Žinios apie naują geležinkelio vėžę bei oro uostą dar teks palaukti

Kaunas

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

105746

Tiesa, kad didžiausias žmonių susidomėjimas kyla tada, kai paliečiami asmeniniai interesai, dar kartą pasitvirtino Bendrųjų planų viešame svarstyme, kuriame dalyvavo rekordiškai daug kaišiadoriečių – savivaldybės Didžioji salė buvo sausakimša. Beveik tris valandas vykusioje diskusijoje daugiausiai dėmesio susilaukė Kaišiadorių rajono bendrojo plano projektas: dauguma susirinkusiųjų atėjo sužinoti, kur konkrečiai eis europinio geležinkelio „Rail Baltica“ vėžė bei įsikurs oro uostas. O štai Kaišiadorių bei Žiežmarių miestų bendrieji planai buvo „apsvarstyti“ vos per keliolika minučių.

RAJONO PLANUI – 2 VALANDOS

Nors paskelbiant viešojo svarstymo reglamentą buvo pažymėta, kad kiekvienam iš planų skiriama po valandą, rajono Bendrasis planas svarstytas daugiau kaip dvi, nors, tiesą sakant, atmetus po keletą ar keliolika kartų kartotus tuos pačius klausimus ir populistines kai kurių politikierių emocijas, jis būtų sutilpęs į kiek daugiau nei pusvalandį.

Esminis klausimas, rūpėjęs ir teberūpintis daugeliui susirinkusiųjų – kurioje konkrečioje vietoje eis „Rail Baltica“ vėžė bei įsikurs oro uostas. tačiau projektuotojai į tai konkretaus atsakymo neatvežė. Kaip sakė projektuotojai, jų duomenimis AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra numatę net 5 alternatyvas, per kurias mūsų rajono vietoves galėtų eiti geležinkelio vėžė, tačiau projektuotojams pateikė tik vieną alternatyvą, kuri ir buvo pažymėta plane.

Kadangi tiksli vieta nėra žinoma, plane vėžei skirtas gana didelis plotas, kuris vėliau, kai bus numatyta konkreti vėžės vieta, be abejo, susiaurės. Dėl tikslesnės informacijos kreiptasi ir į Vyriausybę, tačiau kol kas atsakymo – jokio. Panaši padėtis ir su galimu oro uostu: pažymėta didžiulė teritorija, kurioje, jei šiam reikalui bus pasirinktas mūsų rajonas, kažkurioje vietoje atsirastų šis objektas.

– Vyriausybė mums nesuteikia jokių duomenų, kol nepatvirtintas respublikos Bendrasis planas ar bent jo koncepcija. Kol kas informacijos tiek apie oro uosto, tiek geležinkelio vėžės konkrečią vietą neteikia ir šio plano projektuotojai, - iš visų pusių puolami, kaltinami tiesos slėpimu bei kitomis klastomis teisinosi rajono Bendrojo plano rengėjai, ant kurių „didžiausią garą“ siekė nuleisti susirinkusieji.

Iš tiesų – žmones suprasti galima. Kiekvienam norisi žinoti, ar ta žemė, kurioje gyveni ir dirbi, ir rytoj priklausys tau, o ne bus paimta kitoms reikmėms. tegul ir už pinigus. Juk gyvendamas žmogus planuoja, ką sodinti, statyti savo sklype. esant tokiam neaiškumui, ne vienam gali nusvirti rankos. tačiau susiklosčiusi situacija tokiam žinojimui nėra palanki: kaip sakė rajono meras Vytenis tomkus, konkreti geležinkelio „Rail Baltica“ vėžės vieta gali išaiškėti tik apie 2021 metus.

Dėl oro uosto Vyriausybė turėtų apsispręsti apie 2023-uosius. Kol kas yra svarstomi labai įvairūs variantai: tarptautinis Lietuvos oro uostas gali būti statomas ir Kaune, ir Vilniuje, ir kurioje nors vietovėje tarp šių didmiesčių. o gal – naujo ir nebus, pakaks atnaujinti jau turimą... tokioje situacijoje Rajono bendrojo plano projektuotojai tiktai negali durti pirštu į pasakyti – taip, lėktuvai kils iš čia.

Negali ir rajono valdžia, tačiau, kaip ir visada, patogiausia kaltinti tuos, kurie yra arčiausiai... Beje, kaip pažymėjo meras, su šiais dviem objektais, apskritai, gali ištikti kolizija: ar 2021 metais pažymėjus tikslią geležinkelio vėžės trajektoriją jos paskui nereikės derinti prie oro uosto vietos, dėl kurios žadama apsispręsti maždaug apie 2023-uosius?

Vienaip ar kitaip, rajono vadovas, informavęs, jog savivaldybė dėl šių dalykų ne kartą žodžiu ir raštu yra kreipusis į ministerijas, tačiau tikslios informacijos negavo: motyvuojama tuo, jog gyventojai būsimų objektų vietose puls supirkinėti žemes, kad paskui jas galėtų brangiai parduoti valstybei. – Kai tik patys gausime informaciją, ją skubiai pranešime gyventojams, tikrai neslėpsime, - sakė V. tomkus. tiek projektuotojams, tiek rajono vadovui taip pat teko keletą kartų aiškinti, kodėl apskritai reikia plane žymėti objektus, kurių vieta nėra žinoma.

Žmonės nuosgąstavo, jog dabar, pritarus planui, ar nebus taip, kad vėliau konkreti vieta jau bus pažymėta be jų sutikimo. Buvo atsakyta, jog konkreti vieta bus parenkama svarstant specialiuosius planus, kai parėdymai ateis iš Vyriausybės, o kol kas pažymėtos tik teritorijos, kuriose galimos pramoninės bei „laisvojo lauko“ zonos. Bendrasis planas ir skirtas tam, kad jos būtų pažymėtos, o ne konkretiems sprendiniams, dėl kurių bus atsiklausta visuomenės pritarimo. šį kartą, beje, jo iš viso nereikėjo: vyko tik planų svarstymas, kuriame protokoluoti konkretūs pasiūlymai.

Vienas iš – atsisakyti geležinkelio vėžės, tik kažin, ar jis „nueis į dangų“ – kad įrodytum Vyriausybei, reikalingi labai svarūs argumentai, vien teiginio tikrai neužteks.
SKIRTINGI NORAI IR POŽIŪRIAI

Nuo pat pristatymo pradžios akivaizdžiai matėsi takoskyra tarp dviejų grupių – tų, kurie su planų sprendiniais jau susipažinę iš internete pateiktos informacijos, juos rūpestingai išnagrinėję ir jau pateikę pasiūlymus raštu, ir tų, kuriems reikėjo paaiškinti netgi tokius dalykus, ką reiškia žemėlapyje pažymėtos spalvos. Dar prieš oficialią pristatymo pradžią prie planų sprendiniais nuklotų stalų dalis žmonių susirinko žymiai anksčiau, bendravo su planų rengėjais, gvildeno konkrečius jiems rūpimus klausimus. iki pristatymo dienos plano rengėjai buvo gavę 110 pasiūlymų.

Nors ne visi jie priskirtini bendrojo plano kompetencijai, tačiau, pasak projektuotojų, netgi tie 15, kurie anksčiau atrodė visai neįgyvendinami, pabendravus su žmonėmis suteikė vilties, kad variantų susitarti taip, kad visiems būtų gerai, visgi yra. Belieka laukti, ką gausime „iš dangaus“ – t. y. Vyriausybės.

Kol kas, jei oro uostas tikrai būtų numatytas statyti mūsų rajone (dėl teisės jį turėti, be abejonės, karštai kovos ne viena šalies savivaldybė), jis atsirastų kažkur tarp Žaslių ir Zūbiškių. „Rail Baltica“ vėžė, kaip vienas galimų variantų, nuo jau esamų bėgių atsišakotų kažkur prie eitekonių ir vingiuotų maždaug šalia tauckūnų, Vilkiškių, šaknių, ties Rečionimis vėl įsiliedama į jau esančią geležinkelio liniją.

R. Grigo nuotr.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt