Ž.Mikėnaitė galutinai pralaimėjo bylą dėl nušalinimo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį atmetė buvusios Kalėjimų departamento direktorės Živilės Mikėnaitės skundą dėl laikino nušalinimą nuo pareigų.

Paliktas galioti žemesnės instancijos teismo sprendimas, BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

„Pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl įtariamų 24 skirtingų tarnybinių nusižengimų, už kuriuos valstybės tarnautojas gali būti ir atleistas iš pareigų, buvo teisėtas pagrindas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei priimti ginčytą įsakymą nušalinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorę Živilę Mikėnaitę nuo pareigų“, – paskelbė teismas.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trijų teisėjų kolegija.

Iš pareigų atsistatydinusi Ž.Mikėnaitė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo paliktas galioti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vasario 9 dienos įsakymas laikinai nušalinti Ž.Mikėnaitę nuo departamento vadovės pareigų. Ž.Mikėnaitė prašė šį įsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, grąžinti ją į direktorės pareigas, priteisti darbo užmokestį ir delspinigius.

„Aš ir mano atstovaujamoji manome, kad tas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apskundėme apeliacine tvarka ir prašome jį panaikinti“, – BNS yra sakęs Ž.Mikėnaitės advokatas Pranas Makauskas.

Ž.Mikėnaitė iš Kalėjimų departamento vadovės pareigų pasitraukė kovo pabaigoje, kaip Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo apklausta kaip specialioji liudytoja. Nuo pareigų ji nušalinta Teisingumo ministerijai ėmus vykdyti tyrimą dėl pažeidimų jos buvusioje darbovietėje – Kauno tardymo izoliatoriuje.

Gegužės 31 dieną Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis pareiškė, kad buvusi Kalėjimų departamento direktorė privalėjo būti nušalinta nuo pareigų.

„Nušalinta buvo dviem pagrindais – tai yra dėl galimo poveikio pavaldiems pareigūnams ir dėl galbūt padarytų šiurkščių tarnybinių pažeidimų. Pareiškėja skundėsi, kad jai neaišku, kuris pagrindas, kad turi būti tik vienas pagrindas. Teismas vertino, kad gali būti ir du pagrindai ir nustatė, kad abu pagrindai buvo pagrįsti. Kadangi pareiškėja užėmė aukščiausias pareigas būtent Kalėjimų departamente, jos nenušalinimas būtų neproporcingas ir netgi iracionalus, kai toks tyrimas atliekamas“, – yra sakęs teisėjas E.Spruogis.

Teisingumo ministerijos atstovas Virginijus Varnaitis yra minėjęs, kad Ž.Mikėnaitė tuo metu ėjo aukštas pareigas ir negalėjo būti nenušalinta nuo pareigų, kol vykdomas tarnybinis patikrinimas. Nušalinimu siekta apsaugoti asmenis ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo eigą, nes skundai buvo gauti iš kalėjimų sistemoje dirbančių asmenų.

Teisingumo ministerija sako, kad Ž Mikėnaitė padarė 15 tarnybinių nusižengimų, penki iš jų vertinami kaip šiurkštūs.

Sprendimą pradėti tyrimą dėl situacijos Kauno tardymo izoliatoriuje teisingumo ministrė M.Vainiutė priėmė atsižvelgusi į STT perduotą informaciją, kurią teisėsaugai savo ruožtu pateikė izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė.

Be kitų dalykų, ji teisėsaugai nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kaina. Pasak R.Kazėnienės, kai kurie jos pateikti duomenys apima laikotarpį, kai Ž.Mikėnaitė buvo Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė. Ž.Mikėnaitė kai kuriuos šių kaltinimų neigia.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Rugpjūčio pabaigoje teisingumo ministrė M.Vainiutė laikinuoju Kalėjimų departamento vadovu paskyrė Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorių Viktorą Davidenko.