Žmogų gali „suvalgyti“ ne pati liga, o išgirsta diagnozė

„Laidotuvių planavimas – tai ne apie mane! Aš per daug myliu gyvenimą, kad dabar galvočiau bei planuočiau savo laidotuves! Per ilgai lėkiau amerikietiškais kalneliais ir liga dar pačiame žydėjime sustabdė mane, kad pradėčiau gyventi kitaip nei iki jos“, – po grėsmingai gyvenimą sudrebinusios onkologinės ligos savo mintimis dalinasi verslininkė, socialinės iniciatyvos „Moters stiprybė slypi jos silpnybėse“ iniciatorė Vilma Butrimaitė-Mikšionė.

Ankstyvi ženklai apie grėsmingą ligą

Vilma ilgai ignoravo savo odos problemas ir nesikreipė į medikus. Būtent kirpėja vis kliudydavo sudirgusią vietą, o pastaroji sureaguodavo, pakraujuodavo fiziškai pažeista ir galiausiai užgydavo nebekeldama nepatogumų. Moterys kaskart gūžtelėdavo pečiais ir taip niekas nepasikeitę likdavo iki sekančio apsilankymo pas kirpėją. „Turbūt buvau per jauna, nes nuo jaunystės vis susidurdavau su šia odos problema, tad rimtai nežiūrėjau į niežtintį ir fiziškai užgavus kraujuojantį odos lopinėlį. Kiek vėliau mane pasivydavo neramios mintys, svarstymai, kas tai gali būti?“ – pasakoja istorijos herojė. Akivaizdu, kad kirpėja dirbdama savo darbą, tuo pačiu klientei siuntė ženklus kreiptis į specialistus. Deja, Vilma kirpėjos nepaklausė.

Krauju ištepta paklodė – paskutinis lašas

„Kol gyvenimas teka savo vaga, leki, dirbi, sukiesi ir turi tam jėgų, tol nuveji negeras mintis, atidedi šimtąjį kartą vizito pas gydytojus planą. Taip gyvenau daugybę metų“, – apie atidėliojimą pasirūpinti sveikata pasakoja moteris. Eilinių atostogų metu, kai darbo, kasdieniai rūpesčiai buvo palikti darbe, namuose, o pavargusį kūną, protą reabilitavo saulė, šilta jūra ir kiti atostogų malonumai, vieną rytą paprasta balta paklodė, kuri labai keistoje vietoje buvo ištepta krauju, nuleido moterį ant žemės. Kraujavo nudrėkstas apgamas. „Dar niekada gyvenime man nebuvo taip aišku, kad tai rimtas ženklas ir ką turiu daryti – užsiregistruoti pas odos gydytoją“, – pasakoja moteris.

Odos gydytoją greitai pakeitė onkologai

Pasibaigus atostogoms Vilma iš karto apsilankė pas odos gydytoją. Kabinete moteris ilgai neužsibuvo, nes specialistei iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, kad reikalingi tyrimai – biopsija. Moteris buvo skubiai nukreipta pas onkologus. Atlikus biopsiją, baisiausias scenarijus pasitvirtino ir Vilma greitai sužinojo diagnozę – vėžys. „Žmogų gali „suvalgyti“ ne pati liga, o išgirsta diagnozė!“ – siaubingą supurtymą prieš 4 metus prisimena Vilma. „Tą akimirką ir gydymo metu aš galvojau apie viską: prarastą laiką, sveikatą, nerealizuotas svajones, norus ir ypač bėgime prarastą save. Tarsi herojė iš filmo „Įkalinti laike“ suvokiau, kad aš nebeturiu laiko gyventi ir man liko – kiek?“ – prisimena Vilma siaubo kupinas akimirkas.

Noras sveikti ir gyventi - didesnis už baimę

„Neleidau savo gyvenimo užvaldyti diagnozei, baimei, gailesčiui, pykčiui“, - išgyvenimais dalinasi Vilma. „Mano stiprybė buvo mano silpnumas – atsigręžiau į save, tapau itin nepatogi kitiems, sakiau ne dalykams, kurių nori kiti, o man tai visiškai nereikalinga, pradėjau stebėti ir rinktis ne ko man reikia, o ko aš noriu, skaičiau saviugdos knygas, kurios padėjo atsisukti į save, rinkausi moteriškumą, grožį, pradėjau be progos raudonai dažyti lūpas, puoštis, nes man tai teikė džiaugsmą ir lengvumo gyventi esamuoju laiku“, - ligos gniaužtuose būnant stiprybės formule dalinasi istorijos herojė. Vilma sveiko ir ligos remisija gana greitai sugrąžino į gyvenimą įprastą dar iki ligos būtą rutiną, po truputį vėl įnešė atotrūkį nuo sau duotų pažadų nepamesti savęs.

Draugės skambutis – priminimas, kuris nepaleidžia iki šiol

2020 metai Vilmai prasidėjo darbų praradimais. Sausio mėnesį moteris atsisveikino su samdomu darbu. Kovo mėnesį Vilma ėmėsi naujo projekto, kuris dėl 2020-03-16 paskelbto šalyje karantino dėl COVID nutrūko. Likti be darbo buvo itin nesmagu, tačiau kaip tik tuo metu moteris sulaukė savo artimos draugės skambučio, kuris sustabdė ją nuo savigailos ir beatsirandančios ateities baimės spąstų. Draugė pasiguodė, kad jos vyrui atsinaujino onkologinė liga. „Ši žinia manimi lyg elektra pratekėjo ir kažką apvertė viduje – juk man irgi gali taip nutikti! Kažkas yra pasakęs - rytojus nėra pažadėtas nė vienam!“ – atėjusiu suvokimu dalinasi Vilma. Ji suprato, kad beatsirandantis vėl jos gyvenime chaosas jau kartą įveiktą ligą, kuri palyginus buvo lyg švelnus pakutenimas, gali sugrąžinti ją daug sunkesne forma. „Supratau, kad aš negaliu gyventi taip kaip gyvenau. Nupūčiau dar kartą dulkes nuo savo svajonių sparnų, surikiavau savo norus į eilutę tarsi savo ištikimus kareivėlius, kurie gins mane nuo beprasmio išnykimo taip ir neįvykdžius jų. Keičiau mąstymą, leidau sau gyventi ir 2020 metų vasarą nedirbau jokio rimto darbo“, – pasakoja moteris.

Gyvenimo revizija, darbinė pertrauka – buvimo savimi vaisiai

Leidus sau atsitraukti ir atsipalaiduoti, pailsėti, keistis, būti savimi, Vilma pastebėjo, kad jos gyvenime pradėjo tarsi savaime vykti daug neįtikėtinai palankių nutikimų. Moteris pradėjo sutikti įdomius žmones, užsimezgė daug naujų pažinčių, pradėjo plaukti pasiūlymai veikloms, kilti naujos idėjos, kaip realizuoti save, ėmė rastis resursai. „Kuo labiau atsipalaidavau ir buvau savimi, tuo mano gyvenime radosi daugiau spalvų, džiaugsmo, ramybės, erdvės norams ir išsipildymams. Aš džiaugiuosi dabar viskuo, kas man nutinka, ką matau aplink – net apniukusiu dangumi. Mano sapnas baigėsi ir aš atsibudau – pradėjau gyventi savo gyvenimą. Matau, kaip dažnai moterys pamiršta save. Skambės gal ir banaliai, bet raudonai lūpas pasidažiusi, švytinti džiaugsmu, laime moteris yra dovana pasauliui. Būtent tokia aš pradėjau vykdyti savo projektą ir su kolega įkūriau MB Academia Dominorum – mokymų, konsultacijų ir tyrimų įmonę. Nesustoju tik ties nuosavo verslo kūrimu ir vystymu. Noriu dalintis savo patirtimi su moterimis tokiomis kaip aš, kurios išgirdo diagnozę vėžys. Noriu įkvėpti jas, joms padėti. Man pavyko išsikapstyti, pavyks ir kitoms. Tik kitoms gali reikti pagalbos, o be pagalbos tai padaryti gali būti sudėtingiau ir daug sunkiau“, – atvirauja moteris.

Socialinė iniciatyva – būdas padėti onkologinėmis ligomis sergančioms moterims

Viskas prasidėjo nuo atviro Vilmos pasidalinimo artimoms draugėms ir bičiulėms apie didžiulį norą padėti vėžiu sergančioms arba sveikstančioms moterims. Vilma turėjo ir idėjos planą, kaip galima prisidėti prie emocinio moterų sveikimo. Įskaitant savo asmeninę patirtį, moteris perskaitė ne vieną mokslinį straipsnį, tyrimą, kaip žmogaus sveikatą veikia geros emocijos, kad ji net 50% priklauso nuo gyvenimo būdo, o mintys ir pozityvus mąstymas yra svarbus ligų, ypač kraujotakos, onkologinių, profilaktikai. Taip gimė iniciatyva „Moters stiprybė slypi jos silpnybėse“ – grožio terapijos seansas, kuris vyks š.m. gruodžio 15 d. 10-16 val Jakšto g. 11-17, Vilniuje, studijoje iFeel. „Moterų silpnybės – raudonai padažytos lūpos be progos, aukštakulnių avėjimas dirbant iš namų, papildoma suknelė spintoje – kurios skamba kaip tuštybė, man veikia kaip balzamas, padeda išsitiesti nugarai ir jaustis tarsi su karūna! Aš tikrai žinau, kaip svarbu nepamesti savęs, neužsidaryti nuo pasaulio, o tiesiog imti iš gyvenimo viską, ką jis duoda – nes laikas ir galimybės nesikartoja“, - apie projekto idėją ir savo išgyvenimus, patirtį, atradimus pasakoja Vilma.

Grožio kūrimas – būdas padėti sau sveikti arba nepamesti savęs pasveikus

Draugės ne tik entuziastingai palaikė šią Vilmos idėją ir visos kartu ėmėsi realių įgyvendinimo veiksmų. „Greitai atradome ir kam galime padėti – už tai noriu padėkoti Daivai Žaromskienei, Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadovei. Pačios ieškome dalyvių, rėmėjų, savanorių grožio specialisčių, kurios puoš moteris, fotografių, kad būtų įamžintos akimirkos. Norime moterims sukurti šventę. Dalyvių laukia malonios staigmenos, dovanos, gėlės, šilti pokalbiai ir paveiki dėkingumo praktika, kurią ves dėkingumą pati kasdien praktikuojanti emocijų paleidimo trenerė. Noriu, kad kuo daugiau moterų sužinotų apie šią iniciatyvą, drąsiai ateitų pas mus ir kuo daugiau jų atsigręžtų į save kurdamos grožį bei dovanodamos sau geras emocijas, kurios padeda sveikti“, - socialinės iniciatyvos užmojais dalinasi Vilma.