Žinia apie partizanų žygdarbius sklinda vis plačiau

Šiauliai

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

97790

Seimui paskelbus 2019 metus Jono Žemaičio-Vytauto metais ir minint 1949 Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos sukaktį, Šiauliai originaliai visuomenei primena apie deklaracijos signatarų asmenybes. Miesto autobusai partizanų vadų portretais ir citatomis buvo papuošti Šiaulių verslo dėka. Aštuonios bendrovės finansavo aštuonių autobusų apipavidalinimą. Iki Šiaulių gimtadienio miesto meras aplankė visas istorinės atminties projektą mecenavusias įmones, susitiko su jų dirbančiaisiais ir kalbėjo apie laisvės kovų reikšmę mūsų šalies istorijai.

Šiaulių miesto 783-ojo gimtadienio išvakarėse Šiaulių miesto meras Artūras Visockas baigė lankyti verslo bendroves, rėmusias pokario partizanų vadų asmenybes pristačiusį projektą: susitikimai įvyko su AB „Gubernija“ ir UAB „Salda“ darbuotojais. Savivaldybės vadovas šiose įmonėse dirbantiems šiauliečiam priminė, kad vienas svarbiausių Lietuvos laisvės dokumentų – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija buvo pasirašyta netoli Šiaulių esančiame Minaičių kaime.

„Partizanų vadai, nors ir tikėjo nepriklausomos Lietuvos ateitimi, tačiau žinojo – tos laisvės jiems jau nepavyks sulaukti. Dalis jų žuvo dar tais pačiais 1949-asiais. Tačiau savo parašais po deklaracijos tekstu jie užtikrino valstybingumo tęstinumą, nepripažino okupacijos ir įprasmino pokario laisvės kovas. Tie drąsūs žmonės tikrai nusipelnė, kad apie juos žinotume mes, dabar gyvenantys laisvoje šalyje“, – kalbėjo Artūras Visockas.

Miesto meras darbuotojų taip pat klausė, kokių partizanų pavardes ar slapyvardžius yra tekę girdėti, ar žinoma, kurio partizanų vado atminimą parėmė jų bendrovė.

Padėkodamas teisingai atsakiusiems, Artūras Visockas įteikė kvietimus į miesto gimtadienio proga rengiamą iškilmingą mero padėkos vakarą AB „Gubernija“ darbuotojui Artūrui Kublickiui ir UAB „Salda“ atstovui Vladui Mikulskiui.

partizanai-3.jpg

partizanai-2.jpg

Prie istorinės atminties projekto prisidėjusi „Gubernija“ finansavo autobuso su partizano Petro Bartkaus-Žadgailos portretu ir jo mintimis apie laisvę apipavidalinimą.

Vos dvidešimties sulaukęs aukštesniosios technikos mokyklos studentas Petras Bartkus subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas. Dalyvavo 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriumi. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške.

Daugiau nei prieš 350 metų atsiradusi kaip dvaro bravoras, šiandien „Gubernija“ yra neatsiejama Šiaulių miesto dalis. Istorikai teigia, kad „Gubernija“ yra seniausia alaus darykla Lietuvoje, kuri galėjo būti pastatyta dar 1665 metais.

„Gubernijoje“ alaus daromas kelis šimtus metų. Daryklos meistrystę liudija išvirti tūkstančiai statinių alaus, giros. Kažkada „Gubernijos“ meistrų sukurtos gėrimų receptūros, technologijos ir autentiški gamybos būdai darykloje puoselėjami iki šių dienų.

„Gubernija“ džiaugiasi galėdama prisidėti prie savo miesto istorijos išsaugojimo, naujos istorijos kūrimo, taip pat – įvairių projektų ir švenčių. Šiais metais drauge su visais švęsdama miesto gimtadienį, „Gubernija“ vers naują savo istorijos lapą. Su savo kilminga istorija, šimtamete patirtimi ir meistryste „Gubernija“ žengia į naują etapą atsinaujinusi ir atnaujinusi produktus, kuriais didžiuojasi.

partizanai-4.jpg

UAB „Salda“ partizanų kovą už laisvę aktualizuojančiame projekte reprezentuoti pasirinko buhalterį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarą Vytautą Gužą-Kardą.

Baigęs mokslus Kaune, 1940 metais jis įsijungė į Lietuvos aktyvistų fronto organizaciją, dalyvavo 1941 metų sukilime. Vėliau tapo savanoriu generolo Plechavičiaus armijos vietinėje rinktinėje. Kaip ir jo broliai, 1944 metais pradėjo partizaninę veiklą. Kęstučio apygardai pradėjus vadovauti Jonui Žemaičiui-Vytautui, kartu su juo koordinavo ginkluoto pasipriešinimo kovas. Vytautas Gužas-Kardas žuvo kautynių metu 1949 m. birželio 11 d. Smaidrių kaime (Jurbarko r.).

UAB „Salda“ – viena didžiausių vėdinimo įrangos gamintojų Centrinėje Europoje. Bendrovė kuria ir gamina aukščiausio efektyvumo išmaniuosius rekuperatorius, skirtus didelėms pramonės įmonėms, ligoninėms, viešbučiams, biurams bei individualiems namams. Sukurti įrenginiai yra testuojami vienoje moderniausių Europoje vėdinimo įrangos laboratorijų. Taip užtikrinamas „Saldos“ rekuperatorių patikimas veikimas visomis Europos klimatinėmis sąlygomis.

Bendrovėje dirba daugiau kaip 400 aukščiausiosios kvalifikacijos gamybos, inžinerijos ir pardavimo specialistų.

Partizanų vadų atminties įprasminimo iniciatyvą Šiauliuose parėmė: UAB „Splius“, UAB „Mano būstas“, UAB „Salda“, UAB „Ecoservice projektai“, UAB „Bodesa“, AB „Gubernija“, UAB „Baltik vairas“, AB „Šiaulių bankas“.

Remiamas turinys

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt