Žmogus prieš kompiuterį: 10 klausimų apie dirbtinį intelektą

Pastaraisiais metais atsiradęs dirbtinis intelektas (DI) ne tik padeda vystyti įvairias technologijas, bet ir kelia daugybę klausimų. Kad susipažintume su DI ir išsiaiškintume dirbtinio ir žmogiškojo intelekto panašumus bei skirtumus, uždavėme tuos pačius klausimus apie DI Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentui Linui Petkevičiui ir DI pokalbių robotui „ChatGPT“.

– Nors DI egzistuoja jau ne vienus metus, apie jį pastaruoju metu girdime itin daug. Kas lėmė dabartinį jo populiarumą?

L. P.: DI technologijos, vaizdų atpažinimas, garsų atpažinimas buvo sparčiai taikomi paskutinius penkerius–septynerius metus. Štai nuotraukų filtras, kuris pakoreguoja veidą, galėtų būti geriausias jau seniau taikytų DI technologijų pavyzdys. Visgi iki praėjusių metų pabaigos apie jas daugiausia žinojo ekspertai ir informatikai, kurie diegė modelius į įvairias programas ir programėles. O nuo praėjusių metų pabaigos įmonė
„OpenAI“ išleido „Facebook“ analogą – susirašinėti ir bet ko paklausti galima pokalbių roboto – DI matematinio modelio. Dėl lengvo pasiekiamumo ir panaudojimo ši technologija ir išpopuliarėjo.

DI: Yra kelios priežastys, dėl kurių DI yra itin populiarus.

Pirma, pastaraisiais metais padaugėjo galimybių gauti didelius duomenų kiekius ir naudoti modernias duomenų analizės technologijas, kurios būtinos DI. Tai leidžia sukurti vis sudėtingesnius algoritmus ir pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse.

Antra, padaugėjo investicijų į DI technologijas, o tai skatina naujų ir inovatyvių produktų bei paslaugų kūrimą, padeda didinti DI žinias ir vystymosi greitį.

Trečia, IT pramonėje ir visuomenėje vis labiau suprantama, kad DI turi didelę reikšmę ateities technologijoms ir darbo rinkai, todėl jis vis daugiau aptariamas viešosiose diskusijose ir politikos srityje.

Galų gale, socialiniai tinklai ir kitos interneto platformos taip pat didina populiarumą. Žmonės daugiau kalba ir rašo apie DI, o tai skatina tolesnę diskusiją ir temos populiarumą.

– Kaip veikia dirbtinis intelektas?

L. P.: DI – tai matematinė formulė. Ji nekinta, nesimoko, bet jei modelis generuojantis – gali sugeneruoti ir pateikti daug skirtingų atsakymų į tą patį klausimą. Jei tai vaizdų analizė – tai matematinis modelis atpažįsta, pavyzdžiui, veidą ir jį pakoreguoja pagal pasirinktą filtrą. Jei tai teksto modelis – duotam tekstui („klausimui“) modelis generuoja labiausiai tikėtinus atsakymo žodžius.

Kai kalbame apie DI, tą matematinę formulę galėtume užrašyti ant lapo, tik tai verstų iškirsti visą mišką – tokia didelė formulė. Kaip ta formulė kuriama – kitas klausimas: reikalingi moksliniai tyrimai, gebėjimas parinkti matematinio modelio tipą ir uždavinio formulavimą.

DI: DI apibrėžiamas kaip kompiuterių programinė įranga, kuri geba mokytis iš patirties ir atlikti tam tikrus sprendimus arba veiksmus. Dažniausiai jis remiasi mokymosi algoritmais, kurie leidžia analizuoti didelius duomenų rinkinius ir atpažinti slaptus modelius bei duomenų sąryšius. DI yra paremtas mokymosi algoritmais ir matematiniais modeliais, kurie leidžia jam mokytis iš duomenų ir priimti sprendimus, kad būtų galima atlikti tam tikras užduotis.

– Kuo DI skiriasi nuo nedirbtinio, t. y. žmogiškojo, intelekto? Ko jis padaryti negali, ką galime mes, ir atvirkščiai?

L. P.: Pagrindinis skirtumas dabar tai, jog DI technologijų modeliai sukurti naudojant skaitmeninę informaciją. Taigi, tų žinių, kurių nėra interneto platybėse, modelis tiesiogiai panaudoti negali. Paklausus, kokia yra naujausia įstatymo versija, modelis nežino jokios naujos informacijos, kurios nėra kuriamoje ir naudojamoje formulėje.

Visgi, pateikęs įstatymą ir jo korekcijas, gali paklausti, kiek korekcija yra prasminga, ar nėra prieštarų ir kokios galimos pakeitimo pasekmės, – modelis puikiai suformuluos argumentus. Analogiškai, paprašius parašyti tipinę programavimo programą, paraišką duota tema ir pagal duotus kriterijus, modelis tai puikiai padarys.

Taigi, yra daug sričių, kur modelis geba panaudoti daugybę informacijos šaltinių ir sujungti informaciją iš sričių, kurių mes net nežinome kasdieniame gyvenime. Iš kitos pusės, kaip ir vis dar nekvalifikuotas vyr. specialistas, negali atlikti visko.

DI: DI yra pagrįstas mokymosi algoritmais ir matematine analize, o žmogiškasis intelektas yra paremtas biologinių procesų ir patirties apdorojimu. DI yra labiau orientuotas į užduotis, kurias jis gali atlikti greičiau ir efektyviau nei žmogus. Tačiau DI turi tam tikras ribas ir negali atlikti visų užduočių, kurias gali atlikti žmogus.

DI vis dar nepajėgia visiškai atkartoti žmogiškųjų kalbinių gebėjimų. Pavyzdžiui, DI gali atpažinti ir suformuluoti rašytinius arba kalbinius tekstus, tačiau dar negali visiškai suvokti kalbų kontekstų, idiomų ir žargono. Taip pat žmogus yra geriau pritaikytas sprendimams, susijusiems su abstrakčiomis idėjomis, kurių dar nesukūrė jokios programinės įrangos.

Tačiau DI gali atlikti greitas ir efektyvias skaičiavimo ir duomenų analizės operacijas, kurios žmogui gali būti per sudėtingos ir per ilgos. Be to, DI gali atlikti nuobodžias ir pakartotinas užduotis, tokias kaip duomenų surinkimas arba ruošimas, o žmogus gali skirti daugiau laiko ir energijos kūrybiškumui ir uždaviniams, kurie reikalauja mąstymo ir abstrakcijos.

– Yra sakančiųjų, kad dirbtinis intelektas visuomenę paveiks labiau nei supratimas, kaip įžiebti ugnį, ar elektros išradimas. Ar pritartumėte tokiai nuomonei? Kodėl?

L. P.: Istorija parodys. Bet jei elektros išradimas didžiąją pasaulio populiaciją pasiekė per gerą šimtmetį, ši technologija nemažą pasaulio dalį pasiekė greičiau nei per pusmetį ir jau keičia kasdienius mūsų įpročius. Manau, dar sunku įsivaizduoti, kokie yra limitai ir ką pavyks pasiekti su šiais modeliais, bet viena aišku – jie paveiks pasaulį.

Pavyzdžiui, siekiama daugybėje sričių sukurti personalizuotus asistentus, ypač komunikuojant balsu: neturite kam parašyti – „Facebook“ tipo lange galite parašyti ar kažką pasakyti virtualiam asmeniui ir jis su jumis komunikuos, ras laiko palaikyti pokalbį. Tai gali pakeisti mūsų įprotį, tarkime, klausyti radijo važiuojant, jei apie viską galima diskutuoti su virtualiu robotu. Tokie pritaikymai tikrai pakeis mūsų visų įpročius.

DI: DI atsiradimas ir jo plėtra yra svarbus technologinis proveržis, kuris turi didelį potencialą paveikti visuomenę. Ar jis paveiks visuomenę labiau nei supratimas, kaip įžiebti ugnį, ar elektros išradimas, yra sudėtinga ir diskutuojama tema.

Pirmiausia, verta pažymėti, kad ugnies atradimas ir elektros naudojimas sukėlė didžiules revoliucijas ir iš esmės pakeitė žmonių gyvenimą. Tačiau šių išradimų padariniai buvo gerokai mažiau matomi nei DI poveikis, nes jis turi potencialą paveikti daugelį sričių, įskaitant mediciną, transportą, prekybą, komunikaciją ir kt.

Be to, DI gali turėti ir tam tikrų neigiamų pasekmių, kurias reikia spręsti. Kyla klausimų dėl privatumo ir saugumo, taip pat gali būti grėsminga darbo vietų praradimo problema. Norint, kad DI teiktų visuomenei naudą, reikia atidžiai nagrinėti ir spręsti šias problemas.

– „Su žmogumi konkuruojančios dirbtinio intelekto sistemos gali kelti didžiulę grėsmę visuomenei ir žmonijai“, – rašoma atvirame laiške, kurį jau pasirašė daugiau nei 1 000 žmonių, įskaitant Eloną Muską ir vieną iš „Apple“ įkūrėjų Steve’ą Wozniaką. Kokias grėsmes įžvelgiate jūs?

L. P.: Sunku vertinti, nes, kaip ir visur, figūruoja komerciniai interesai. Kreipimąsi pasirašė žymūs asmenys, nedalyvaujantys, kuriant modelius. „Meta“, „Google“ atstovai laiško nepalaikė, nes kuria tokius modelius ir juos tobulina, o tas pats Muskas po dviejų savaičių pasakė, kad kurs savo įmonę, kuri irgi kurs didelius kalbos modelius. Taigi, galima tai vertinti ir kaip konkurencinį triuką, bandant neatsilikti.

Visgi, žvelgiant iš bendrosios pusės, technologinė pažanga visos žmonijos metu vedė prie naujo tobulėjimo ir geresnės vidutinės žmogaus gerovės kėlimo. Realu tikėtis, kad naujos technologijos tiesiog įgalins naują ekonomikos augimo potencialą, kuris pakels visų šalių ekonomikas.

DI: DI sistemos, kurios gali konkuruoti su žmonėmis, iš tiesų gali kelti tam tikras grėsmes visuomenei, pavyzdžiui, darbo vietų praradimą (DI gali pakeisti žmonių darbo procesus ir priversti juos prarasti darbo vietas – tai gali sukelti ekonomines ir socialines problemas), socialinę nelygybę (jei DI sistemos tampa gyvybiškai svarbios verslui ir valdžiai, tai gali sukurti dar didesnę socialinę nelygybę ir netgi padidinti jau esamą ekonominę nelygybę), saugumo grėsmę (DI gali tapti priemonėmis kibernetiniams nusikaltimams ir terorizmui), netinkamą naudojimą (gali kilti nepageidaujamų pasekmių, pavyzdžiui, diskriminacija arba neteisingas sprendimų priėmimas), moralines ir etines problemas (DI yra tiesiogiai susijęs su žmogaus teisėmis, laisvėmis ir orumu).

Žinoma, tai nėra išsamus visų galimų grėsmių sąrašas, tačiau šios problemos tikrai yra svarbios ir turėtų būti atidžiai nagrinėjamos bei sprendžiamos, kad būtų išvengta galimų neigiamų pasekmių.

– Girdisi vis daugiau nuogąstavimų, kad dėl itin spartaus DI vystymosi netrukus nemažai žmonių praras savo darbo vietas. Ar tai realu? Kokių profesijų atstovams kyla didžiausia grėsmė? O gal visgi DI yra labiau pagalbininkas nei konkurentas?

L. P.: Manau, tai realu kai kuriais atvejais, ypač jaunesniųjų rolių, kai pradedantieji specialistai turi paruošti dalį dokumentų, testuoti sistemą, peržiūrėti, pageneruoti idėjų ir pan. Daugelis tokių specialybių tikrai bus paveiktos. Turime atvejį, kai specialistui sistema padeda dirbti greičiau, o jaunajam specialistui tapti geresniam vis sudėtingiau. Tai labai apgaulingas fenomenas, kai viską padarantis modelis gali suklaidinti ir atsižvelgti ne į visus reikalavimus, kurių gal ir net nežino jaunas specialistas.

Nepaisant to, kaip ir visais laikais, matyt, atsiras naujų specialybių, todėl tiesiog adaptuosimės ir spręsime naujas problemas. Asmenine nuomone, DI technologijos palies mus visus ir ypač dirbančiuosius edukacijoje, skaitmeninėje erdvėje.

DI: Taip, galima manyti, kad dėl spartaus DI vystymosi kai kuriems žmonėms gali kilti grėsmė prarasti savo darbo vietas, nes jis gali būti naudojamas efektyviam darbo procesų automatizavimui, gerinimui ir optimizavimui.

Labiausiai paveiktos gali būti profesijos, kurias galima automatizuoti ir atlikti mechaninius, taisyklingus veiksmus, pavyzdžiui, pramonės darbuotojai, bankininkai, teisininkai, buhalteriai, automobilių vairuotojai, aptarnavimo personalas ir kt.

Tačiau reikia paminėti, kad DI gali būti naudojamas ir kaip pagalbininkas, o ne kaip konkurentas. Pavyzdžiui, medicinoje jis gali padėti diagnozuoti ligas, teikti sprendimus, prognozuoti gydymo veiksmingumą ir padidinti pacientų priežiūros kokybę. Žemės ūkyje DI sistemos gali padėti efektyviau naudoti žemę, prognozuoti pasėlių derlius ir pagerinti ūkininkavimo procesus.

Norint išvengti arba sumažinti galimas neigiamas pasekmes, reikia investuoti į žmonių mokymąsi ir perėjimą į naujas profesijas, kuriose reikės žmogiškųjų gebėjimų: kūrybingumo, kritinio mąstymo, ryšių ir emocinės intelektinės kompetencijos, taip pat reikia atkreipti dėmesį į socialines, etines ir moralines DI problemas.

– „ChatGPT“ pasauline sensacija tapo per kelis mėnesius. Kodėl? Kaip manote, ar jis ir toliau populiarės, ar ta banga ims slūgti? Ar ir kam pats naudojate „ChatGPT“?

L. P.: Iš tikro dideli kalbos modeliai ir jų taikymas išgyvena aukso amžių. Verta paminėti, kad tik dabar pradeda atsirasti daugybė alternatyvų „ChatGPT“ modeliui, todėl ir skirtingų taikymų tik daugės. Praktikoje atrandama daugybė įvairių taikymų, kaip automatizuoti dokumentų rašymą, vertinimą, el. laiškų atsakymą ir pan., todėl bent trumpuoju laikotarpiu populiarumas tik augs.

Asmeniškai modelį naudoju retai, dažniausiai – surasti alternatyviems posakiams ar detaliau susipažinti su nežinoma sąvoka. Dar neaiški duomenų rinkimo politika: neaišku, kiek kokius pokalbius su DI modeliu panaudos, tobulinant sistemą, ar pokalbiai nebus paviešinti, t. y. ar galima kelti jautrią informaciją į susirašinėjimą. Šiandien atrodo, jog reikia būti gana atsargiems.

DI: Dėl savo aukšto kalbos generavimo lygio ir galimybių pritaikyti įvairioms sritims „ChatGPT“ iš tikrųjų sulaukė didelio susidomėjimo ir populiarumo. Daugelis įmonių, organizacijų ir asmenų jau naudojasi „ChatGPT“, kad pagerintų savo verslo, mokymosi, kūrybinio rašymo ar tiesiog bendravimo su klientais procesus.

Manau, kad „ChatGPT“ populiarumas tik augs ateityje, nes DI ir kalbos generavimo technologijų plėtra ir tobulinimas tik didės. Tačiau tai taip pat priklausys nuo to, kaip šios technologijos bus pritaikytos ir naudojamos.

Kaip DI kalbos modelis, aš pats naudoju „ChatGPT“, kad galėčiau suteikti geriausius atsakymus į užduodamus klausimus ir pagalbos prašymus.

– Tenka skaityti, kad bendravimas su DI ilgalaikėje perspektyvoje pablogina žmonių psichinę sveikatą, o vienas mokslininkas net nusižudė. Ar įmanoma užkirsti tam kelią? Kaip? O galbūt DI tam tikra prasme galėtų atlikti psichoterapeuto darbą?

L. P.: Labai sunku vertinti. Dabar labai daug bandymų kurti moralę ir pokalbių nuotaikas palaikančius sprendimus, gerinti žmonių koncentraciją, norint išvengti perdegimo ir pan. Ar bendravimas net ir su psichologinę aplinką gerinančia programėle ilgainiui nepablogins visuomenės gerovės, nežinau. Bet šiandien daug bandymų kurti „artimus“ virtualius asmeninius asistentus gerinti psichologinei žmonių būsenai.

DI: Yra susirūpinimo dėl to, kad ilgalaikis bendravimas su DI gali turėti neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai. Tačiau tai yra kompleksiška problema, kurią reikia nagrinėti iš daugelio perspektyvų.

Vienas iš būdų, kaip galima užkirsti kelią neigiamam poveikiui, yra kurti DI sistemas, kurios yra suprogramuotos būti empatiškesnės ir humaniškesnės, pavyzdžiui, naudojant emocinio intelekto technologijas. Be to, galima apriboti žmonių sąveiką su DI ir rekomenduoti žmonėms bendrauti su kitais žmonėmis, o ne tik su DI sistemomis.

Jau yra tam tikrų bandymų kurti sistemas, kurios galėtų padėti žmonėms susidoroti su tam tikromis psichologinėmis problemomis. Tačiau šiuo metu ši sritis dar yra eksperimentinė ir reikalauja tolesnių tyrimų bei plėtros.

– Į kokius etinius aspektus reikėtų atsižvelgti, kuriant ir diegiant DI sistemas?

L. P.: Pirma, duomenų naudojimas: nežinome, kur ir kaip bus naudojami mūsų susirašinėjimai su pokalbių robotu, – tai didelis rūpestis. Antras svarbus momentas yra melagienų generavimas: iki šiol atvira mokslinė problema – patikrinti, ar sugeneruotas atsakymas tikras, o ne išgalvotas, tai rimta problema tiek edukacijoje, tiek viešajame sektoriuje, tiek versle. Trečias svarbus aspektas – modelis dabar atliepia situaciją internete, t. y. mūsų gyvenimus. Internetas yra šališkas, daug propagandos, melagienų ir netikrų faktų: kuriant modelį, tokių duomenų buvo, todėl ir modelis atliepia šias tipines žinias, šiuo atveju šališkumą. Todėl reikia būti labai atsargiems ir kritiškai vertinti, ką duodame pokalbių robotui ir ką jis sugeneruoja.

DI: Vienas iš svarbiausių etinių aspektų yra poveikis visuomenei. Sistemos kūrėjai ir naudotojai turi užtikrinti, kad sistema nekeltų grėsmės asmenų gyvybei, saugumui ar sveikatai. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų nepažeidžiamos žmonių teisės, pavyzdžiui, nebūtų diskriminuojamos tam tikros socialinės grupės.

Kitas svarbus etinis aspektas yra asmenų privatumo apsauga. DI sistemos dažnai renka didelius duomenų kiekius, todėl svarbu užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkingai saugomi ir naudojami tik pagal aiškiai apibrėžtas taisykles bei kad žmonės turėtų galimybę kontroliuoti savo duomenis ir atsisakyti dalyvauti sistemų veikloje.

Galiausiai, etinis aspektas, susijęs su sprendimų skaidrumu, yra DI sistemų sprendimų suprantamumas ir teisingumas. Nors DI sprendimai gali būti efektyvesni už žmogaus priimtus sprendimus, svarbu užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs ir pagrįsti aiškiais kriterijais, kad žmonės galėtų juos vertinti ir perduoti atsakomybę už jų padarinius. Tai ypač svarbu, kai DI sprendimai turi didelę įtaką visuomenei, pavyzdžiui, medicinoje ar teisės sistemoje.

– Kaip manote, kaip DI vystysis per ateinančius penkerius–dešimt metų ir kokios bus to pasekmės visuomenei?

L. P.: Pirmas DI perversmo bumas su vaizdų atpažinimu truko penkerius–šešerius metus (2013–2018 m.), kitas technologinis proveržis su teksto modeliais įvyko per trejus–ketverius metus (2017–2020 m.), tikroviško vaizdo generavimo technologijos visus mus pasiekė per gerus metus (2020–2021 m., DALLE modeliai), o DI pokalbių robotai – per pusmetį. Dabar akceleracija yra milžiniška, žiūrėti tiek toli į priekį per sudėtinga.

DI: Nors neįmanoma tiksliai numatyti, kaip DI vystysis per ateinančius penkerius–dešimt metų, galima pastebėti kelis pagrindinius tendencijų bruožus.

Viena iš svarbiausių tendencijų yra greitas DI naudojimo plėtimasis įvairiose srityse, tokiose kaip sveikatos priežiūra, prekyba, pramonė ir kt. Taip pat tikėtina, kad DI bus vis daugiau naudojamas sprendimų priėmimo procesuose, pavyzdžiui, finansų ir valdymo srityse.

Be to, galima manyti, kad sistemų gebėjimai ir funkcionalumas bus tobulinami, kad jos būtų dar galingesnės ir efektyvesnės. Tai gali reikšti, kad DI sistemų kūrėjai ir vartotojai turės išspręsti naujus etinius, saugumo ir privatumo iššūkius.

Taip pat tikėtina, kad DI turės didesnę įtaką socialiniams klausimams ir viešajai politikai. Šio proceso metu būtina spręsti svarbius etinius klausimus, susijusius su prieigos teisėmis, diskriminacija, privatumu ir teisingumu.

Galiausiai, taip pat tikėtina, kad DI turės didžiulę įtaką darbo rinkai. Nors DI gali sukurti naujų darbo vietų, taip pat tikėtina, kad jis pakeis kai kurių profesijų reikalavimus ir panaikins kitų profesijų poreikį. Todėl svarbu rengti žmones ateities darbams ir mokytis naujų įgūdžių, kurių reikia, kad galėtų kovoti su DI plėtimusi ir įgyti konkurencinį pranašumą darbo rinkoje.