisiūdinę pagal juos savo tautinius kostiumus. Bet galiu išduoti paslaptį. Visi esame įpratę, kad žemaitės moterys puošdavosi ilgadryžiais sijonais. O mes turime languotų žemaičių sijonų iš apylinkių netoli Šiaulių. Tie sijonai, taip sakant, dar netiražuoti, galima tuo pasinaudoti“, – šypsosi S. Milvydienė.

img-2718.jpg

vilnietiski.jpg

vertingas-eksponatas.jpg

dzukiskos-prijuostes.jpg

SRTF logo